Lietuvos bankas (LB) pernai uždirbo 143,74 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 6,1 karto daugiau nei 2023 metais. Į valstybės biudžetą jis sumokės 130,04 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau, antradienį pranešė LB vadovas Gediminas Šimkus.
„2024-ieji Lietuvos bankui buvo išskirtiniai ne tik penkerių metų horizonte, bet geriausi per pastaruosius 15 metų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
„Lietuvos banko indėlis šiemet beveik toks pats, kiek valstybė tikisi iš viso surinkti dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. 2025 metų biudžeto projekte numatyta, kad pastaroji suma sieks apie 131 mln. eurų“, – teigė G. Šimkus.
Anot jo, numatoma, kad 116 mln. eurų iš 130 mln. eurų įmokos pateks į gynybos fondą.
G. Šimkaus teigimu, praėjusių metų LB rezultatus lėmė finansinio turto valdymo veikla – palanki situacija tarptautinėse vertybinių popierių ir valiutų rinkose leido pasiekti gerų investavimo rezultatų.
„Kitas dalykas, Lietuvos bankas jau daugelį metų patikimai valdo finansinį turtą, kaupia ir yra sukaupęs tinkamas rizikos rezervų atsargas, o tai leidžia kompensuoti rizikas iš investavimo ir pinigų politikos įgyvendinimo veiklos“, – sakė G. Šimkus.
Anot jo, ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir su dalyvavimu euro sistemoje susijusiai veiklai, pajamoms iš funkcijų, kurios apima pinigų politikos operacijas.
LB teigimu, pernai Finansų ministerijai pervesta 160 mln. eurų palūkanų už centriniame banke laikomas Vyriausybės lėšas – 45 proc. daugiau nei 2023 metais.
Balandžio pradžioje Seimas leido padidinti LB pelno įmoką dalį jos skiriant gynybai. Nuo šiol kasmet būtiną pelno dalį skyrus banko atsargos kapitalui, visa likusi suma pervedama į valstybės biudžetą atsisakant dabartinės nuostatos skirti iki 70 proc. pastarųjų trejų finansinių metų LB pelno vidurkio.
Pasak centrinio banko, jei nebūtų šio pakeitimo, LB į valstybės biudžetą už 2024 metus būtų galėjęs pervesti ne daugiau kaip 39 mln. eurų.
Tarp rizikų šiemet centrinis bankas mato didėjantį neapibrėžtumą dėl LB būsimo pelno ir įmokos dydžio, pasaulio ekonomikos pokyčių, besikeičiančios JAV muitų politikos, be to, didėja rizika patirti nuostolių dėl užsienio atsargas sudarančių valiutų kursų svyravimų, be to, mažėjančių palūkanų aplinkoje trauksis pajamos iš turto.
Taip pat prognozuojami LB įsipareigojimų struktūros pokyčiai, dėl kurių sumažės pigių finansavimosi šaltinių dalis.
