„Vieningo Kauno“ nariai gelbėja Š. Matijošaitį dėl nepatogių klausimų

Antikorupcijos komisija jau trečią kartą bando susisiekti su Š. Matijošaičiu. Rugsėjo 17 d. „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantis tarybos narys Š. Matijošaitis buvo kviečiamas į Antikorupcijos komisijos (toliau – komisijos) posėdį – buvo tikimasi sulaukti atsakymų, kaip Š. Matijošaičiui ir esamiems „Autokaustos“ akcininkams taip pigiai pavyko įsigyti sklypą iš paveldėtojų ir valstybės.

Šiame posėdyje Š. Matijošaitis nedalyvavo ir komisijos neinformavo, jog nedalyvaus. Tuomet komisija nusprendė pateikti klausimus raštu, tačiau kaip jau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, į komisijos raštu pateiktus klausimus tarybos narys laiku neatsakė.

Spalio 22 d. komisija nusprendė pakartotinai išsiųsti klausimus raštu, šį kartą suteikiant 10 darbo dienų laikotarpį atsakymams pateikti. Trečiadienio rytą vyko Antikorupcijos komisijos posėdis – paaiškėjo, jog Š. Matijošaitis ir vėl neatsakė į klausimus.

„Dar kartą noriu pabrėžti, kad komisijos tikslas nėra politinis vertinimas, o skaidrumo užtikrinimas, o pareigų laikymosi kontrolė. Šiuo atveju susiduriame su situacija, kai tarybos nario neveikimas trukdo Antikorupcijos komisijos darbui, riboja galimybes atlikti antikorupcinį vertinimą“, – posėdžio metu kalbėjo komisijos pirmininkė A. Filinaitė.

Savo ruožtu A. Filinaitė posėdžio metu pateikė du pasiūlymus – kreiptis į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) ir į Kauno miesto savivaldybės etikos komisiją.

Pirmiausia balsuota dėl kreipimosi į VTEK. Trys komisijos nariai susilaikė – Ramunė Bičkauskienė, Ingrida Visockienė, Donatas Bacevičius. Visi jie priklauso „Vieningo Kauno“ frakcijai. Trys komisijos nariai balsavo už iniciatyvą kreiptis į VTEK – komisijos pirmininkė, konservatorė A. Filinaitė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijai priklausanti Vaida Pranarauskaitė, socialdemokratas Vytautas Juodagalvis.

Kadangi buvo surinktas vienodas balsų už ir susilaikymų skaičius, posėdžio sekretorė Laimutė Lapinskienė nurodė, jog teks balsuoti antrą kartą. Balsuojant antrą kartą, rezultatas buvo toks pat, tad galiausiai balsuota ir trečią kartą. Trečio balsavimo rezultatas buvo toks pat, tad sprendimas laikomas nepriimtu.

Išsprendus šį rebusą, buvo balsuojama dėl kreipimosi į Kauno miesto savivaldybės etikos komisiją, prašant įvertinti Š. Matijošaičio elgesį, neatsakant į komisijos klausimus.

Balsavimo rezultatai buvo identiški – trys „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai susilaikė, trys opozicinių frakcijų nariai balsavo už. Vėl buvo balsuojama tris kartus, o rezultatams nepasikeitus, sprendimas laikomas nepriimtu.

A. Filinaitė taip pat siūlė kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant pateikti papildomą informaciją dėl savivaldybės planų perimti Šiaurės pr. 8D. aikštelę visuomenės poreikiams. Portalas „Delfi“ trečiadienį paskelbė, jog neteisėtai Matijošaičių verslo įrengtą aikštelę prie prie prekybos centro Šiaurės prospekte savivaldybė siekia išsaugoti perimdama visuomenės poreikiams.

Visgi „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantys tarybos nariai tokiam pasiūlymui taip pat nepritarė – R. Bičkauskienė sakė nesuprantanti, kodėl šį klausimą reikėtų svarstyti komisijoje, I. Visockienė ir D. Bacevičius tikino, jog dar nespėjo su klausimu susipažinti.

LŽVS frakcijai priklausanti V. Pranarauskaitė tikino, jog dar vertėtų palaukti, bet tuo pačiu piktinosi išskirtinių parkavimo tvarkų taikymu Kauno mieste ir teigė, jog iki šiol nesulaukia atsakymų dėl Savanorių pr. esančios aikštelės. Ši aikštelė yra aptinkama visai šalia Matijošaičiams priklausančio pastato, aikštelėje nustatyta išskirtinė parkavimo tvarka – galima 30 min. nemokamai statyti automobilį.

Nors Š. Matijošaitis vengia pateikti atsakymus Antikorupcijos komisijai, tarybos narys nestokoja kūrybingumo. Kaip anksčiau rašė „Kas vyksta Kaune“, kitą dieną po praėjusio komisijos posėdžio, Š. Matijošaitis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame siekė konservatorius pavaišinti vafliais.

Šiuo vaizdo įrašu tarybos narys pasidalino savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Vaizdo įraše matyti, kaip tarybos narys apsilanko Šilainiuose esančioje „Lidl“ parduotuvėje.

Ši „Lidl“ parduotuvė anksčiau minėta portalo „Kas vyksta Kaune“ atliktame žurnalistiniame tyrime – ji pastatyta sujungus Baltijos g. 48A ir 48C sklypus, abu sklypus prekybos tinklas įsigijo iš Š. Matijošaičio ir esamų UAB „Autokausta“ akcininkų. Kaip rašė „Kas vyksta Kaune“, abu sklypus Š. Matijošaitis ir esami „Autokaustos“ akcininkai įsigijo iš paveldėtojų ir valstybės, o vėliau septynis kartus brangiau pardavė „Lidl“.

Toliau vaizdo įraše matoma, kaip tarybos narys nuperka vaflių ir apsilanko Senamiestyje esančioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno miesto skyrių sueigos būstinėje.

Vaizdo įrašo autorius prieraše teigia, jog norėjo pavaišinti konservatorius vafliais, tačiau jie esą „tik liežuviais mala“, nes Š. Matijošaičiui apsilankius būstinėje, ji nedirbo.

Konservatorių frakcijai priklausanti tarybos narė ir Antikorupcijos komisijos pirmininkė Andrijana Filinaitė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog nors vertina Š. Matijošaičio kūrybingumą, komisija vis tiek tikisi sulaukti atsakymų į pateiktus klausimus.

Primename, jog viešojoje erdvėje šie klausimai kilo po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.

Žurnalistinio tyrimo metu nustatyta, jog Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkų įmone du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau.

„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą iš fizinio asmens sklypą įsigijo už 46 tūkst. eurų sumą, o bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 aro dydžio sklypą įsigijo iš valstybės už 406 tūkst. eurų. Portalo kalbintas NT ekspertas pabrėžė, jog reali Š. Matijošaičio įsigyto sklypo vertė rinkoje galėjo būti apie 10 kartų didesnė.

Po kelių mėnesių abu sklypai prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau kaip septynis kartus didesnę, 3,359 mln. eurų siekiančią sumą.

Nustatyta, jog nors vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisės į vieną iš įsigytų sklypų buvo atkurtos 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo – tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.

Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau nei 20 metų priklausė valstybei, įmonė iki įsigijimo jį nuomojosi ir teikė automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/09/08/verslas/auksinis-sandoris-kaune-nupirkti-sklypai-greitai-parduoti-7-kartus-brangiau-prekybos-centrui-lidl/

Kaune vykusių žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tema buvo svarstoma ir Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, jog Kauno miesto savivaldybė įgyvendino teisėsaugos rekomendacijas mažinti korupcines rizikas nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrose.

„Šiam momentui, iš esmės kas liečia rizikos analizę, dalis teiktų pasiūlymų objektyviai tapo neaktualūs, nes (nuosavybės teisių atkūrimo – ELTA) procesai praktiškai baigti, o likusia dalimi praktiškai (pasiūlymai – ELTA) yra įgyvendinti“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.

Teisėsaugos institucija 2023 m. atliktos analizės rezultatus paviešino po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.

„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į – ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas.

Jo teigimu, Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus.

Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.

„Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės – ELTA) atkūrimui, kitais – jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, – tikino STT atstovas.