Mažojo Kauno Vatikano gyventojas monsinjoras A. Jagelavičius: „Šioje vietoje tampi poliglotu“

Kauno senamiestyje per ilgus šimtmečius susiformavo unikalus kvartalas, primenantis Vatikaną. Čia veikė du vienuolynai, dvi bažnyčios, kunigų seminarija, vyskupų rūmai, kunigų namas. Mažajame Kauno Vatikane 33 metus gyvenantis monsinjoras dr. Artūras Jagelavičius kviečia apsidairyti po piligrimų pamėgtą kvartalą.

Mažasis Kauno Vatikanas – tai religiniai pastatai, esantys teritorijoje tarp Rotušės aikštės, A. Jakšto gatvės ir Papilio gatvės.

VDU teologijos fakulteto dėstytojas, LSMU bioetikos katedros lektorius, monsinjoras dr. Artūras Jagelavičius pasakoja, kad Kauno kunigų seminarijoje pradėjo mokytis dar 1983 metais ir jau tuomet šią senamiesčio dalį aplinkiniai vadino Mažuoju Kauno Vatikanu.

Pasakojama, kad tokį pavadinimą vietovei kadaise „prilipino“ turistai, vaikščioję po kunigų seminarijos kiemą. Jie sumanė nusifotografuoti prie pavasarį gausiai pražydusių azalijų, rododendrų. „Turistai komentavo: koks aplink grožis! Čia Mažasis Vatikanas!“, – pasakojo vietinis gyventojas.

Kuo Kauno Vatikanas panašus į tikrąjį Vatikaną, esantį Italijoje?

„Kaune anksčiau ši teritorija irgi buvo uždara, taip paprastai į ją nepatekdavai, juk veikė vienuolynai. Tikrajame Vatikane yra popiežius, o Kauno Vatikane – arkivyskupas metropolitas, tai vyskupijos centras. Čia telkiasi vyskupai, vyksta kunigų konferencijos. Žinoma, Kauno Vatikaną irgi gausiai lanko turistai, piligrimai, ekskursijų takas prasideda nuo Kauno pilies. Turistai stebisi: kur bepasisuksi senamiestyje – aplink vien bažnyčios! Žinoma, jų tikrai nemažai – net septynios. Mažajame Vatikane turistai kalba lenkiškai, rusiškai, japoniškai, angliškai, vokiškai, tik sėdėk ir būk poliglotu!”, – šypsodamasis kalbėjo dr. A. Jagelavičius.

Monsinjoras jau 33 metus gyvena Mažojo Kauno Vatikano pakraštyje – vadinamajame kunigų name, priešais popiežiaus Jono Pauliaus II paminklą. 1935 m. statybos pastate įrengtas pašnekovo butas ypatingas – anksčiau jame rezidavo kunigas Jonas Mačiulis-Maironis.

„Šį pastatą klierikai pravardžiuodavo Profesorių nameliu, nes čia gyveno profesūra. Buto langai atsiveria ir į mažąjį Vatikaną, ir į Kauno santaką. O kokie čia būna saulėlydžiai! Pasakiški! Žinoma, ataidi ir Santakoje vykstantys koncertai, Senamiesčio bažnyčių varpai, girdžiu net kaip mišiose gieda. Myliu gamtą, tad mane galima sutikti vaikštinėjantį Santakos parke, be to, namuose neužsisėdėti ragina ir du šuniukai, dar auginu dvi kates“, – kalbėjo dr. A. Jagelavičius.

Beje, vedžiodamas augintinius, pašnekovas pasidairo ir į šalia esantį Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodą, atiduoda pagarbą ten stovinčiai Jėzaus skulptūrai.

Tarp Kauno arkivyskupijos kurijos (Rotušės a. 14A) ir pastato Papilio g. 5, kur įsikūrusios įvairios religinės organizacijos (Šeimos centras, „Lietuvos caritas“, „Artumos“ leidykla ir kt.) yra kiemelis, kuriame net neįtartum anksčiau buvus kapinių.

„Įžengėme į vienuolių moterų bernardinių ir vyrų bernardinų kapines. Kai apie 1986-1987 čia tiesė šiluminę trasą, iškasė kalnus kaulų, kaukuolių. Menu, kai lietus nulydavo, kaulai išryškėdavo, tad mums, klierikams, liepdavo ateiti ir su kastuvu užmesti ant tų kaulelių žemės, kad pagarbiau atrodytų. Vėliau batų gamykla „Lituanica“ toje vietoje pastatė kryžių“, – pasakojo monsinjoras. Beje, čia pat išlikusi akmenų juosta, rodanti seniau į Vilnių ėjusį kelią.

Kapinėse laidodavo čia pat gyvenusius vienuolius, nes čia veikė Kauno bernardinų vienuolynas su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Kauno bernardinių moterų vienuolynas su Švč. Trejybės bažnyčia.

Vyrų bernardinų vienuolynas su bažnyčia (dab. Papilio g. 7) buvo pradėti statyti 1471 m., o moterų (dab. Papilio g. 5) – po pusantro šimto metų. Kauno Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno statybos prasidėjo 1624 m. Prieš tai Kauno pavieto maršalka, Minsko vaivada Aleksandras Masalskis su žmona Apolonija Jasinskyte bernardinėms skyrė fundaciją, kai jų dukra Klara įstojo į šią kongregaciją.

„Teko skaityti, kad kartą bernardinių vienuolyne apsilankęs vyskupas Motiejus Valančius ryte išvydo netikėtą vaizdą: kažkokios merginos lakstė su vandens indais. Paaiškėjo, kad kol vienuolės miega, tarnaitės joms šildo vandenį. M. Valančius nusistebėjo, kaip vienuolės gali turėti tarnus“, – pažymėjo pašnekovas.

Monsinjoras dr. A. Jagelavičius vedasi į Kauno kunigų seminariją. Klestėjimo laikais čia mokydavosi apie du šimtus būsimų kunigų, dabar Kaune ugdosi penki, o Vilniuje – devyni.

„Kartą atėjęs į mišias su vyskupais pravirkau pamatęs, kiek mūsų mažai. Bažnyčia su penkiais klierikais jau nebeužpildoma...“, – trumpam nutilo monsinjoras ir po minutėlės tęsė:

„Kauno kunigų seminarijos sienos labai storos. Kai čia mokiausi ir antrame aukšte gyvenau, atrodė, ir ant palangės gali miegoti, daug vietos, dar ir knygos tilpdavo. Kai 1983 m. įstojau, buvo daugiau kaip šimtas klierikų. Sugrįžęs po studijų Romoje buvau paskirtas prorektoriumi, čia radau jau apie 170-180 klierikų. Daug, juos „suganyti“ man buvo nelengva“, – mena dr. A. Jagelavičius.

Klierikai mėgdavo žaisti krepšinį ir tinklinį čia pat esančioje sporto aikštelėje. Krepšinį žasidavo ir su kaliniais, o su policijos mokyklos auklėtiniais išbėgdavo ir į Santaką paspardyti futbolo kamuolio.

„Seminarijoje vykdavo rimtos krepšinio varžybos tarp kursų, po to – tarp vyskupijų ir galiausiai – superfinalas: Lietuva prieš Žemaitiją. Rungtynes stebėję sirgaliai klierikai savuosius stipriai palaikydavo su armonikomis, triūbomis, būgnais. Rotušės aikštėje vaikščiojantys žmonės niekaip nesuprasdavo, iš kurgi toks triukšmas, nors nieko aplink nematyti?!“, – šypsodamasis mena pašnekovas.

Valgomajame viena lentyna paskirta laimėtojų, prizininkų taurėms. Pasiteiravus, ką seminarijoje valgyti studijų metais būdavo skaniausia, dr. A. Jagelavičius pažymėjo, kad laukdavo švenčių, mat profesoriams, dėstytojams, kunigams minint gimtadienį ar vardadienį ant vaišių stalo atsirasdavo 2-3 gardūs tortai.

„Laukdavom ir cepelinų. O vakarais pasistiprindavome paprastais sumuštiniais su „Daktariška“ dešra, sūriu ir sviestu, šalia būdavo koks apkepas.“

Kauno kunigų seminarijos vidiniame kieme auga išpuoselėtas rojaus sodelis, pavasarį ir vasarą čia sužydi galybė gėlių, krūmų, čiurlena baseinėlis, giesmėmis džiugina paukščiai. Būsimi kunigai čia atranda atgaivą po mokslų. Sodelyje matyti neįprasta Jėzaus skulptūra – Kristus vaizduojamas ne ant kryžiaus, o stovintis šalia jo.

Vienas takelis veda link klierikų gyvenamųjų patalpų – tai privati zona. Čia pat ant vartų matyti Trakų Dievo Motinos ikona, saulės apšviesta ji įspūdingai sužimba.

Toliau keliaujame į Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčią. Jos centre – stačiatikių vienuolio A. Rubliovo ikona „Trejybė“. Viršuje matyti du bareljefai: viename Jėzus viršuje užsimojęs varo su rimbu prekeivius iš maldos namų, o kitame plauna mokiniams kojas.

„Tai primena, kad kunigystę renkiesi ne dėl pinigų ar garbės. Kojas mokiniams plaunantis Jėzus parodo, kad kunigas yra tarnautojas, jis siekia, kad žmonių sielos gerais charakteriais ir gerais darbais sau dangų atrakintų“, – aiškino monsinjoras.

Bažnyčios priekyje stovi teologo Šv. Tomo Akviniečio ir Šv. Kazimiero skulptūros, dešinėje stabtelti kviečia stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. šalia jo kabo daugybė votų, įrodančių išklausytas žmonių maldas.

Sekmadieniais 10 val. šioje bažnyčioje vyksta mišios, jų metu galingai užgaudžia vargonai.

„Kai jie užgroja dreba ausų būgneliai!”, – pažymi kunigas ir kviečia po sekmadienio mišių tikinčiuosius neskubėti palikti maldos namų ir dalyvauti agapėje.

Už vargonų veikia nedidelė bažnyčios reikmenų ekspozicija: aukso siūlais siuvinėtos kapos (liturginiai drabužiai), ostijų pjovikliai, „laiveliai“ smilkalams. Čia pat matyti ir baltos durelės – pro jas patenkama į bažnyčios bokštą, kur kabo XIX a. varpas.

Bažnyčioje pašnekovas prisiminė vieną nutikimą iš senesnių laikų.

„Kartą vyko rekolekcijos, dvasinio susikaupimo metas, absoliuti tyla ir staiga kažkas tik sucypė ir viršaus nukrito. Pasirodo, ten buvo pelytė. Vargšas padarėlis jau nerodė gyvybės ženklų, tad vienas klierikas išplėšė lapelį, su juo paėmė pelytę už uodegos ir nešė į lauką, o šalia sėdėję klierikai jį erzino: laidok su bažnyčia, nes bažnyčioj mirė...“

Paskutinis pastatas į kurį užeiname – Kauno arkivyskupijos kurijos rūmai (buvę Vyskupų rūmai). Čia veikia puošni konferencijų salė, koplytėlė su Pažaislio Dievo Motinos paveikslo kopija, prašmatni vaišių salė.

„Šioje salėje pietavo popiežius Jonas Paulius II ir popiežius Pranciškus. Čia pat esančiame kambaryje lankydamas Kauną nakvojo popiežius Jonas Paulius II“, – pažymėjo monsinjoras.

Kurijoje kabo dėmesį patraukiantis paveikslas, užfiksavęs arkivyskupus Jurgį Matulaitį ir Juozapą Joną Skvirecką, kunigus Joną Mačiulį-Maironį, Juozą Tumą-Vaižgantą. Dalis jų palaidota šalia Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos.

Dabar kurijoje apsistoję Kauno arkivyskupai.

Beišeinant iš Mažojo Kauno Vatikano stabtelime prie pastato Papilio g. 5, iš Kauno pilies pusės. Pilka pastato dalis anksčiau vadinta „pentagonu“, mat sovietmečiu čia buvo įsikūręs Poželos rajono karinis komisariatas.

„Čia kareivius pasiskirstydavo ir autobusais veždavo į kariuomenės dalinius Tarybų Sąjungoje. Tomis dienomis būdavo baisus triukšmas, girtų vyrų šauksmai. Kai kuriose pastato patalpose buvo grotos. Beje, čia pat gyvenusiems klierikams neveikdavo radijo imtuvai. Menu, karininkai per langus žiūrėdavo į seminarijos kiemą ir sakydavo, kokie tie klierikai būtų geri kareiviai“, – atsiminimais dalinosi monsinjoras dr. A. Jagelavičius.

Buvęs „pentagonas“ nuomojamas, jame įsikūrusios įvairios įstaigos. Beje, pastatas idealiai tinka stebėti liepą vykstančią „Operetę Kauno pilyje“, tuomet arkivyskupijos darbuotojai sulipa į viršutinį aukštą ir gėrisi koncertu.

Ar dar ko trūksta Mažajame Kauno Vatikane? „Pastatai restauruojami, vieta vis gražėja, aš gal tik uždėčiau užrašą buvusiose kapinėse, kad čia kapinės ir šalia pasodinčiau gėlių, visgi, tai atminimo vieta.“

Prieš atsisveikindamas, monsinjoras dr. A. Jagelavičius kvietė sekti informaciją apie jo vedamas eksursijas ant Kauno senamiesčio stogų mažajame Vatikane ir netoliese: lankytojai jų metu turi išskirtinę galimybę užlipti į Kauno arkivyksupijos kurijos apžvalgos aikštelę, arkikatedros bazilikos pastogę ir ant Jėzuitų bažnyčios stogo.