Atidarė gamtos terapijos sezoną: Ramybės parke sudarinėjo garsų žemėlapį, stebėjo debesis

Gamtos terapija ir kino filmas – tokį planą sekmadienio popietę pasirinko grupelė kauniečių. Ramybės parke gamtos terapijos seansą jiems vedė miškininkas, gidas Linas Daubaras, o po to visi kartu keliavo žiūrėti filmą „Drambliai vaiduokliai“ (rež. Werner Herzog), pasakojantį apie Afrikos tankumynuose gyvenančius paslaptingus dramblius.

Tokią galimybę pasiūlė festivalio „Kino pavasaris“ programa „Ten, kur auga medžiai“, atsigręžianti į gamtos grožį ir trapų balansą. Gamtos terapijos seansą organizavo Kauno turizmo informacijos centras.

Miškininkas, gamtos terapijos gidas Linas Daubaras dalyvius Ramybės parke paragino suaktyvinti visus pojūčius: regą, uoslę, lytėjimą, klausą ir skonį. Užsiėmimo metu jis supažindino su įvadu į gamtos terapiją. Įprastai gamtos terapijos sesija vyksta bent 2,5 val., o šįkart ji truko apie valandą, nes dar laukė filmo peržiūra.

„Gamtos terapija – ne gydymas, o sveikatinimo veikla. Tai daugiau nei grybavimas, uogavimas ar šuns vedžiojimas miške. Mes atliksime specialius koncentracijos pratimus, psichologines praktikas. Po to žymiai geriau pasijausite. Tyrimai rodo, kad normalizuojasi širdies plakimas, kraujo spaudimas, kiti sveikatos rodikliai. Po geros miško terapijos sesijos, kai kurie pagerėję rodikliai išlieka pusę mėnesio“, – teigė L. Daubaras. Žinoma, terapijos metu raginama išjungti telefonus ir visą dėmesį sukoncentruoti į gamtą ir savo pojūčius.

Seanso metu dalyviai atliko koncentracijos pratimus, stengėsi užuosti kvapus, pamatyti gamtos judesį ir net sudarinėjo garsų žemėlapį. Ant Ramybės parke augančio spygliuočio dalyviai rado sakų, kuriuose gausu su mikrobais, virusais ir bakterijomis kovojančių fitoncidų. Juos buvo raginama neskubant užuosti. Kviesta iš lėto patyrinėti lapų mirgėjimą šviečiant saulei, pastebėti plaukiančius debesis.

Ramybės parke pavyko išvysti ir voveres, bundančią augaliją, o kai kurie nekantriai dairėsi ir tikrų pavasario pranašių – žibučių. Gamtos tyrinėjimui pasitelktas ir padidinimo stiklas.

„Paėmę dirvožemio grumstelius – rankose dabar turite milijardus bakterijų. Vienos iš jų kvapas aktyvuoja smegenų centrus, kurie sukelia pasitenkinimą. Taigi, kai jausitės blogai – imkitės žemės darbų, uoskite jos kvapą, tai psichologiškai teigiamai veiks jūsų būseną. Ne veltui sakoma, kad didelė dalis žmonių atsipalaiduoja sukišę rankas į dirvožemį“, – kalbėjo miškininkas.

Po maždaug trijų savaičių jau bus išdygusi garšva, dilgėlė, turinčios daugybę maistinių medžiagų, vitaminų, tad jas miškininkas rekomendavo drąsiai skanauti. Pabaigoje užsiėmimo jis rekomendavo iš gamtinių medžiagų (šakų, akmenukų, kankorėžių, lapų ir kt.) sukurti žemės meno kūrinį.

Gamtos terapijos seanse apsilankę Gabrielė ir Eigirdas sakė pajutę terapijos poveikį.

„Patiko patirtis, atpalaidavo, priminė žiemą pamirštą jausmą, kai vėl lieti žemę, ją užuodi, vėl girdi paukščius. Tai grįžimas į gamtą, šiltojo sezono atidarymas ir turininga sekmadienio veikla“, – kalbėjo Eigirdas.

„Smagu prisiminti, kaip pamažu bunda pavasaris, kai vis daugiau laiko imame leisti gamtoje. Mums davė įrankius, kuriuos naudodami galėsime dar labiau mėgautis gamta“, – sakė Gabrielė.

Po gamtos terapijos dalyviai keliavo žiūrėti 2025 m. sukurto filmo „Drambliai vaiduokliai“ (rež. W. Herzog), kuriame pasakojama apie Afrikoje gyvenančius paslaptingus dramblius. „Retos rūšies, kuri, pasak vietos tautelių, geba išnykti tarp medžių šešėlių ir bendrauti per žemės virpesius“, – teigė kūrėjai.

Filmo pradžioje intriguojamai pasakojama apie 1955 m. medžiotojo Josef J. Fenykovi sumedžiotą gigantišką dramblį, kurio iškamša saugoma muziejuje. Šio dramblio kojos įspaudas siekė beveik 80 cm skersmens, aukštis – 3 metrai, svoris – apie 13 tonų, manoma, kad jo amžius viršijo 100 metų. Rež. W. Herzogui kilo mintis išsiaiškinti, ar šios rūšies dramblių dar tebėra. Tam ištirti buvo surengta ekspedicija Angoloje.

Filme netrūko vietinių gyventojų mitologijos atskleidimo, atkreiptas dėmesys ir į dramblių žudymą pramogos tikslais.

Dramblių ieškoti režisierius leidosi kartu su būriu čiabuvių. Pagrindinė vaidmenį filme atliko Pietų Afrikos tyrinėtojas, gamtosaugininkas, ekspedicijų vadovas Steve Boyes. Filmas verčia susimąstyti apie gamtos grožį, didybę, aplinkosaugą XXI amžiuje ir svarbų žmogaus vaidmenį išsaugant kūriniją.