Šį kartą advokatė Raimonda Kazlauskienė komentuoja atleidimo iš darbo situaciją. Ką turėtų žinoti darbuotojas, kad netaptų darbdavio manipuliacijų ir gražių pažadų įkaitu.Kokia kompensacija priklauso? Kada ir kaip ji turi būti išmokėta. O juk dažnai tenka girdėti nemalonias istorijas, kuomet darbuotojai lieka tiesiog apgauti:
Dirbau įmonėje projekto vadovės pareigose, daugiau kaip prieš metus ėmė vėluoti atlyginimai, arba išvis jo nemokėdavo kai kuriais mėnesiais. Mums nebuvo paaiškinama kodėl taip vyksta, įmonės vadovas net neišklausydavo darbuotojų reikalavimų ir skundų dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio į rašytinius prašymus taip pat neatsakė. Neapsikentusi netinkamo vadovo elgesio ir slegiama didelių finansinių sunkumų, nes viena auginu nepilnametį sūnų kreipiausi į darbdavį, kad mane atleistų pagal DK 128 str. Tačiau darbdavys grasindamas, kad neišmokės man priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir priklausančio darbo užmokesčio liepė pasirašyti jau paruoštus dokumentus, kuriuose nurodyta, kad esu atleidžiama savo noru. Vadovas pažadėjo, kad kitą dieną po darbo santykių nutraukimo su manimi bus visiškai atsiskaityta, tačiau dar ir šiandien taip neatsitiko. Susinervinusi ir būkštaudama dėl savo finansinio stabilumo pasirašiau jau darbdavio paruoštus dokumentus, kuriuose nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas DK 127 str. 1d. Ką šioje situacijoje daryti ir kaip atgauti man priklausantį darbo užmokestį?
Skaitant pateiktą situaciją akivaizdu, kad darbdavys pažeidė ne tik Jūsų teises, kurias gina Konstitucija, bet ir imperatyvias DK normas. Jūsų pateikta situacija apima du teisinius klausimus, darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumas ir darbdavio atsiskaitymo momentą su atleidžiamu darbuotoju.
Dėl darbo sutarties nutraukimo
Darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas šią savo teisę gali įgyvendinti, kreipdamasis į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 125 str.), nutraukdamas darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 str.) arba dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 str.). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį DK 127 ir 128 str. nurodytais pagrindais lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. O nutraukiant darbo sutartį DK 128 str. pagrindu turi egzistuoti tam tikros nuo darbuotojo nepriklausančios aplinkybės, inter alia darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės turi būti nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Tačiau net ir egzistuojant DK 128 str. nustatytoms aplinkybėms darbuotojas gali pasirinkti, kokiu pagrindu jis pageidauja nutraukti darbo sutartį ir šį savo pasirinkimą pranešti darbdaviui pareiškime dėl atleidimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę DK 127 str. 1 d. taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Neteisėti darbdavio veiksmai įrodinėjam: rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais ir kt.
Darbdavio atsiskaitymo momentas su atleidžiamu darbuotoju
Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo išmokėti visas jam priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo (DK 141 str. 1, 2 d.). Išeitinė išmoka taip pat išmokama atleidimo iš darbo dieną. Pagal DK 141 str. 3 d. nuostatą, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. DK 141 str. 3 d. nurodyta, kad šiai nuostatai taikyti būtina nustatyti šios aplinkybės: neatsiskaitymo laiku faktą; faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Taigi jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku, neatsižvelgiant į jo kaltės (ne)buvimą. Nenustačius darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo laiku darbdaviui turi būti taikomi įstatyme nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu [email protected]
Pageidaujančius asmeninės konsultacijos ir teisinių paslaugų, prašome kreiptis tiesiogiai į advokatę telefonu 8 671 29151, arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA“, esančią I. Kanto 24-12, Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje : www.advocatera.lt.
