Buvusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjo, dabar – savivaldybės didžiausios ir pelningiausios įmonės generalinio direktoriaus – Tomo Garasimavičiaus vadovaujamos AB „Kauno energija“ administracija, siekdama įgyvendinti pagrindinius veiklos tikslus, parengė 2025 m. investicijų planą.
Kad juo būtų galima vadovautis, šį planą ateinančią savaitę, tikėtina, patvirtins šios įmonės steigėja – Kauno miesto savivaldybės taryba. Bendrovės „Kauno energija“ valdyba, kurios vadovas – su bendrove „Vičiūnų grupė“ susijęs Nerijus Mordas, minimą planą patvirtino praeitų metų rudens pabaigoje.
Savivaldybės tarybos sprendimo projekte (jis su pačiu planu bei paaiškinimais jau yra viešinamas, – aut. pastaba) pateikiama informacija apie 2025 m. naujas investicijas, „kurioms taryba dar nebuvo pritarusi, ir perkeliamą 2024 m. investiciją, kuriai Kauno miesto savivaldybės taryba buvo pritarusi, bet dabar investicijos vertė padidinta“.
Daugiau šia tema
Anot projekto rengėjų iš Kauno savivaldybės administracijos, „Investicijų planas parengtas, įvertinus atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos energijos gamyboje, šilumos tiekimo Kauno m., Kauno raj. ir Jurbarko raj. šilumos vartotojams patikimumo užtikrinimą ir numatomą Europos Sąjungos struktūrinę paramą“.
Tačiau jų nuomone, kai kuriais plano papunkčiais nurodytų investicijų „techninis ir ekonominis pagrįstumas neįrodytas, nepateikta pakankamai duomenų apie investicijas“, todėl politikams pasiūlyta toms investicijoms nepritarti. Tarp tokių „nepritartinų“ yra minimas Lengvųjų automobilių įsigijimas“ (šios investicijos vertė – 0,14 mln. eurų).
Š. m. vasario mėnesio duomenimis, kaip nurodo rekvizitai.vz.lt, „Kauno energija“ disponuoja 85 automobiliais (lengvaisiais bei krovininiais), iš jų 82 jai priklauso, 3 – išperkami ar nuomojami.
Tačiau bendrovės Personalo valdymo skyriui bus palikta galimybė panaudoti kitiems įsigijimams 2025 m. investicijų plane įvardintas lėšas.
Taip pat kauniečių išrinktiems politikams, tvirtinant planą, siūloma nepritarti ir kitų investicijų panaudojimui – Bilingo (atsiskaitymų su klientais) sistemos diegimui (1,2 mln. eurų) bei Viešųjų pirkimų programinės įrangos įsigijimui (0,079 mln. eurų). O visi kiti „Kauno energijos“ 2025 m. investicijų plano punktai ir papunkčiai – savivaldybės administracijos įsitikinimu, – verti politinio pritarimo.
„Priėmus tarybos sprendimo projektą, bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatos“, – garantuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.
Plane kaip ilgalaikio turto įsigijimo šaltiniai nurodoma: 41,246 mln. eurų (šilumos gamyba) ir 48,987 mln. eurų (šilumos perdavimas), 1,399 mln. eurų (mažmeninis aptarnavimas). Nemažai investicijų krypčių numato gamybos skyrius, – investicijos bus naudojamos kaltinių, sistemų modernizavimui, Petrašiūnų elektrinės naujai įrangai diegti bei kitiems darbams ir projektams. Suplanuotos ir kitų įmonės skyrių veiklai teksiančios lėšos.
Iš 2,7 mln. eurų, skirtų šilumos tiekimo plėtrai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje – Kauno LEZ, šiemet ketinama panaudoti 1,35 mln. eurų, o naujų „Kauno energijos“ paslaugų vartotojų prijungimui – 2,1 mln. iš suplanuotų 3 mln. eurų. Tarp naujų finansuotinų darbų numatytas ir šilumos tinklų modernizavimas, pritaikant žematemperatūriniam režimui, Studentų, Rasytės bei kitų Kauno miesto ir Kauno rajono gatvių atkarpose. Tiesa, ne visos tam skirtos investicijos bus panaudotos 2025-aisiais.
ES ir kitų fondų lėšos (1,786 mln. eurų) papildys tai, kas numatyta šilumos gamybai, mažesnė suma – šilumos perdavimui. Paskaičiuota, kiek įmonei (jos paslaugų vartotojams) kainuos ir paskolų , paimtų finansavimui, grąžinimas.
Bendra investicijų suma – 87,514 mln. eurų, šiemet planuojamas įsisavinimas eurais – 28,117 mln., procentais – 32,13.
Kaip Kauno miesto savivaldybės įmonei „Kauno energija“ sekėsi 2024-aisiais, kol kas vieša ataskaita neskelbiama. O dar anksčiau, 2023 metais, kaip pati bendrovė nurodė portalui rekvizitai.vz.lt, ji buvo gavusi apie 6 mln. eurų gryno pelno.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad per keletą pastarųjų metų „Kauno energijos“ pardavimo pajamos išaugos kiek daugiau nei dvigubai, – iki 87,992 mln. eurų, grynasis pelnas ūgtelėjo keletą kartų, – nuo 620 tūkst. eurų 2020-aisiais, iki 6,659 mln. eurų 2023 metais.
Per keletą šildymo sezonų pagerėjo dar kiti finansiniai bendrovės veiklos rodikliai. „Pagerėjo“ ir kas mėnesį vis didėjantys, „Kauno energijos“ valdybos tvirtinami šilumos kainų tarifai, taikomi paslaugų pirkėjams – Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojams.
