Seimas linkęs nustatyti naują žalos darbdaviui atlyginimo tvarką, kuri, kai kurių parlamentarų teigimu, būtų nepalanki darbuotojui.
Seimas antradienį, tęsdamas naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą, pritarė, kad ateityje darbuotojo privaloma atlyginti žala negalėtų viršyti daugiau negu trijų, o jeigu ji būtų padaryta dėl didelio neatsargumo – iki 6 vidutinių darbo užmokesčių.
Tai negalutinis Seimo sprendimas, nes dėl viso Darbo kodekso projekto bus balsuojama vėliau.
Seimas nepritarė socialdemokratų Algirdo Syso ir Giedrės Purvaneckienės siūlymui palikti dabartines žalos atlyginimo sąlygas: „Kur jos yra aprašomos smulkiai, kad darbuotojas žinotų, ką jis turėtų atlyginti, jeigu jis padarytų tą turtinę ar neturtinę žalą“.
„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas piktinosi, kad pagal būsimą tvarką žalą galima išieškoti „vos ne visą gyvenimą“ ir darbuotoją persekioti, neatsižvelgiant į jo šeimyninę padėtį ar atlyginimą.
„Tokiu atveju, pavyzdžiui, jeigu jaunas žmogus padarė kažkokią klaidą, tai jis bus priverstas skelbti fizinio asmens bankrotą arba išvykti iš šalies,“ – kalbėjo parlamentaras.
Seimas taip pat nepritarė konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlymui į Darbo kodeksą neįrašyti nuostatos, kad darbuotojas, padaręs turtinės žalos, turėtų darbdaviui atlyginti ir dėl to jo negautas pajamas.
„Ir jeigu mes paliekame šitą nuostatą, tai mes tiesiog žmones sukišame į teisminius ginčus. Kas apskaičiuos tas negautas pajamas? Darbdavys manys, kad jis galėjo tiek gauti, kitas galvos, kad jis tiek gauti neturėjo. Subjektyvumas, advokatų įrodinėjimo dalykai“, – teigė jis.
