Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė vakar sumuštos kaunietės dainininkės Romos Mačiulytės draugės laiškas. Moteris piktinasi pareigūnų darbu ir nesupranta, kaip policija gali nepatvirtinti, kad dainininkė buvo sumušta, nors apie tai viešai komentuoja. Be to, moteris policijos darbu nusivilia ne pirmą kartą. Kiek ji kreipėsi, tiek jokios naudos nebuvo.
„Jau daug metų esu artima dainininkės Romos Mačiulytės draugė. Lydžiu ją į koncertus, kartais užsuku į namus arbatos, dažnai pabendraujame telefonu. Daug apie ją žinau. Bet pabandysiu išdėstyti situaciją neperžengdama konfidencialumo, padorumo ir draugiškumo ribų.
Parašė žinutę, kad reikia pagalbos
Tą dieną, kai Roma išsikvietė policijos pareigūnus, vykau į A. Mackevičiaus gatvę ir aš. Buvau sulaukusi Romos skambučio, su prašymu padėti. Išvykdama kolegoms pranešiau, kur važiuoju ir paprašiau, jog tuomet, jei negrįšiu, ieškotų manęs nurodytais duomenimis. Kodėl? Bijojau. Supratau, kad kažkas vyksta. Juk per daugybę bendravimo metų tikrai sugebu atskirti, kur Roma kalba išsigandusi, o kur po gerai pavykusio koncerto.
Apie tai, kad reik pagalbos, SMS buvo gavusi ir šiuo metu Amerikoje esanti Romos dukra. Ji ją man persiuntė. Žinutėje nurodytu adresu buvau anksčiau nei pareigūnai. Nežinojau, kad ir jiems paskambinta. Ieškodami Romos supratome, jog žinutėje yra padaryta klaida bei nurodytas ne tas namo numeris. Visada buvau pirma pareigūnų. Man net susidarė įspūdis, jog jie nelabai ir nori ieškoti skambinusios moters. Tačiau rezultato pasiekėme. Tikrąjį adresą išsiaiškinome. Roma greitosios pagalbos medikų nuvežta ištirti. Jai, kaip mane informavo medikai, nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, negresiantys gyvybei. Kad tai tiesa, mačiau pati. Viso Romos kūno neapžiūrinėjau, bet kad ji ne mėlynos spalvos makiažą pasidariusi, buvo akivaizdu.
Ką veikia policija?
Buvau tikrai pasipiktinusi, kai vakar Kauno VPK viršininkas Darius Žukauskas, komentuodamas situaciją televizijai, sakė, jog Romos Mačiulytės sumušimo versija nepasitvirtino. Nepasitvirtino? O kada ji tirta? Be to, ponas viršininkas šiuo metu yra tarnybinėje komandiruotėje, tai kokie gi patikimi šaltiniai jam tai pasakė? Ir kodėl jis iš viso apie tai kalba, jei oficialiai šiuo metu net neatlieka savo pareigų?
Vakar trijų Kauno VPK Komunikacijos skyriaus darbuotojų ieškojau nuo ankstyvo ryto. Niekas nekėlė ragelio. Šiandien, norėdama užduoti ką tik minėtus klausimus pačiam D. Žukauskui, vėl buvau nukreipta į Komunikacijos skyrių. Ilgai vargau, kol prisiskambinau. Žinote, kuo trys už valstybės lėšas išlaikomi atstovai spaudai užsiima antrą rytą? O gi, posėdžiauja. Su savo vadais. Ne su spauda. Turbūt ne vienas įsitikinote, jog posėdžiai valdiškose institucijose yra tarsi gyvybės ir mirties klausimas.
Norėjau jų dar paklausti, iš kur žiniasklaida žino, kad Roma Mačiulytė – psichiatrijos ligoninėje? Ir kas tai patvirtino? Juk teikti informaciją apie žmogaus sveikatą yra nusikaltimas. Be to, galiu patikinti. Ji ligoninėje. Bet ne psichiatrijos.
Kalbant apie alkoholį, nuo kada tai tapo lengvinančia aplinkybe kalbant apie smurtą? Juk moteris sužalota. Ar to pareigūnai nepastebėjo? Ji sužalota ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Pareigūnai nesiteikia informuoti
Man kyla daug klausimų. Kas čia vyksta? Ir kodėl? Su policijos pareigūnais esu susidūrusi ne kartą. Kaip nukentėjusioji. Viena istorija nutiko prieš dešimt metų. Paskutinė – prieš tris savaites. Beje, iš policijos nesu sulaukusi skambučio nei dėl šio įvykio, nei dėl R. Mačiulytės. Nors mano duomenis pareigūnai turi.
Maždaug prieš 10 metų prie pat namų apvogė mano mamą. Nusikaltėlis griebė rankinę, mama nepaleido, jis ją pargriovė ir vilko apie 5 metrus. Ir tik kai mama prieš savo veidą pamatė nusikaltėlio batą (jis ruošėsi jai spirti į veidą), ji paleido rankinę. Mama grįžus namo skambino į polcijos nuovadą (Šiaurės pr.), pareigūnai liepė ateiti į nuovadą pačiai. Nuvykus ten kartu su vyru, tyrėjas davė pažiūrėti nuotraukas, gal ji atpažins nusikaltėlį. Jai parodžius į vieną nuotraukoje esantį veidą, kuris atitiko jos matyto nusikaltėlio aprangą ir išvaizdą – tyrėjas pasakė, kad negali būti, nes šitas „dirba“ Viljampolėje. Po to liepė atnešti pavogto telefono dokumentus. Tuo rytimas ir baigėsi – nei pavogtų daiktų, nei dokumentų. Mes patys vaikščiodami rajone ir ieškodami po krūmais ir atliekų konteineriuose radome rankinę, už kelių dienų netoliese esančio darželio teritorijoje mergina rado dokumentus ir raktus.
Panašiu laiku apvogė mano pirmame aukšte nuomojamą butą Landsbergio-Žemkalnio gatvėje. Pavogė muzikinį centrą, du siuntinius kosmetikos ir smulkmenų iš spintų. Atvyko net 4 pareigūnai į pusantrinio kamario butą, apžiūrėjo. Kadangi ant palangės buvo didelės plaštakos antspaudas, iš lauko pusės didelės pėdos antspaudas, paėmė mūsų pirštų antspaudus. Nusikaltėlis įlipo ir išlipo per kambario langą. Nors vienas iš atvykusių pareigūnų man išvardino keletą rajone esančių butų, kuriuose gyvena potencialūs nusikaltėliai, niekas daugiau manęs niekur nesikvietė, niekas nieko nepranešė. Ir netgi, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas aš negavau jokio pranešimo.
Kiek trunka surasti automobilį, jei žinai numerius?
Dainavos policijos komisariate buvo užvestos net 3 bylos: 2 dėl vagystės iš automobilio ir viena dėl buto vagystės. Ir nors dėl buto vagystės aš ėjau tris ar keturis kartus pas skirtingus tyrėjus, nunešiau visos pavogtos buitinės technikos dokumentus, po kažkiek laiko gavau atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kadangi nepavyko nustatyti nusikaltimo sudėties. Beje, dokumentų už buitinę techniką man negrąžino, nes kai jų bandžiau ieškoti, jie kažkur buvo dingę Dainavos policijos nuovados kabinetuose.
2015 m lapkričio 30 d. man nubraukė stovintį prie darbo automobilį ir nuvažiavo. Kolegė matė per langą įvykį. Užsirašėm automobilio numerius, iškviečiau policiją. Policija padarė nuotraukas įvykio vietoje, surašė protokolą, aš nurodžiau automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos, valstybinio numerio raides ir skaičius. Važiavau į Chemijos g. esančią kelių policijos valdybą, rašiau prašymą, nusiunčiau savo darytas nuotraukas iš karto po įvykio, kolegės paaiškinimą apie įvykį. Praėjo 17 dienų, tačiau su manimi dar nesusisiekė nei pareigūnai, nei tyrėjai, neinformavo apie tyrimo eigą.
Iškyla klausimas, kiek turi užtrukti laiko, kol policija suras pažeidėją pagal automobilio valstybinius numerius. Ar reikia laiko tam, kad pažeidėjas spėtų susitvarkyti savo automobilio įbrėžimus, atsižvelgiant į tai, kad už pabėgimą iš įvykio vietos (kaip mane informavo atvykę į įvykio vietą pareigūnai) jam gresia teisių atėmimas iki 3 metų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo paskelbta, kad Lietuva yra teisinė valstybė. Tačiau atsižvelgiant į pastaruosius ir į daugelį kitų įvykių, man peršasi tik viena mintis – teisės tiems, kas kuria įstatymus, o pareigos ir įsipareigojimai tiems, kam jie kuriami“ – dėstė Gina Blockienė.
