Gydytojų darbas – nepaprastai svarbus, todėl jie negali organizuoti tokių pačių streikų, kaip tai kartais daro kitų profesijų atstovai, kai atsiranda kokie nors nesutarimai, tačiau šeimos gydytoja iš Kauno pasiūlė alternatyvų sprendimą.
„Šiandien pagalvojau, kaip galėtų streikuoti gydytojai? Ogi labai gražiai ir taikiai – šeimos gydytojai arba žmonės dirbantys konsultacinėse poliklinikose tiesiog priimtų tiek žmonių, kiek tą dieną yra priregistruota ir nė vieno daugiau. Pacientui jie skirtų lygiai 15 minučių ir nė sekundės ilgiau, kaip ir numatyta. Ir tai jau su dokumentų pildymu. Jei nespėjote išsipasakoti arba aš nespėjau kažko supildyti, atleiskite, ateikite kitą dieną, kai vėl gausite talonėlį.
Taip aš per dieną priimčiau 20 žmonių, vietoj kasdien priimamų 30 ar 40. Atleiskite, kad visą laiką nuleidusi galvą rašysiu. Ką padarysi, streikas. Turiu tilpti į 15 minučių, jokių viršvalandžių. Jokio dokumentų pildymo namuose. Jokio kėlimosi 5 valandą ryto pildyti paciento dokumentų. Ir mano vaikai nesnaustų tuo metu man ant kelių, nes dieną nematydami mamos nori bent naktį su ja pabūti. Trečią valandą dienos atsistočiau ir švilpaudama eičiau namo. Mano dukrytė bent kartą būtų paimta iš darželio ne paskutinė, o šeima išvystų mamą vakare linksmą.
Žmonėms tai tam tikra prasme irgi išeitų į naudą, juk jie pamatytų kitą medalio pusę – kiek daug dėl paciento aukoja gydytojas ir kas nutinka, kai jis staiga nustoja tai daryti. Ar tada šypsotųsi pacientas, nežinau, bet gydytojas pagaliau išeitų iš darbo ne su galvoje spengiančiu nuovargiu, o su šypsena. Ar gydytojui užtenka jūsų šypsenos? Tikrai ne. Jam reikia turėti jėgų šypsotis pačiam, – sakė šeimos gydytoja.“
Skambučiai laisvadieniais neturėtų būti įprasta praktika
Skaitytoja taip pat minėjo, jog tokio netradicinio streiko metu nebūtų atsiliepiama ir į pacientų skambučius, prasidedančius žodžiais „Daktare, man tik…“. Ypač, kai jų sulaukiama devintą valandą ryto, laisvadienį.
Gydytoja atskleidė, jog tokią nuomonę paskelbti paskatino nuovargis, nors mintys galvoje sukosi jau senokai. Ji sakė gailinti kolegų bei pacientų dėl tokios situacijos, tačiau esančios darbo sąlygos neleidžia suteikti tokios kokybės paslaugų, kokios galėtų būti esant geresnėmis sąlygomis.
„Man gaila kolegų, apkrautų darbu, bet nemažiau gaila pacientų, vargstančių valandinėse eilėse ir susiduriančių su gydytoju skubėjimu, nuovargiu ir iš to kylančiu aplaidumu, nes pacientui skirta 15 minučių. Dažnai savęs klausiu ar tai viso labo tik prastas sveikatos paslaugų teikimo organizavimas, ar valstybės bandymas bet kokia kaina taupyti sveikatos sistemoje.“
Jei ir jūs norite pasidalinti savo istorija apie įvykius Kaune ar išsakyti savo nuomonę, rašykite el. paštu [email protected]
