Praėjus visoms šventėms ir pradėjus vėl įsisiūbuoti į kasdieninę rutiną, nutariau išreikšti savo nuomonę apie naujametinį grupės „Antis“ pasirodymą. Su draugais labai laukėme šio koncerto, nes tai „Antis“, tačiau teko labai nusivilti, nes pasijutau lyg būčiau sektantų susibūrime.
Norėčiau pradėti nuo to, jog ne kartą teko klausytis Algirdo Kaušpėdo pasisakymų ir su didžiąja dalimi jo skelbiamų tiesų aš pilnai sutinku. Žmonės tikrai dabar yra suzombėję, įnikę į telefonus, kompiuterius, praradę norą bendrauti realiai. A. Kaušpėdas buvo man vienas iš autoritetų, tačiau tai, ką jis padarė scenoje, prieštarauja bet kokioms jo kalboms.
Pakalbėkime apie patį koncertą, vykusį „Žalgirio“ arenoje. Su draugais buvome iš anksto įsigiję bilietus, juk tai legendinės grupės koncertas! Tikėjomės, jog bus tai bus nuostabus koncertas, su ta „antiška“ atmosfera, kuri liedavosi senesniuose grupės koncertuose. Tačiau teko labai nusivilti. Naujametinis „Anties“ koncertas „Zombiai atrieda atidunda“ buvo visiškai pigus šou, kuris vietomis priminė sektantų susibūrimą.
Šaunu, kad atlikėjas stengėsi kuo daugiau kartų persirengti, scenoje parodyti visko daug. Tačiau ar tikrai to reikėjo? Kiti per koncertą persirengia kelis kartus, bet susikoncentruoja į muziką. O šį kartą A. Kaušpėdas tikrai persistengė, nes kuo daugiau visko ant scenos rodė, tuo daugiau viskas atrodė, kaip propagavimas, o ne kaip jo kalbose sakoma „išzombinimas“.
Suprantu, kad zombiai yra vienas iš „Anties“ simbolių, tačiau naujametiniu pasirodymu man atrodo norėjosi kuo daugiau žmonių paversti zombiais, o ne atkreipti dėmesį į susvetimėjusią visuomenę. Juk didelis degtinės butelis, iš lašelinės degtinę traukiantys zombiai ar neskatina žmonių pabandyti gerti būtent taip?
Nesuprantu, koks tikslas buvo vaidinti diktatorių. Pasišaipymas iš spaliukų, taip pat nesužavėjo. Žinoma, aš gimiau jau tada, kai spaliukų nebuvo ir man nereikėjo priverstinai eiti į sovietinius susibūrimus, tačiau kaip ten bebuvo, tai yra dalis mūsų šalies istorijos. Tada buvo sovietiniai laikai, o dabar nepriklausomybė, tad tie spaliukai yra visai ne prie ko.
Be to, sėdint salėje atrodė, lyg būčiau masiniame sektantų renginyje. Visas koncertas, tai tarsi spjūvis visiems krikščionims į veidą. Pati nesu labai tikinti, tačiau koncerte jaučiausi tikrai nesmagiai. Kam demonstruoti kryžius ar persirenginėti vienuolėmis? O dar tie fakelai prie įėjimo… atrodė lyg žmonės atėjo į kažkokią antikrikščionišką šventovę, kur garbinama nežinia kas. O kam dar tą kūdikį rodyti? Jis visiškai kaip iš siaubo filmų… Visas toks šou atrodė lyg skatinimas garbinti šėtoną.
O kam dar tas pasityčiojimas iš kitokių žmonių? Na laimėjo Euroviziją barzdota moteris, na ir kas? Ką visiems taip skauda? Juk žmogus psichologinę ligą turi, todėl tyčiotis iš jų tikrai nereikėtų. Tai, mano nuomone, nesantaikos kurstymas.
Kaip koncerte sprogo didžiulė širdis, supratau, jog ir aš atėjus į koncertą praradau dalelę savęs. Kažkas manyje tarsi sprogo ir po renginio jaučiuosi ganėtinai prislėgta. Kita vertus, matyt, pati kalta, jog pirkau bilietą į tokį koncertą, kurį režisavo Emilis Vėlyvis, nes jo garsiajame filme „Redirected“ taip pat dvelkė piguma ir tuštybe.
Žinau vieną, jog man ir draugams buvo sugadinti Naujieji metai, o koncerte tikrai nebuvo jokios senosios antiškos dvasios.
