Kaune jau 17 metų gyvuoja giedotojų ansamblis „Kadujo“. „Sutartines giedame ant piliakalnių, miškuose, upių pakrantėse, miestų aikštėse – visur. Jos atgaivina ir pripildo šviesos. Mūsų širdys plaka sutartinių ritmu!“, – sako grupės vadovė Laura Lukenskienė ir su narėmis užtraukia: „Lylio lelijo, kas ten gražiai žydi“.
Šiuo metu grupėje „Kadujo“ dainuoja septynios moterys: Laura Lukenskienė, Rasa Mikužytė, Asta Kairienė, Dovaidė Kurytė, Judita Einikytė bei seserys dvynės Greta Mikelionytė-Petkevičienė ir Asta Mikelionytė.
Dainuoja nuo vaikystės
Kolektyvą „Kadujo“ įkūrusi ir jam vadovaujanti mokslų daktarė etnomuzikologė Laura Lukenskienė dirba Kauno miesto muziejuje. Ji yra ir folkloro ansamblio „Saulėlio“ vadovė, lietuviškų šokių vakarų muziejuje organizatorė. Kaip jai kilo mintis sutelkti sutartinių kolektyvą?
„Atgimimo metais atsirado folkloro festivaliai, žmonės sužinojo, kas yra sutartinės. Susitelkėme, kad tą ypatingą dalyką pažintume ir įvaldytume. 2008 m. buvo įkurtas kolektyvas „Kadujo“. Beje, tuomet sutartinės dar nebuvo įtrauktos į UNESCO, stigo vietų, kur galėtum ateiti ir pagiedoti. Renkant kolektyvui pavadinimą teko pasukti galvą, visi gėlių pavadinimai jau buvo užimti. Kartą vartant sutartinių dainyną akys užkliuvo už žodžio „kadujo“, reiškiančio kaip Aukštaitijoj Kadaujos laikais, kaip kadaise, tad jį ir pasirinkome, – sakė L. Lukenskienė, pažymėjusi, kad sutartinėmis ji susižavėjo dar besimokydama muzikos mokykloje.
Susirinko iš skirtingų ratų
Giedotojų ansamblyje „Kadujo“ dainuoja moterys iš skirtingų sričių.
Rasa Mikužytė dirba logistikoje, pardavimų srityje, Asta Kairienė darbuojasi tekstilės ir mados srityse, Greta Mikelionytė-Petkevičienė Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veda ekskursijas, Asta Mikelionytė yra profesionali dainininkė, daugybę metų dainavusi Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Judita Einikytė dirba metodininke Kauno tautinės kultūros centre, Dovaidė Kurytė darbuojasi ergoterapeute reabilitacijos centre, o Laura Lukenskienė yra Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė.
Pokalbyje dalyvavo penkios narės, tad su jomis išsamiau ir kviečiama susipažinti.
Kartu gieda dvynės
„Kadujo“ ansamblyje dainuojančios seserys dvynės Greta ir Asta Mikelionytės neatsidžiaugia bendryste. Tiesa, Greta kolektyve dainuoja jau 15 metų, o Asta – nepilnus metus.
„Su sese Asta dainuojame nuo vaikystės: dešimt metų kartu dainavome Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje, o dabar ir „Kadujo“ ansamblyje“, – sakė G. Mikelionytė-Petkevičienė ir šypsodamasi pridūrė, kad uždainuoja net vesdama ekskursijas muziejuje.
„Mano gyslomis teka muzika“, – sakė ji ir pacitavo M. K. Čiurlionį: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas.“ Giedodama sutartines ji ir stengiasi suvirpinti kiekvieno klausytojo jautriausias sielos stygas.
Chorvedybos ir vokalo studijas baigusi Asta Mikelionytė net 22 metus dainavo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Šiuo metu ji studijuoja muzikos meno terapiją Vilniaus universitete. Paskaitose išgirdusi apie sutartinių raminamąjį-terapinį poveikį, ji nutarė iš Lauros Lukenskienės sužinoti daugiau, tad ją pakalbino.
„O tada užsimaniau išmokti giedoti sutartines ir prisijungiau prie „Kadujo“ kolektyvo. Dainuodama jaučiuosi laiminga, giedojimas kartu – gydo. Beje, geriau jaučiuosi dainuodama sutartinę, nei svetimos kultūros klasikinį kūrinį. Sutartinė paliečia širdį“, – atviravo A. Mikelionytė.
Įdomu, kad seserų mama ir L. Lukenskienės seneliai yra iš šalia esančių kaimų Prienų rajone.
„Turime tą pačią tarmę, tad kartu padainuojame „Oj, tu, rugeli“ ir kitas kaimo dainas. Išlaužo kaime aš dar su močiutės draugėmis dainuodavau, užsirašiau nemažai dainų“, – džiaugėsi „Kadujo“ vadovė.
Repertuare – Vydūno, Čiurlionio, Petrausko dainos
Visas pašnekoves jungia meilė dainavimui ir lietuvių kultūrai. Repertuare – ne tik sutartines, bet ir lietuvių liaudies dainos (choro ir harmonizuotos) bei kompozitorių kūryba. „Kadujo“ repertuare yra ne tik šimtai sutartinių, bet ir pagal Vilhelmo Storostos-Vydūno giesmes sukurtas projektas „Giesmės Tautai“, M. K. Čiurlionio, K. Petrausko kūriniai iš pirmosios Lietuvių dainų šventės ir kt.
2020 m. ansamblis dalyvavo eksperimentiniame folkloro performanse „Linamynis“ ir sutartines giedojo Nemuno pakrantėje tarp Kauno pilies ir P. Vileišio tilto. 2022 m. Kaunui būnant Europos kultūros sostine ansamblis aktyviai dalyvavo miesto renginiuose. Įdomi patirtis kolektyvui buvo elektroninių sutartinių projektas „Fusion“, 2024 m. atliktas šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, Kauno menininkų namuose. Projekte elektroninę dalį kūrė menininkas Arnis Aleinikovas.
Per 17 veiklos metų kolektyvas sutartines giedojo pačiose įvairiausiose vietose, taip pat ir skambant gongams ar kariljonui. Nuo gyvavimo pradžios ansamblis „Kadujo“ sudainavo šimtus sutartinių, gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, Turkijoje, Italijoje.
Išsivalo mintys, užplūsta džiaugsmas
Giedant sutartines, dainuojant lietuvių liaudies dainas „Kadujo“ narės atsigauna, pajunta gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Anot jų – tai ir poilsis, ir terapija.
„Dainavimas – ir poilsis, ir susijungimas su kažkuo daug gilesniu, kas suteikia prasmės būčiai. Tai galimybė pabūti su kitais žmonėmis čia ir dabar bei sukurti kažką gražaus savo balsais – tai, ko nesukurtume po vieną. Dainuodamos jaučiame pilnatvę“, – sakė kolektyvo veikloje porą metų aktyviai dalyvaujanti Rasa Mikužytė.
Nuo jaunystės chore dainavusi, folkloro ansamblio veikloje dešimtmetį dalyvavusi Asta Kairienė tikino, kad sutartinės jai – kita dimensija.
„Ateini po darbų, padainuoji, atrodo, viskas kūne išsivalo ir po repeticijos vėl džiaugsmingai eini per gyvenimą“, – sakė A. Kairienė.
Pašnekovėms pritarė ir kolektyvo vadovė L. Lukenskienė: „Sutartinės yra toks gilus potyris! Jos sukuria pasitikėjimo atmosferą, galime ir apie tylesnius, jautresnius dalykus kartu pasikalbėti.”
Pačios siuva tautinius drabužius
Nagingos „Kadujo“ ansamblio narės savo rankomis siuva tautinius drabužius pasirodymams. Siuvant stropiai laikomasi tautinio kostiumo tradicijų. Kiekviena narė siuva kostiumą pagal prigimtinį regioną: Rasa – Mažosios Lietuvos, seserys Greta ir Asta bei vadovė Laura – Suvalkijos, Asta K. – Dzūkijos.
„Mes su kita Asta mėgstame siūti. Kuriame marškinius, sijonus, pritaikome raukinukus, tautines karūnas, skareles –stengiamės kuo tiksliau atkurti senovinius kostiumus“, – pažymėjo A. Mikelionytė.
Kolektyvo vadovė L. Lukenskienė paminėjo, kad Lietuvoje priimta, jog tautinis kostiumas – XIX a. pab.-XX a. pr. kaimo išeiginis kostiumas, kuriuo pasipuošti svarbiomis progomis mėgstama ir XXI amžiuje.
„Kadangi sutartinės išliko Aukštaitijoje, stengiamės pagerbti šį regioną: giedodamos aukštaitišką repertuarą vilkime aukštaitiškus tautinius rūbus“, – sakė ji.
Kas benutiktų – dainuoti
Ansamblio „Kadujo“ narės atkreipė dėmesį, kad šiais laikais labai mažai žmonių turi galimybę dainuoti kartu su kitais gyvai: ne koncerte pritarti grojant muzikai, o savu balsu dainuoti kūrinį, pajausti ritmą.
„Sutartinę labiausiai patiri, kai pats ją dainuoji, tad raginame dainuoti! Dainuokite, kai gerai, ir kai blogai – kuo dažniau!“, – drąsino kolektyvas.
Kiek „Kadujo“ dar gyvuos? „Kiek Dievulis duos!“, – atsako ansamblio vadovė Laura Lukenskienė.
Artimiausi „Kadujo“ pasirodymai vasarą: tarptautiniame folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ birželio 6-8 d. ir Kalniečių parko skaitykloje sutartinių giedojimo mokymuose birželio 9, 16, 23 ir 30 d. nuo 18 val.
