Seimas antradienį atsisakė pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui skirti Laisvės premiją.
„Gaila Seimo“, – parlamento sprendimą BNS komentavo V.Landsbergis.
Po šio balsavimo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paskelbė, kad šiemetinė premija niekam nebus teikiama, bet parlamentas po pusvalandžio grįžo prie nutarimo projekto ir atidavė jį iniciatoriams – Laisvės premijų komisijai – jį tobulinti.
Už nutarimą dėl premijos skyrimo konservatoriui V.Landsbergiui balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Už premijos skyrimą buvo konservatoriai, liberalai, didžioji dalis „tvarkiečių“, vieningai prieš buvo arba susilaikė „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat socialdemokratai, išskyrus vienintelį balsavusį „už“ Gediminą Kirkilą.
Seimo pirmininkė „darbietė“ L.Graužinienė, nors pirmininkavo posėdžiui, nebalsavo. Prieš eidama į posėdžių salę ji žurnalistams sakė dar nenusprendusi, kaip balsuos dėl premijos skyrimo. Ji sakė, kad sunku apsispręsti, nes balsuodama už premiją V.Landsbergiui nuvertintų kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, kurio kandidatūra irgi svarstyta Laisvės premijų komisijoje.
„Aš manau, kad abu nusipelnę Lietuvai, jei pritarsime (premijai V.Landsbergiui), nuvertinsime prezidentą V.Adamkų, jei nepritarsime, nuvertinsime kitą. Sprendimas politinis labai sunkus, iki paskutinės minutės nesu apsisprendusi“, – žurnalistams prieš posėdį sakė L.Graužinienė.
Po balsavimo, kuriuo nepritarta siūlymui skirti premiją V.Landsbergiui, Seimo pirmininkė paskelbė, kad šiemet premija nebus teikiama, nes komisija iki lapkričio 23 dienos turi pristatyti Seimui kandidatūrą, o ją atmetus nebėra teisinio pagrindo svarstyti naujas kandidatūras. Vėliau Seime paskelbta, kad teisinė procedūra po svarstymo nebaigta, ir balsuojant dėl nutarimo projekto nuspręsta projektą grąžinti tobulinti.
Prieš V.Landsbergio kandidatūrą buvę Seimo nariai tvirtino, jog jis tautą ne vienija, o skaldo, todėl ir Laisvės premija jam neturėtų būti skiriama.
„Jei norime įprasminti paminklą ir įprasminti Sąjūdžio procesus, reikėjo pasiūlyti įteikti Laisvės premiją paprastam Lietuvos žmogui iš daugiabučio. Jeigu tie žmonės šimtais tūkstančių nebūtų rinkęsi į aikštes, nei V.Landsbergis, nei K.Masiulis (pasisakęs už premijos skyrimą) nieko čia nebūtų padarę. Padarėme visi kartu, ir tos premijos nusipelnė visi žmonės“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys.
„Praėjusį kartą pristatydama kandidatūrą I.Degutienė (komisijos pirmininkė) sakė, kad V.Landsbergį vieni labai myli, kiti labai nekenčia, tai reiškia, kad tai žmogus, kuris ne vienija, o skaldo tautą, o ši premija turi būti teikiama žmogui, kuris vienija tautą“, – sakė L.Balsys.
V.Landsbergio kandidatūrą į Laisvės premijos laureatus atrinko speciali komisija iš septynių kandidatų. Po šio balsavimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė Irena Degutienė paskelbė atsistatydinanti iš komisijos pirmininkės pareigų ir pačios komisijos. Iš komisijos narių pareiškė pasitraukianti ir liberalė Dalia Kuodytė.
Prieš premijos skyrimą V.Landsbergiui aštriai pasisakęs socialdemokratas Artūras Skardžius tvirtino, kad premija skirta neskaidriai, nes komisijai pirmininkavusi konservatorė I.Degutienė balsuojant turėjo nusišalinti.
„Žvelgdamas į pačią Laisvės premijos skyrimo tvarką matau, kad nėra skaidrumo, nes I.Degutienė yra viena iš konservatorių lyderių, Laisvės premijos komisijos pirmininkė, aš manau, čia yra interesų konfliktas, kai ji balsuoja dėl ilgamečio partijos vadovo. Šiuo atveju bent turėjo nusišalinti. Balsavimas, kuris vyko itin slaptai, ponas V.Adamkus vieno balso skirtumu nusileido V.Landsbergiui, tai jei I.Degutienė būtų susilaikiusi ar kiti komisijos nariai konservatoriai būtų nešališki, (būtų kitas rezultatas), šiuokart matome tam tikrą interesą ir tam tikrą politinį žaidimą“, – žurnalistams teigė A.Skardžius.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys tvirtino, kad Laisvės premijų komisija pati turėjusi susivokti, jog V.Landsbergio asmenybė Seime vertinama priešingai ir premija jam gali būti nepaskirta.
„Nesidžiaugiu, kad teko toks balsavimas ir jis persikėlė į Seimo salę. Tikrai reikėjo atsižvelgti į tai, ką sakė L.Balsys, kad ši premija, kai buvo kuriama, ji turėjo tapti vienijančiu dalyku, ne skaldančiu. (…) Komisija turėjo numatyti ir įvertinti, kad galimas ir toks scenarijus, bet tam, kad nesužlugdytume Laisvės premijos idėjos, turime priimti pataisas“, – sakė V.Gapšys.
Jis teigė teiksiantis Laisvės premijos įstatymo pataisas, kad ši premija galėtų būti skiriama tik užsienio piliečiui.
„Negaliu sakyti – gerbiami kolegos. Man atrodo, kad Seimas šitu savo sprendimu susidirbo galutinai ir čia kalbėti apie kokius nors vertybinius dalykus jau nebegalime“, – po balsavimo apgailestavo liberalė D.Kuodytė.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad tokiu balsavimu parlamentarai neišlaikė „pagarbos savo krašto istorijai testo“.
„Laisvės premija buvo įsteigta tam, kad Seimas galėtų pagerbti žmones, nusipelniusius laisvei. Niekam nėra abejonių dėl V.Landsbergio nuopelnų laisvei. Šitas Seimas, jo dauguma neišlaikė pagarbos savo krašto istorijai testo. Tai rodo jūsų, gerbiamieji, problemas, ne kokias kitas“, – kalbėjo A.Kubilius.
Ragindami balsuoti už premijos skyrimą jų ilgamečiam partijos vadovui konservatoriai pabrėžė, jog Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas siejamas būtent su V.Landsbergio vardu – V.Landsbergis buvo Sąjūdžio vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, valstybei vadovavo per Sovietų sąjungos paskelbtą blokadą, karinę agresiją, išvedant sovietų kariuomenę, rengiant Lietuvos Konstituciją.
„Mes Seime dažnai įpuolę į įvairių smulkių, materialių ir kasdienių dalykų nagrinėjimą, ir mūsų asmeninius santykius pavertę vos ne svarbiausiais pasaulio santykiais, dažnai mums nepavyksta pakilti virš savo buities trupučiuką plačiau, bet atsiranda temų, kai mes turime tai padaryti, ir kai tai pavyksta, mes pamatome, kad savo istorijoje ir praeityje turime stebuklingų dalykų, tik kartais mums kasdienė buitis neleidžia dėl jų gražiai susitarti. Šiandien Seimo balsavimas dėl Laisvės premijos V.Landsbergiui iš esmės yra požiūrio į mūsų istoriją ir į nepriklausomybės atkūrimo metus klausimas“, – sakė konservatorius Arvydas Vidžiūnas.
Parlamentarus balsuoti konservatorius kvietė taip, kad Laisvės premijos skyrimas „būtų ne dabarties politinių muštynių reikalas“.
„Tai yra mūsų požiūris, ar mes pritariame tiems dalykams, kurie vyko Sąjūdžio metais“, – sakė A.Vidžiūnas.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
