Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybinės jungtys siekia Afrikos žemyną. Jau trečius metus teatras dalyvauja Kūrybiškos Europos partnerysčių projekte „Deconfining“ (liet. „Išsilaisvinimas“), kurio tikslas yra megzti Europos kultūrinius ryšius su Afrikos žemyno kultūromis, meno centrais ir kūrėjais. Dalyvaudamas projekte, teatras sukūrė spektaklį „Atidaryk duris“ (rež. Justinas Vinciūnas) ir trumpametražį filmą „Dialogas tarp pasaulių“ (kūrėjai The School of Mutants). Pastarasis pristatytas Kaune ir Dakare.
Rugsėjo 13 dieną Nacionalinis Kauno dramos teatras pakvietė žiūrovus į premjerą pagal Burkina Faso dramaturgo Aristide‘o Tarnagda pjesę „Atidaryk duris“ ( rež. Justinas Vinciūnas), o lapkričio 19 d. kino centre „Romuva“ pristatė trumpo metražo filmą „Dialogas tarp pasaulių“ („Dialogue from between the worlds“). Lapkričio 22 dieną šis filmas parodytas Senegalo sostinėje Dakare. Filmo pristatyme, vykusiame Selebe Yoon galerijoje Dakaro meno bienalės metu, dalyvavo generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas, teatro meno vadovas Edgaras Klivis bei kultūros projektų ir turizmo vadybininkė Rūta Malaškevičienė.
Afriką ir Lietuvą sujungusio filmo herojais pasirinktos dvi kino asmenybės – Jonas Mekas (1924–2019) ir Ousmane Sembène (1923–2007). Filmo kūrėjai – menininkų kolektyvas „The School of Mutants“: Stéphane Bottéro, Hamedine Kane ir Valérie Osouf. Filme Jono Meko vaidmenį atliko režisierius Naubertas Jasinskas, o Ousmane Sembène – režisierius Alassane Sy. Filmavimai vyko tiek Lietuvoje, tiek Senegale. Filmo konsultantai Lietuvoje: Jono Meno bičiulis, fotomenininkas Arūnas Kulikauskas, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Jono Meko vizualiųjų menų centras. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su Dakare įsteigtu tarptautiniu meno ir mokslinių tyrimų centru „RAW Material Company“.
Teatro meno vadovo Edgaro Klivio teigimu, trumpametražiniame filme pateikiama alternatyvi istorija – įsivaizduojamas dviejų garsių kino menininkų Jono Meko iš Lietuvos/Niujorko ir Ousmane Sembène iš Senegalo dialogas.
„Mekas ir Sembène yra tos pačios kartos kino menininkai, kurie niekada nebuvo susitikę, tačiau abu patyrė ir savo filmuose savaip atspindėjo 20 amžiaus antrosios pusės realybę. Nors jų likimai ir kinematografinis stilius yra labai skirtingi, neišvengiamai atsiranda ir sąsajos, paralelės, sąskambiai. Abu buvo ne tik kino režisieriai, bet ir rašytojai; – Mekas – poetas, o Sembène – prozininkas. Abu patyrė, kas tai yra imperijos ir emigracija, todėl abiems rūpėjo tapatybės ir atminties temos. Įdomios sąsajos ir persidengiantys kontekstai išryškėjo ir abiejuose filmo pristatymuose. Kaune, Romuvos kino teatre, į pristatymą susirinkusiems žiūrovams buvo pasiūlyta pasižiūrėti mažiau Lietuvoje žinomo Sembène filmą „Juodaodė mergina“, sukurtą 1966 metais. Nustebino moderni šio režisieriaus kino kalba, įtakota Naujosios bangos estetikos, savo poetiniais įvaizdžiais artima ir lietuviškai kino tradicijai. O Dakaro peržiūros diskusijose labiausiai akcentuotas Sembène siekis per vizualinę kino kalbą pasiekti paprastus žmones, kuriems buvo neprieinami jo prancūziškai rašyti literatūriniai tekstai. Bet ir Meko paprasčiausios kasdienybės grožis ir basų kojų nostalgija išreiškia panašų siekį. Tokie sulyginimai ir visiškai netikėtos naujos sąsajos išplečia kultūrą už įprastų ir dažnai labai ribotų rėmų“, – filmo reikšmę apibūdino E. Klivis.
Egidijus Stancikas sako, jog su šiuo kūriniu buvo be galo oru dalyvauti Dakaro bienalės renginiuose: „Į filmo pristatymą susirinko labai įvairi publika, buvo ilgai diskutuojama. Šis projektas mums liudija apie daug bendro turinčias skirtingų kontinentų kultūras. Buvo įdomu susipažinti su Dakaro bienalėje pristatomo Afrikos meno įvairove, kuris sunkiomis sąlygomis bei užaštrintomis aplinkybėmis randa unikalią raišką. Grįžome sklidini pasididžiavimo, jog Kūrybiškos Europos projektas padovanojo ne tik įdomias kultūrines sąsajas, kūrybines pažintis ir bičiulystę, bet tuo pačių ir partnerysčių perspektyvą.“
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos. Daugiau nei 250 menininkų, 2 500 kultūros organizacijų atstovų, 400 kultūros suinteresuotųjų šalių iš dviejų žemynų ir daugiau nei 30 šalių dirba kartu, kad sukurtų įtraukią, tvarią ir dalyvavimu pagrįstą Europos ir Afrikos bendradarbiavimo sistemą.
