Nulinės likutinės vertės aikštelė yra savivaldybės parduodamo NT sąraše, bet neparduodama, kodėl?

Ateinantį antradienį Kauno taryba tvirtins pakoreguotą Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Jame nebelieka 16-os jau parduotų objektų, kurių įsipareigojimai pagal NT pirkimo – pardavimo sutartis yra įvykdyti. Tai – dažniausiai nedideli butai Vilniaus g. 30A, Vaižganto g. 10, Marių g. 7, J. Vienožinskio g. 24, Č. Sasnausko g. 7, bei kituose namuose Vydūno ir Kranto alėjose, Kranto 9-ojoje, Kalniečių, Chemijos, Kęstučio, Gintariškių gatvėse bei Raudondvario plente ir A. Juozapavičiaus prospekte. Dauguma šių būstų – namuose, anksčiau vadintuose bendrabučiais. Sąrašą papildys keli kiti parduodami butai.

Trys Kauno miesto savivaldybei priklausantys nekilnojamojo turto objektai iš minimo sąrašo išbraukiami dėl sumanymo juos naudoti savivaldos reikmėms. Tai – 4 242 kv. m. bendro ploto sandėlis Suomių g. 7B, kiemo rūsys (156 kv.m) A. Juozapavičiaus pr. 21E bei pusrūsys (2 155,72). Nors minėtas NT savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 28 d. sprendimu buvo įtrauktas į sąrašą, – paaiškino savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, bet dabar šį turtą „numatoma pritaikyti ir naudoti Savivaldybės funkcijoms atlikti“.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės mėginimas sužinoti, kokioms konkrečiai funkcijoms ketinama panaudoti tą NT, rezultatų nedavė. Ne iš pirmo karto telefonu atsiliepęs skyriaus vedėjas mandagiai atsiprašė, kad yra užimtas ir siūlė jam paskambinti vėliau. Tačiau vėliau... nebeatsiliepė. Todėl nebuvo įmanoma detalizuoti, ar tos reikmės – tai šių dienų aktualija, ir trys privatizacijos išvengę objektai Kaune skirti įrengti priedangoms, kurių gali prireikti, jeigu kas baisaus nutiktų?

Visai logiška taip spėlioti, nes ką tik Vyriausybė padalino savivaldybėms keliolika milijonų eurų priedangų įrengimui. Kiek viešų finansų (mokesčių mokėtojų pinigų) dabar skirta Kaunui, ir kas už juos mieste bus nuveikta, savivaldybė neskelbia.

Beje, kai 2023-aisiais susirūpinta senų priedangų būkle ir jų trūkumu visoje Lietuvoje, šių eilučių autorė paklausė ką tik naują kadenciją mero poste pradėjusį Visvaldą Matijošaitį, ar sutiktų, kad jo šeimai priklausančio „Metropolio“ rūsys, kur kurį laiką gyvavo naktinis klubas, taptų priedanga. Ir gan entuziastingai jis atsakė: „žinoma, sutiksiu. Jei tikrai kils Kauno gyventojams pavojus“.

Bet šiais metais peržvelgus visą Kauno priedangų gyventojams laikinai prisiglausti ekstremaliais atvejais sąrašą, „Metropolio“ rūsys (smetoniško pastato adresas) nefigūruoja. Tarp kitko, ne tiek daug verslininkų (verslo įmonių) šiame sąraše iš viso paminėta kaip priedangų valdytojai...

Beje, viešuose aukcionuose jau parduoti ar numatyti savivaldos reikmėms panaudoti, todėl iš Sąrašo išbraukti, Kauno savivaldybės nekilnojamojo turto objektai viešai paskelbtame Lyginamajame rašte yra paženklinti mėlynos spalvos šriftu. Tačiau vienas iš likusiųjų (Automobilių aikštelė Chemijos g. 4C, nulinės likutinės vertės, daugiau kaip 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto) Sąraše perbrauktas juodu brūkšniu. Suprask, nei parduodamas, nei jau parduotas?

Išsiaiškinti šio objekto „statusą“ pabandė miesto tarybos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Vaida Pranarauskaitė. Šią savaitę vykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje (tarybos bei jos komitetų posėdžius galima stebėti internetu, kaunas.lt) V. Pranarauskaitė mėgino sužinoti apie tolesnį likimą Kauno miesto savivaldybei priklausančios aikštelės Chemijos gatvėje.

Bet savivaldybės administracijos parengtą Tarybos sprendimo projektą komitetui pristatęs Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D. Valiukas nebuvo konkretus atsakydamas. Aiškino, jog ta aikštelė lieka savivaldos reikmėms, o kol kas savivaldybė ruošiasi sujungti jos teritoriją su gretimais sklypais. Ką paskui ketinama ten daryti, nėra aišku, tačiau vedėjas pažadėjo politikei pasidomėti ir pateikti atsakymą (paaiškinimą) raštu. Iki Tarybos posėdžio, kuris Kauno savivaldybės Didžiojoje salėje įvyks ateinantį antradienį.

Kovo pabaigoje Kauno miesto savivaldybė informavo visuomenę, jog rengiamasi rekonstruoti Chemijos gatvę. Kodėl būtent ją, o ne kurią nors kitą panašią, esančią toliau nuo visapusiškai pastoviai gražinamo miesto centro?

Jeigu kartais valstybės tarnautojams sunku pasirinkti, tai derėtų paanalizuoti gyventojų skundus, kurių nemažai dėl dešimtmečiais remontininkų nemačiusių gatvių gauna ir redakcijos, ir pati miesto savivaldybė. Bet, kažin ar tarnautojai patys renkasi, kurio projekto reikia kuo greičiau imtis..?

Na, taip, Chemijos gatvėje trūksta šaligatvių, bet Kaune yra šimtai gatvių, kurių gyventojai dėl to skundžiasi. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio į Niujorką „projektuojamas“ antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, deja, tebeturi ir žvyrkelių (gal todėl meras sieks dar vienos kadencijos, kad jų Kaune nebeliktų? – aut. past.).

Dabar realūs milijonai numatyti Chemijos gatvei. Jeigu kitų gatvių gyventojams, prašantiems remonto, neretai siūloma tam skirti ir savo asmeninių lėšų (taip sakant, prisidedant prie savivaldybės skiriamų viešų finansų), tai minimos gatvės atveju bus naudojamos tiek Europos Sąjungos (kurios biudžetą pildo ir jos narė – Lietuva), tiek mokesčių mokėtojų sudedamo miesto savivaldybės biudžeto lėšos. Chemijos gatvėje veikiančios įmonės, tarp būsimų jos rekonstrukcijos finansuotojų neminimos.

Chemijos gatvėje, tarp kitko, gyventojų nėra daug, nes ir gyvenamųjų namų gal per visą jos ilgį (daugiau nei 2 km.) suskaičiuotume vos keliasdešimt. Tačiau savivaldybei „nugramdžius“ senos automobilių aikštelės dangą, prijungus gretimas teritorijas bei suformavus didesnį sklypą, tikėtina, atsirastų jų daugiau.

Tikriausiai, jau suskubta miesto žemėlapyje, kur lieka vis mažiau statyboms tinkamų plotų, spėta „sudėlioti Chemijos gatvės perspektyvą“. Taip pat, savivaldybei, turinčiai visą informaciją apie iki šiol Kaune negrąžintą paveldėtojams kažkada jų artimiesiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nesunku išsiaiškinti, kieno seneliai, dar iki sovietinės chemijos giganto – Dirbtinio pluošto gamyklos – tose vietose kažkada gal augino gyvulius ir juos buvusiose pievose ganė. Paskui – kreiptis į palikuonis, keliasdešimt metų neatgavusius palikimo – žemės. Sutarti su jais mažesnę nei rinkos kainą ir tuo pačiu per tarpininką duoti pasirašyti preliminarią sklypo pardavimo (gal – dovanojimo) sutartį. Juk tokia schema, kaip ne kartą įsitikinta, sėkmingai Kaune veikia. O jau tada investuotojas/ai žinos, ką su ta žeme naudingo padaryti..?

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ netvirtina, jog dėl žemės „perspektyvos“ Chemijos gatvėje būtent toks planas bus taikomas. Kadangi Kaune jau ne vienerius metus bendraujant su žurnalistais laikomasi principo: „apie miesto valdžios viršūnes – kaip apie velionį, – arba gerai, arba nieko“, tai, deja, daugumai medijų apsunkinta prieiga prie informacijos. Netgi toms, su kuriomis pasirašytos savivaldybės biudžeto lėšomis apmokamos informacijos viešinimo visuomenei sutartys.

Juolab, ir su kolegomis (savivaldybės tarybos opozicijos politikais) „vieningieji“ nelinkę atvirauti visais viešais miesto plėtros ar visų kauniečių nuosavybės klausimais. Čia, matyt, taikytinas kitas posakis: „valdai informaciją – valdai situaciją – valdai pinigus“.

Kauno miesto gatvių sąraše, kurį 2025 metais savo parašu patvirtino Kauno miesto meras V. Matijošaitis, jų bendras (gatvių – apie pusantro tūkstančio) yra 874, 39 km. Ilgiausias – Savanorių prospektas (6 065 m), trumpiausias – Šaltalankių skersgatvis (38 m). O Žvyrkelio gatvę (393 m) šiame sąraše sudaro net 8 „dukterinės“ gatvelės, paženklintos didžiosiomis raidėmis.

Portale „kurgyvenu.lt“ nurodytas Chemijos gatvės ilgis – 2,3 km. Ten pat teigiama, jog Chemijos g. 4D ir 4B numeriais paženklinti pastatai – negyvenami, lygiai taip negyvenamas ir 6A – 1988 m. pastatytas pastatas. Daugiau nei pusę hektaro užimanti aikštelė – 4C.

Kauno miesto infrastruktūros remonto (priežiūros) 2024-2026 m. prioritetiniame sąraše pirmiausia išvardinti 2023-aisiais savivaldybės nebaigti tvarkyti objektai, po jų – 2024-2026-ųjų darbai. Čia septinta – Chemijos gatvė (projektavimas ir remontas). Buvo numatyta tam paskirti truputį daugiau nei pusantro milijono eurų. Tačiau Sąrašą miesto politikai patvirtino 2024-ųjų vasarį, nuo to laiko daug kas pabrango. Ir... valdžios „užmojai“ – dar labiau, todėl šiai gatvei (kartu – ir formuojamam sklypui?) sutvarkyti prireiks keturis kart didesnės mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto, o taip pat – Europos Sąjungos lėšų sumos. Chemijos gatvė, kur projektuojama nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takus, minima ir savivaldybės informacijoje apie ES projektus).

Įdomus sutapimas: būtent 2024 m. automobilių aikštelė buvo įrašyta į savivaldybės parduodamo viešuose aukcionuose NT sąrašą. Ir tais pačiais metais, Vyriausybės nutarimu, Kauno miesto savivaldybei patikimas valdyti po aikštele esantis valstybinės žemės sklypas (įrašas galioja iki 2025.12.31.).

Pirmasis įrašas apie šio žemės sklypo registraciją valstybinės įmonės Registrų centras dokumentuose fiksuotas 1997.12.08. Jo valdytojais buvo tai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), tai valstybinė įmonė Turto bankas, tai – vėl NŽT.

Tolesnis šio valstybės (jos gyventojų, kurių lėšomis tuo pačiu bus tvarkomos „prieigos“ prie investuoti tinkamos teritorijos Chemijos gatvėje) turto likimas – jau Kauno visvaldybės rankose...