Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kurios užsienyje gimusiems vaikams leis išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Liberalų sąjūdžio atstovo Armino Lydekos inicijuota Pilietybės įstatymo pataisa priimta už balsavus 88 Seimo nariams, vienam buvus prieš. Kad pataisa įsigaliotų, ją turi pasirašyti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Iki šiol Pilietybės įstatymas leidžia turėti dvigubą pilietybę asmenims, kurie kitą pilietybę įgyja gimdami, tačiau sulaukę 21-erių jie privalo rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę. Pagal Pilietybės įstatymo pataisą, užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugotų dvigubą pilietybę be apribojimų.
Dabartinis įstatymas dvigubą pilietybę taip pat leidžia tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, arba kurie pilietybę įgijo automatiškai per santuoką.
„Tai yra tik vienas žingsnelis įteisinant dvigubą pilietybę ir tik daliai Lietuvos piliečių, tačiau mes puikiai suprantame, kad norint pilnai įteisinti dvigubą pilietybę be referendumo to neįmanoma padaryti. 700-800 tūkst. Lietuvos piliečių gyvena pačiose įvairiausiose pasaulio valstybėse, ten kuria šeimas, ten gimsta jų vaikai, ir lengva ranka atiminėti ten gimusiems vaikams jų pilietybę, mano galva, tikrai nesąžininga, žinant, kad esame maža tauta“, – už pataisą balsuoti ragino Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.
Tuo tarpu „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas argumentavo, jog tokiu dvigubos pilietybės įstatymu apeinama Konstitucija. Jis vienintelis balsavo prieš dvigubos pilietybės išeivių vaikams įteisinimą.
„Konstitucijoje aiškiai išsakyta Lietuvos piliečių nuomonė – jokios dvigubos pilietybės, ir tikriausiai Konstitucijos rašytojai buvo viską labai gerai apgalvoję. Dabar mes ieškome apėjimų, kad nereikėtų rengti referendumo, kad nors daliai žmonių suteiktumėm dvigubą pilietybę. Man atrodo, kad morališki tai mums, Seimo nariams, turėtų būti visiškai nepriimtina, nes mes siunčiame žinią – nevykdykite Konstitucijos, nevykdykite įstatymų, o ieškokite įvairiausių būdų, kaip galima apeiti ir galima pasiekti savo egoistinių tikslų“, – kalbėjo „darbietis“.
„Pilietybė – šventas dalykas, tai įsipareigojimas savo tėvynei, savo valstybei, o ne tai, kad turėtum iš to naudos“, – sakė M.Zasčiurinskas, kartu tvirtindamas, kad pataisa paskatins emigraciją, o išeivius – gimdyti vaikus užsienyje.
Už pataisą balsuoti raginusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė, kad pataisos svarbios turint mintyje, jog 80 proc. Lietuvos gyventojų turi į užsienį išvykusių artimųjų, bet taip pat pabrėžė, jog reikia rimtai ruoštis referendumui, kuris dvigubą pilietybę turėtų leistų visiems lietuviams.
„Tai didelis žingsnis į dvigubos pilietybės įvedimą, tačiau priėmus šį įstatymą atsiranda paradoksas -trečios bangos emigrantai, priėmę kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netenka, o jų vaikai jau gauna dvigubą pilietybę. Aš manyčiau, kad mums vis tiek reikės spręsti šį klausimą dėl dvigubos pilietybės, be referendumo to neišspręsime ir reikia labai rimtai tam ruoštis“, – sakė B.Vėsaitė.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo, bet užsienio lietuviai siekia, kad būtų įteisintas dvigubos pilietybės institutas.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti naudoti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o pilietybę apibrėžiantis Konstitucijos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu. Seime svarstomas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo surengti kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais, bet išeivijos lietuviai tam nepritaria baimindamiesi, kad referendume siūlomos nuostatos priimti nepavyktų.
Pagal įstatymą, pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
