Pasirodžius informacijai viešoje erdvėje, kad mokesčių inspektoriai matys visas privačių sąskaitų operacijas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kokia informacija jiems bus pasiekiama ir teigia, jog finansų rinkos dalyvių pateikta standartizuota informacija mokesčių inspektoriams neleis matyti sąskaitų išklotinių, kasdienių pirkinių, bus kruopščiai saugoma ir padės netrukdyti sąžiningų mokėtojų.
VMI informuoja, kad pagal dar vasarą priimtus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus finansų rinkos dalyviai nuo kitų metų privalės mokesčių administratoriui pateikti standartizuotus ir konkrečius duomenis apie gyventojų sąskaitas. Sąskaitų išklotinių, duomenų apie pirkinius ir paslaugas bei kitos asmeninės informacijos bankai VMI automatiškai neteiks.
Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad VMI iš bankų gaus tik tokią informaciją apie gyventojų sąskaitas:
– sąskaitų metinių apyvartų dydį (jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų);
– sąskaitų likutį metų pabaigoje (jeigu to paties asmens sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų);
– skolinius įsipareigojimus.
„VMI akcentuoja, kad finansų rinkos dalyviai mokesčių administratoriui pateiks tik metų pabaigos duomenų „nuotrauką”, todėl sąžiningi mokesčių mokėtojai tikrai neturėtų baimintis, kad VMI inspektoriai matys jų sąskaitų išklotines ar kasdienius pirkinius. Gauta informacija leis tiksliau identifikuoti tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesąžiningai vykdo veiklą ir nemoka mokesčių, o mokestines prievoles tinkamai vykdantys gyventojai ne tik nepajus jokių pokyčių, bet ir bus trukdomi mažiau”, – pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.
Anksčiau (iki Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų 2015 m. vasarą) VMI duomenis apie vieno arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą gaudavo iš finansų rinkos dalyvių ir kitų trečiųjų šaltinių pagal atskirą mokesčių administratoriaus nurodymą, t.y. atliekant kontrolės veiksmus, kai VMI jau turėjo pagrįstų įtarimų, jog mokesčių mokėtojas sukčiauja.
„VMI nuolat gauna informaciją apie mokesčių mokėtojus iš darbdavių, bankų, aukštųjų mokyklų, draudimo bendrovių ir kitų trečiųjų šaltinių. Visa ši informacija reikalinga ne tik rizikingiems mokesčių mokėtojams nustatyti, bet ir, pvz., suformuoti preliminarias deklaracijas. Pasigirstantys teiginiai, kad bankų naujai pateikiami trys skaičiai apie gyventoją paverčia jį įtariamuoju ar sekamu, mažų mažiausiai yra klaidinantys”, – akcentuoja V. Vildžiūnaitė.
Papildoma informacija yra itin reikšminga nustatant mažos dalies gyventojų nedeklaruotas pajamas ir nepagrįstus turto įsigijimo šaltinius. Taip pat gauti duomenys padės mokesčių administratoriui vertinti tinkamą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymą, įžvelgti rizikas ir dėmesį sukoncentruoti tik į rizikingus mokesčių mokėtojus.
VMI pažymi turinti patvirtintą ISO 27001 standarto sertifikatą, šis standartas nustato reikalavimus informacijos saugumo valdymo sistemai, kad organizacija galėtų įvertinti rizikas ir įdiegti tinkamas kontrolės priemones informacijos konfidencialumui, vientisumui ir prieinamumui apsaugoti. Atitiktis šio standarto reikalavimams patvirtina, kad institucijos informacijos saugumo valdymo sistema ir pačia institucija galima pasitikėti dėl informacijos saugumo užtikrinimo.
Visi VMI darbuotojų VMI informacinėse sistemose atliekami veiksmai yra fiksuojami ir ši informacija yra saugoma Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka ne trumpiau nei vienerius metus. VMI Vidaus saugumo skyrius nuolat analizuoja, ar VMI darbuotojai teisėtai tvarko duomenis VMI informacinėse sistemose, taip pat yra vykdomi patikrinimai dėl duomenų tvarkymo pagrįstumo.
