Siekia panaikinti „už uždarų durų“ sudarytą taikos sutartį – jos panaikinimas sugriautų visą statybų Ąžuolyne „kortų namelį“

Viešojo intereso gynimo fondas (VIG Fondas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės, Statybos inspekcijos ir kitų institucijų dėl ginčijamo statybos leidimo Ąžuolyno teritorijoje.

VIG Fondo vadovo, advokato S. Dambrausko vertinimu, ši taikos sutartis buvo sudaryta nedalyvaujant suinteresuotai visuomenei ir dabar naudojama kaip argumentas teigti, kad statybos leidimas yra teisėtas, nors teismas, tvirtindamas taikos sutartį, ginčo iš esmės nenagrinėjo ir dėl sprendimų teisėtumo nepasisakė.

Dar daugiau – remdamasi šia taikos sutartimi Kauno miesto savivaldybė kovo 10 dieną, vos valandos skirtumu, visuomenei pristatė dvi naujas procedūras: detaliojo plano Sporto g. 3 koregavimą ir to paties projekto pakeitimus. Advokato vertinimu, tai rodo bandymą retrospektyviai „pritempti“ teritorijų planavimo sprendinius prie jau teisme ginčijamo statybos leidimo ir taip sukurti jo teisėtumo įspūdį.

VIG Fondo vardu nustatyta tvarka jau buvo pateiktos išsamios pastabos abiem naujai pristatytiems projektams. Nors neabejota, kad visi pasiūlymai bus atmesti, teisinė ginčo procedūra yra tęsiama.

Advokatas S. Dambrauskas pabrėžia, kad teritorijų planavimo dokumentai negali būti koreguojami tam, kad būtų pritaikyti prie jau parengto statybos projekto – tokia praktika prieštarauja teritorijų planavimo principams ir sudaro prielaidas retrospektyviai legitimuoti galimai neteisėtus sprendinius.

Savivaldybė taip pat tikėjosi, kad remiantis minėta taikos sutartimi bus greitai užbaigta ir kita byla, kurią VIG Fondas anksčiau inicijavo dėl to paties statybos leidimo teisėtumo. Tačiau advokatas pateikė prašymą šios bylos nagrinėjimą sustabdyti iki tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išspręs proceso atnaujinimo klausimą dėl taikos sutarties. Teismas nutartį dėl bylos sustabdymo planuoja paskelbti rytoj, kovo 24 dieną.

Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų atnaujinti procesą ir panaikinti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, būtų iš esmės atvertas kelias iš naujo vertinti ginčijamo statybos leidimo teisėtumą. Tokiu atveju sugriūtų visa procedūrinių sprendimų grandinė, kuria šiuo metu grindžiamas projekto įgyvendinimas.

Pasak advokato, šiuo metu susiklostė precedento vertas atvejis, kai teritorijų planavimo ir statybos procedūros bandomos pritaikyti prie jau priimtų sprendimų, o ne atvirkščiai – taip pažeidžiant viešojo intereso apsaugos principus.

Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas nėra izoliuotas objektas – jis yra UNESCO pasaulio paveldo vietovės „Modernistinis Kaunas“ struktūrinė dalis ir kartu sudaro reikšmingą Kauno Žaliakalnio istorinės dalies kultūrinio kraštovaizdžio elementą. Ši teritorija formuoja vieną svarbiausių modernizmo laikotarpio urbanistinių ir visuomeninių erdvių Lietuvoje, kurios vertė pripažinta tarptautiniu mastu.

Todėl sprendimai, leidžiantys teritorijų planavimo dokumentus koreguoti siekiant pritaikyti juos prie jau ginčijamo statybos leidimo, gali sukurti pavojingą precedentą, kai UNESCO teritorijose paveldosaugos reikalavimai faktiškai apeinami procedūriniais sprendimais. Tokios praktikos įteisinimas turėtų reikšmės ne tik Ąžuolynui ar Kaunui – tai galėtų tapti precedentu visai Lietuvos paveldosaugos sistemai.

Viešojo intereso gynimo fondas tęsia teisminius ir administracinius procesus siekdamas apginti Ąžuolyno teritoriją ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami laikantis teisės aktų ir paveldosaugos reikalavimų.

Fondas kviečia visuomenę prisidėti prie šių procesų finansavimo, nes būtent visuomenės parama leidžia tęsti bylinėjimąsi ginant viešąjį interesą ir kultūros paveldą. Parama – „Ąžuolynui“.