Antradienį prasidėjo Kauno architektūros festivalis „KAF’e 2016″, jis startavo Vytauto Didžiojo universitete su vieša diskusija – „Kryptis-Kaunas”.
Architektas Šarūnas Kiaunė, Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis pristatė ir aptarė Laisvės alėjos ir kitų Kauno miesto veidą keičiančių pastatų atnaujinimo planus. Pokalbį moderavo architektas Dalius Šarakauskas.
Savitas Centras
Diskusijos moderatorius architektas Dalius Šarakauskas pastebėjo, kad pasauliui Kaunas gali pasigirti tarpukario architektūra, tačiau nemažai tokių pastatų vis tuštėja, juos palieka universitetų bendruomenės. Jo teigimu, derėtų taisyti šią padėtį.
D. Šarakauskas taip pat siūlė pasvarstyti ar Kauno centras nenorėtų keisti savo veido. „Kauno centre yra du kalėjimai, policija, prokuratūra, Gedimino gatvė nuo Kęstučio gatvės pusės iki „Akropolio” – karinė teritorija, Mickevičiaus gatvėje – tardymo izoliatorius, o K. Donelaičio ir Kęstučio gatvėse išvis nėra ką veikti”, – dėstė architektas.
Epicentras – „Mokslo sala”
Pašnekovai akcentavo Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą – „Mokslo salą”. Nemuno saloje jam numatytas 9 tūkst. kv. m plotas, privažiavimas, logistika. Planuojama, kad ši įstaiga pirmuosius lankytojus kvies jau 2018 m.
Pasak Povilo Mačiulio, „Mokslo salos” vieta netoli miesto centro esanti Nemuno sala, pasirinkta neatsitiktinai, esą ši vieta geriausia jei ne visoje Lietuvoje, tai bent Kaune.
„Mokslo sala” – miesto epicentras, o aplink aibė kitų teritorijų, objektų, kurie turėtų sukurti naują Kauno Centro visumą, tarp jų: Kongresų rūmai, bendrovė „Pramprojektas”, „Respublikos” viešbutis su aplinkinėmis teritorijomis, „Žalgirio” arena, „Akropolis”, Laisvės alėja ir t.t. Tai turėtų sukurti terpę, vystytis ir kitiems objektams”, – teigė P. Mačiulis ir pridūrė, kad savivaldybė nėra darinys, kuris ima ir pastato miestus, pasak jo, savivaldybė turi sukurti ekosistemą ir terpę, kur vystytųsi privatus verslas, atsirastų gyvenamieji namai, biurai.
Atsiras daugiau parkingo aikštelių
Diskusijos metu iškelta tema, dėl Centre trūkstamų automobilių statymo vietų. Kauno vicemeras P. Mačiulis patikino, kad šiuo metu svarstomos kelios naujos vietos, kur planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Tai Vienybės aikštė ir prie buvusio „Merkurijaus” ir „Romuvos” kino centro esantis plotas, kuriame planuojamas įrengti kelių aukštų parkingas. Manoma, kad tai paspartins greta esančių pastatų vystymąsi.
„Tokių infrastruktūrinių projektų kūrimas gali sukurti sinergiją ir būti raginimu vystytis naujiems objektams, pvz.:, A. Juozapavičiaus prospektas iki tol buvo visiškai užmirštas miesto kampelis, tačiau, kai atsirado gatvė, buvo įrengta nedidelė infrastruktūra – prospektas atsinaujino. Tai sukėlė gyventojų, verslininkų susidomėjimą, prospekto pabaigoje dabar kuriasi gyvenamieji kvartalai su mokyklomis, darželiais, biurais”, – pasakojo P. Mačiulis.
Padaugės biurų
Diskusijai pasisukus apie verslo planus Kauno Centre, P. Mačiulis atskleidė, kad paskutiniu metu Kaune yra milžiniškas didžiulių biurų pastatų poreikis. Jis teigė kas savaitę susitinkantis su bent vienos tarptautinės kompanijos atstovais, kurie svarsto investuoti Lietuvoje ir renkasi tarp dviejų miestų: Vilniaus bei Kauno.
„Šiuo metu yra apie 12 sparčiai vystomų objektų, skirtų dideliems ofisams”, – sakė Kauno vicemeras. Jo manymu, Kauno centre yra ne tik biurų, bet ir gyvenamojo būsto problema.
Kauno miesto vicemeras pažymėjo, kad verslininkų dėmesio sulaukė Centrinio pašto kiemas, kuriame vystytojas nupirko visą buvusį spaustuvės pastatą ir teritorija pradėta tvarkyti.
Prof. J. Audėjaitis atkreipė dėmesį, kad į miestą investavęs verslas, atneša didžiulę materialinę naudą visam Kaunui.
Centre trūksta žmonių
Architektas D. Šarakauskas akcentavo, kad Centre mažėja besilankančių žmonių. Esą, vadinamasis vidurinysis sluoksnis, kuris turėtų kurstyti miesto Centro gyvenimą, išvažiuoja į Vilnių arba traukiasi į periferiją, tad ir miestietiško negyvenimo negyvena.
„Žmonių prasme miestas traukiasi, bet turi didžiulį palikimą: milžinišką teritoriją, galybę gatvių, infrastruktūrą, miesto gyvybingumas „springsta”, mat nėra pinigų, nes tie, kurie turėtų pinigų ir galėtų leisti juos mieste – gyvena Kauno rajone ar pakraščiuose. Jei pažvelgsime į geriausių Lietuvos restoranų trisdešimtuką, Kaune esančių rasime vos keturis. Jų daugiau ir negali būti, nes nėra tiek valgytojų!”, – teigė D. Šarakauskas.
P. Mačiulis atsakė, jog maitinimo paslaugomis užsiimantys Kauno verslininkai, turėjo raidos etapus: kai gyvėjo Senamiestis – prioritetas jiems, esą, buvo vieta: Rotušė, Laisvės alėjos fontanas ir pan. Dabar restoranui, esą nesvarbu vieta, susikoncentruota į kokybę.
„Į Kauną kokybinis faktorius atėjo nesenai, dėl to tik 4 geriausius restoranus ir teturime, beje, jie stovi ne pačiose patraukliausiose miesto vietose, tai rodo, kad vartotojai renkasi kokybę”, – teigė P. Mačiulis.
Visgi, nepaisant išsakytos kritikos, P. Mačiulis konstatavo: „Miestiečiai supranta, kad Kauno centre gyvenimas yra kokybiškesnis nei Garliavoje, Aleksote ar Vytėnuose. Čia gali gauti viską: pramogas, kultūrą, paslaugas”, – teigė P. Mačiulis.
Lyginant su Europa
Diskusijos pabaigoje architektas D. Šarakauskas atviravo, kad pasigedo aiškesnės Kauno miesto vizijos ir daugiausiai tikino išgirdęs apie verslą, investicijas, o ne paties miesto ateities planus: „Miesto vizijos, sielos, kuri leistų kalbėti apie XXI a. atgimusį miestą – neišgirdau, tik fragmentizmą”, – komentavo D. Šarakauskas.
P. Mačiulis tikino, kad į miesto plėtrą žiūrima optimistiškai: „Siekiama, kad Kaune vystytųsi ne tik „Mokslo sala”, Kongresų rūmai, bet ir teritorija šalia „Respublikos” viešbučio, taip pat, kad atsinaujintų Karaliaus Mindaugo prospektas, kuris šiuo metu laukia idėjų”, – sakė P. Mačiulis.
Jo teigimu, per penkerius pastaruosius metus Kaunas pasikeis taip, kad neleis abejoti, jog tai Europos didmiestis.
Architektas, Laisvės alėjos projektuotojas Šarūnas Kiaunė priminė, kad 1847 m. buvo parengtas ir patvirtintas miesto projektinis planas, kuriame numatytas Nikolajaus prospektas (dabartinė Laisvės alėja). Tuomet suprojektuotas gatvių ir kvartalų tinklas, trys aikštės: Vienybės, Nepriklausomybės ir esanti prie savivaldybės. Iki 1976 m. Laisvės alėjoje buvo galimas transporto eismas.
„Viskas daroma, kad Laisvės alėja turėtų daugiau funkcijų. Žmonės turi rodyti iniciatyvą, o miesto valdžia – netrukdyti. Didžiausios problemos slepiasi už fasadų, tai vidiniai Laisvės alėjos kiemai, garažai, apie tai niekas nekalba. Ką daryti su aptrupėjusiu, subyrėjusiu centrinės dalies vaizdu, turėtų bendrai diskutuoti ekonomistai, architektai, teisininkai, politikai, kiti specialistai”, – įstikinęs Š. Kiaunė.
Pasiteiravus, ar Kauno centrinė gatvė europietiška, Š. Kiaunė atsakė: „Kaunas niekad nebuvo Paryžius, Viena ar Berlynas, tad, Laisvės alėja yra tokia, kokia yra. Mūsų trijų aukštų pastatai tokie, kaip dideliame Europos mieste – vienas aukštas. Bet tai mūsų Laisvės alėja, ją kuriame visi kartu”, – sakė Š. Kiaunė.
