„Kauno autobusai“ pelnas sumenko dėl akivaizdžių priežasčių

Iki gruodžio 31 dienos šiai bendrovei galioja 2019 gruodį pasirašyta su Kauno miesto savivaldybe Viešųjų paslaugų teikimo sutartis. Savo turinio apimtimi gerokai mažesnė sutartis dėl keleivių vežimo 2024-ųjų lapkritį buvo pasirašyta ir su Kauno rajono savivaldybe, į kurios teritoriją veda link pabaigos (į darbus ar studijas mieste važiuojantiems pakaunės gyventojams – link pradžios) bent keli „Kauno autobusų“ viešojo transporto maršrutai.

Įmonės, veikiančios 35-us metus, finansinių ataskaitų rinkinys šią savaitę buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės („Kauno autobusų“ steigėjos) Tarybos sprendimu. Ataskaitos dokumentus pasirašęs ilgametis jos vadovas Mindaugas Grigelis neseniai turėjo generalinio direktoriaus kėdę užleisti savo pavaldiniui, - kovo 24-ąją laikinuoju generaliniu tapo bendrovės rinkodaros vadovas Mindaugas Tarasevičius.

Neprabėgus nė mėnesiui, balandžio 21-ąją, miesto taryba patvirtino naujus, didesnius, nuvažiuoto kilometro įkainius, kurie įsigalios nuo gegužės 1-osios. Savivaldybė atsižvelgė į tai, kad šiuo metu galiojantys įkainiai nepadengia faktiškai patiriamų bendrovės veiklos sąnaudų. Tad už kiekvieną nuo gegužės nuvažiuotą mieste viešojo transporto maršruto kilometrą bendrovė gaus daugiau pinigų.

„Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų pagrindinės autobusų ridos 1 kilometro sąlyginė kaina – 2,34 Eur; Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų papildomai užsakytos autobusų ridos 1 kilometro sąlyginė kaina – 2,08 Eur; Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų mažųjų autobusų ridos 1 kilometro sąlyginė kaina – 1,19 Eur, Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų pagrindinės troleibusų ridos 1 kilometro sąlyginė kaina – 2,21 Eur; Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų papildomai užsakytos troleibusų ridos 1 kilometro sąlyginė kaina – 1,78 Eur; Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų metinės ekologiškos troleibusų ridos 1 kilometro sąlyginė kaina – 1,74 Eur.

Vieno kilometro kainos dedamoji (2026-investicijos), skirta transporto priemonių (autobusų) parkui atnaujinti ir kitiems vežėjo investiciniams projektams finansuoti, taikoma pagrindinės ridos kiekiui – 0,56 Eur. Vieno kilometro kainos dedamoji (2026-investicijos), skirta transporto priemonių (troleibusų) parkui atnaujinti ir kitiems vežėjo investiciniams projektams finansuoti, taikoma pagrindinės ridos kiekiui – 0,37 Eur. Viešųjų paslaugų 1 km sąlygines kainas siūloma didinti 9 proc.,“, - viešai paskelbtame Aiškinamajame rašte išvardino Tarybos sprendimo projektą parengusio Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus valstybės tarnautojai.

Pripažinta, jog įkainiai nepadengia faktiškai patiriamų veiklos sąnaudų. Ir tokia situacija susiklosčiusi jau ne vienerius metus, tačiau, kad ją būtina keisti, „pamatyta“ palyginus neseniai.

Tai - trys pagrindinės UAB „Kauno autobusų“ strateginės veiklos kryptys, dar 2023-aisiais įrašytos įmonės dokumentuose. Strategijas, kaip žinome, sudaro ne viešojo transporto keleiviai, bet bendrovės valdyba - kolegialus valdymo organas, ketveriems metams renkamas visuotinio akcininkų susirinkimo.

Anksčiau valdybą sudarė 5 nariai, bet 2023-aisiais Kauno mero Visvaldo Matijošaičio potvarkiu, išrinkti trys. Tais metais buvo registruoti (Registrų centre) ir pakeisti savivaldybės įmonės įstatai. Įstatinis kapitalas – 13 mln. 271 tūkst. Eur, vienos akcijos nominali vertė – 0,29, Tų pačių metų gruodį fiksuota, kad „Kauno autobusai“ savų akcijų neturi, jų neturėjo ir anksčiau.

Nuo 2023 m. gegužės 11 d. ir šiuo metu, kaip skelbia UAB „Kauno autobusai“, bendrovės valdybą sudaro: „Valdybos pirmininkas Petras Ganiprauskas. Išsilavinimas: aukštasis, 1977 m. Kauno A. Sniečkaus politechnikos institutas (dabar KTU), prilyginamas magistro laipsniui, kvalifikacija – inžinierius mechanikas. Daugiau nei 20 metų vadovaujamo darbo patirtis transporto logistikoje UAB „Vičiūnai” ir UAB „Baltijos vilkai”, ilgametė patirtis kolegialiuose valdymo organuose. Kompetencijos sritis: transporto ūkio šaka.

Valdybos narys Mindaugas Šimkus, „įmonių grupės ekonomikos vadovas. UAB „Vičiūnų grupė“ , Karaliaus Mindaugo pr. 38, MAGNUM, bokštas A, 12 aukštas. Antraeilės pareigos: Audito komiteto narys. UAB „Kauno vandenys“ Aukštaičių g. 43, Audito komiteto pirmininkas. AB „Kauno energija”, Raudondvario pl. 84. Išsilavinimas: aukštasis, 2003 m. KTU vadybos magistras, specializacija – finansų valdymas. 15 metų vadovaujamo darbo patirtis UAB „Vičiūnų grupė” finansų / ekonomikos srityje, beveik 10 metų kolegialių valdymo organų narys. Kompetencijos sritis: finansai (finansų valdymo, finansų analizės ar audito)“.

Greta Kauno mero šeimos verslų atstovų „Kauno autobusų“ bendrovės valdyboje dirba (nuo pernykščio rugsėjo) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Indrė Brazė. Jos išsilavinimas - „aukštasis, 2006 m. VDU teisės magistras; 2006 m. Michigan State University Detroit College of Law Tarptautinės teisės sertifikatas“.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog 2019-ųjų liepos 1-ąją „Kauno autobusai“ tapo vienintele keleivių vežimo paslaugų teikėja mieste. Ji buvo įpareigota „užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, pasitelkus maršrutinius taksi“.

Užtikrino, tiesa, ne ilgam, nors buvo įsigijusi (paėmusi paskolą) ir nupirko 30 mažų keleivinių autobusų, bet taksi maršrutai, iš dalies dubliavę paprastų (didžiųjų) viešojo transporto priemonių eismo maršrutus, netruko Kaune nunykti. Autobusiukai įjungti į bendrą transporto sistemą, dažniausiai važinėja savaitgaliais, kai keleivių srautai būna maži.

Buvo imamos milijoninės paskolos ir troleibusų bei autobusų parko atnaujinimui. Ta proga su pristatomomis naujomis viešojo transporto priemonėmis parodomuosiuose reisuose realiais keleiviais, šalia žurnalistų, - pabuvo ir savivaldos vadai…

Tikiu, kad didžiuma keleivių, praktiškai kasdien besinaudojančių, gal netgi besidžiaugiančių gerėjančiu viešuoju transportu, supranta, kad skolas būtina laiku mokėti. Bet gaji ir (savivaldybės) akcininkų, bei į valdybas jų „sustatytų“ asmenų siekiamybė „išspausti“ didesnį pelną ne tik iš „Kauno energijos“ (kuri pernai iš paslaugų teikimo gyventojams bei kitiems vartotojams pelnė apie 9 mln. eurų pelno), bet ir iš kitų savivaldybės bendrovių. Tik ji ne visada realizuojama.

2023 gruodžio 31-ąją „Kauno autobusų“ bendrovė turėjo 1112 darbuotojų (iš jų – 745 vairuotojus). Vienam jų per metus teko 36,4 tūkst. pervežtų keleivių. Tikėtina, kad santykinis kilometrų skaičius pernai buvo dar didesnis (finansinių ataskaitų rinkinys paskelbtas viešai, norintys gali jas pasinagrinėti).

Žinome, kad į savo rinką Kaunas konkurentų neskuba įsileisti. „Kauno autobusai“ nedalyvauja kaimyninių ar toliau nuo Kauno esančių savivaldybių skelbiamuose paslaugų teikimo konkursuose. Nors kitos Kauno savivaldybės įmonės dalyvauja. Ir būdamos gerokai didesnės, turėdamos „bazinį pranašumą“ prieš kuklesnius pretendentus, laimi, jei kas – bylinėjasi teismuose, įrodinėdamos savo teises ir uždirba biudžetui lėšų „svetimose ganyklose“.

Beje, kaip šių eilučių autorė sužinojo iš anksčiau Kaune dirbusios „Kautros“ bendrovės vadovo Lino Skardžiuko, vis drąsiau savivaldybių skelbiamuose konkursuose pastaraisiais metais dalyvauja ir keleivių vežėjai iš Latvijos bei Estijos. Latviai jau yra ir laimėję...

Pernai „Kauno autobusai“ uždirbo 321 285 eurus pelno, 2024-aisiais – maždaug du kartus tiek.Yra ir paaiškinimų, kodėl taip įvyko, nes faktiškai patiriamų bendrovės veiklos sąnaudų jau nepadengia galiojantys nuvažiuoto kilometro įkainiai. Esminė priežastis - darbo užmokesčio sąnaudų augimas.

Tai paminėta ir naujausioje UAB „Kauno autobusai“ socialinės atsakomybės ataskaitoje.

Pažymėtina, kad šioje ataskaitoje minimas ir nuolatinis įmonės bendradarbiavimas su Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes vien vairuotojų dabar trūksta apie pusšimčio. Jaunimas nesiveržia dirbti tokį atsakingą darbą – kasdien vežioti keleivius, o „sidabrinės ekonomikos“ pašauktų žilagalvių ar į Lietuvą atvykusių gyventi, atitinkamą kvalifikaciją turinčių ir galinčių tokį darbą dirbti užsieniečių ne visada pakanka užimti laisvas autobuso ar troleibuso vairuotojo vietas. 2025 m. vairuotojų kaitos rodiklis siekė 13,1 proc.,

Pernai padidėjo Lietuvoje darbo užmokestis, nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo minimalaus mėnesinio atlyginimo ir minimalios valandinės algos padidinimas. Tiek tai, tiek planuojamas darbo užmokesčio didinimas 2026 metais visiems „Kauno autobusų“ bendrovės darbuotojams (2,05 mln. eurų) didina darbo sąnaudas.

Anot įmonės vadovo (buvusiojo), įskaitant darbo užmokestį, darbdavio socialinio draudimo įmokas, atostogų rezervą bei pensijų kaupimo atidėjimus, 2025 metais jos sudarė 58 proc. visų keleivių vežimo sąnaudų, arba daugiau kaip 30 mln. eurų.

Planuojamos 2026 metais darbo užmokesčio sąnaudos - 33,9 mln. eurų.

Greta to, „papildomą neigiamą poveikį „Kauno autobusų“ bendrovės sąnaudoms daro didėjantis transporto priemonių remonto, atsarginių dalių ir eksploatacinių medžiagų kainų bei poreikio augimas (padangų, tepalų ir kt.), kadangi visos bendrovės eksploatuojamos transporto priemonės metų pabaigoje bus nebegarantinės, įskaitant ir 64 hibridinius autobusus gautus 2023-2024 m. Taip pat planuojamos investicijos į ilgalaikį turtą autobokštelio įsigijimą, įkrovimo taškų įrengimą, kasos aparatų atnaujinimą ir kitą būtiną infrastruktūrą“.

Tad ir Kauno politikams teko patvirtinti, kad „šiuo metu galiojančios sąlyginės 1 km. kainos neatitinka faktinių paslaugos teikimo kaštų ir riboja galimybes užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį pagrindinei darbuotojų grupei autobusų ir troleibusų vairuotojams.. Pritaikius indeksuotas 1 km sąlygines kainas, bendrovė 2026 m. tikėtųsi 146,4 tūkst. Eur pelno“, - citata iš savivaldybės Tarybai pateikto Aiškinamojo rašto.

Tvirtinant naujus įkainius, atsižvelgta ir į esamą geopolitinę situaciją bei dėl to kylančias elektros energijos bei kiuro kainas. Kada į visa tai atsižvelgus, Kaune bus nuspręsta didinti važiavimo bilietų kainas, „Kas vyksta Kaune“ informacijos neturi.

Tiesa, gal to neįvyks, nes kaip priemonę pritraukti ir iš nuosavų automobilių kuo daugiau keleivių į viešąjį transportą, mažinant išlaidas kurui bei tuo pačiu saugant aplinkos orą nuo užterštumo, Europos komisija tarp kitų priemonių siūlo šalims apsvarstyti ir keleivių vežimo kainų sumažinimo galimybę.

Geležinkelininkai į tai sureagavo, mušdami per kainas, ir sumažinus jas perpus, keleivių važiuojančių mūsų šalies traukiniais padaugėjo 40 procentų. O kai kurių miestų savivaldybės (ir Lietuvoje) pačios prisiima finansinę naštą, už gyventojų keliones viešuoju transportu moka lėšomis iš biudžeto, kurį, beje, gyventojai ir sudeda.