„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją dėl ypatingai jautrių sveikatos duomenų įtraukimo į jo baudžiamąją bylą.
„Ikiteisminio tyrimo metu į baudžiamąją bylą buvo įtraukta informacija iš psichiatrinės įstaigos apie tai, kad daugiau nei prieš dešimt metų buvau gydytas dėl depresijos ir kiti jautrūs duomenys. Ši informacija tapo prieinama visoms proceso šalims, kurios šių duomenų pagrindu mane pradėjo terorizuoti, tyčiotis. Ar toks duomenų atskleidimas teisėtas, ar galima reikalauti, kad šie duomenys būtų pašalinti iš bylos?“ – klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Tai situacija, kurioje susiduria du ypač jautrūs teisiniai laukai – duomenų apsaugos teisė ir baudžiamojo proceso teisė. Visų pirma reikia pasakyti, kad informacija apie asmens sveikatos būklę yra laikoma ypač jautriais duomenimis pagal tiek Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, tiek Teisėsaugos institucijų duomenų apsaugos įstatymą.
Teisės aktai numato, kad tokie duomenys gali būti naudojami tik esant aiškiam, būtinu pagrindu – jie turi būti reikalingi ir proporcingi bylos tikslams. Jei jie nesusiję su konkretaus nusikaltimo esme ar teisine kvalifikacija, jų įtraukimas į bylą gali būti laikomas pertekliniu ir neteisėtu.
Dar svarbiau – baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę riboti prieigą prie informacijos, jei jos paviešinimas galėtų pažeisti proceso dalyvio privatumą ar orumą.
Tokiu atveju prokuroras arba teismas turi imtis priemonių, kad jautri informacija nebūtų prieinama kitoms proceso šalims, nebūtų kopijuojama ar naudojama ne pagal paskirtį (pvz., spaudimui ar psichologiniam smurtui).
Jeigu prokuroras tokių priemonių nesiėmė, nors informacija akivaizdžiai jautri – gali būti pagrindas skųsti jo veiksmus generalinei prokuratūrai, o ateityje – net kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skaitytojo atveju svarbu tai, kad jautri informacija apie psichinę būklę buvo ne tik įtraukta į bylą, bet ir prieinama kitiems asmenims, kurie ja naudojasi neteisėtai – žemina, šantažuoja, grasina. Tai ne tik duomenų apsaugos, bet ir galimas baudžiamojo įstatymo (pvz., dėl grasinimų ar šmeižto) pažeidimas.
Tokiu atveju galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba į Generalinę prokuratūrą.
Jei institucija nustato, kad duomenys tvarkyti neteisėtai – tai gali tapti pagrindu civiliniam ieškiniui prieš valstybę dėl neturtinės žalos.
