Šilainių gyventojai pakraupo gavę sąskaitas už šildymą

Šilainių gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi sausio mėnesio šildymo sąskaitomis, kurios daugeliui tapo nemaloniu šoku. Komentaruose kartojasi dešimtys panašių istorijų: už 50–60 kv. m butus žmonės mini 150–230 eurų vien už šildymą, kiti rašo apie 250–300 eurų bendras „Kauno energijos“ sąskaitas, o atskirais atvejais nurodomos ir dar didesnės sumos, ypač kai prie šildymo prisideda karštas vanduo bei gyvatukas.

Šilainių gatvės, kurias dažniausiai mini kauniečiai, – Baltų prospektas, Rasytės, Rietavo, Vėtrungės, Jotvingių gatvės, Kuršių g. Minimos ir kitos Kauno gatvės, pavyzdžiui Taikos prospektas ar P. Plechavičiaus gatvė.

Tuo tarpu gyventojų emocijos – nuo ironijos iki pykčio: vieni sako „kosmosas“ ir „košmaras“, kiti ginčijasi, ar butuose nebuvo šildoma per stipriai, nes dalis gyventojų mini, kad radiatoriai buvo itin karšti.

Diskusijoje aiškiai pastebimas ir kitas svarbus momentas: sąskaitos labai priklauso nuo pastato būklės ir renovacijos.

Šalia įspūdingų sumų žmonės pateikia ir mažesnius pavyzdžius, dažnai pabrėždami, kad namas renovuotas arba kad šilumą galima reguliuoti individualiai. Tuo pat metu nemažai nerenovuotų, senesnės statybos daugiabučių gyventojų rašo apie didžiausias absoliučias sumas, nors jų butų plotai panašūs.

Dėl to socialiniuose tinkluose atsiranda ir tarpusavio aiškinimasis – kas tiksliai įskaičiuota į nurodytą sumą, ar tai vien šildymas, ar bendra sąskaita su karštu vandeniu, gyvatuku ir kitomis dedamosiomis.

Tai, kad vasarį gyventojus pasieksiančios sąskaitos už sausio šildymą daugeliu atvejų bus gerokai didesnės nei prieš metus, akcentuoja ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Reguliuotojas pabrėžia, jog augimą lemia keli vienu metu susidėję veiksniai: gerokai šaltesni orai, dėl to išaugęs šilumos suvartojimas ir nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Vietoje laikinos 9 proc. PVM lengvatos dabar taikomas 21 proc. PVM, kuris, VERT vertinimu, vidutiniškai padidina sąskaitas dar maždaug 8–22 eurais, priklausomai nuo būsto tipo ir suvartojimo.

VERT pateikiami palyginimai rodo, kad šių metų sausį šildymo sąskaitų augimas kai kuriose būstų grupėse gali viršyti net 100 procentų. Didžiausias procentinis šuolis fiksuojamas naujos statybos būstuose su individualiu šildymo reguliavimu – lyginant su 2025 m. sausiu, mokėtinos sumos čia gali būti didesnės daugiau nei dvigubai, nors absoliučiai ši grupė paprastai moka mažiau.

Renovuotuose senos statybos namuose augimas siekia apie 84 proc., o nerenovuotuose senos statybos namuose – apie 80 proc., nors būtent čia vidutinės sumos išlieka didžiausios. Kaip pavyzdį VERT pateikia situaciją, kai pernai už 60 kv. m buto šildymą buvo mokama apie 126 eurus, o šiemet suma gali viršyti 228 eurus.

Reguliuotojas pabrėžia, kad pagrindinis veiksnys dažnai būna ne pati šilumos kaina, o suvartojimas. Pernykštis sausis buvo neįprastai šiltas, o šiemet situacija priešinga – mėnuo buvo šaltas, todėl pastatuose sunaudota gerokai daugiau šilumos net ir tada, kai kainų lygis nekinta drastiškai. Gyventojų komentarai šią logiką irgi atspindi: dalis rašo, kad butuose buvo tikrai šilta, kiti mini, kad dėl komforto teko mokėti daugiau, o dar kiti kelia klausimą, ar šiluma nebuvo tiekiama perteklinė.

Kaune šią situaciją išryškina dar vienas faktorius – miestas išlieka brangiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų pagal centralizuotos šilumos kainą.

VERT duomenimis, rekordinių kainų lygis Kaune laikosi nuo šildymo sezono pradžios, šilumą kauniečiams tiekia savivaldybės valdoma įmonė „Kauno energija“.

Reguliuotojas nurodo, kad sausį Kaune vidutinė šilumos kaina siekė 9,06 ct/kWh be PVM, t. y. 1,35 ct/kWh daugiau nei Vilniuje, be to, per mėnesį Kaune kaina dar paaugo 0,41 ct/kWh. Vasarį kauniečiams prognozuojama 9,81 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina, kuri, VERT vertinimu, vėl bus didžiausia tarp didmiesčių: ji yra 1,48 ct/kWh (be PVM) didesnė nei Vilniuje, o pigiausiai iš didmiesčių vasarį šildysis šiauliečiai – 6,44 ct/kWh (be PVM). VERT taip pat skelbia, kad vasario mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 8,40 ct/kWh (be PVM), o lyginant su sausiu ji didėja 5,40 proc. ir yra 4,74 proc. didesnė nei 2025 m. vasarį.

VERT prognozuoja, kad vasarį ir kovą šilumos kainos gali išlikti panašios kaip pernai, tačiau galutines sąskaitas ir toliau lems oro temperatūra bei padidintas PVM. Gyventojams rekomenduojama vertinant sąskaitas atkreipti dėmesį ne tik į galutinę sumą, bet ir į faktinį suvartotos šilumos kiekį, palyginant jį su ankstesniais metais, taip pat aiškiai atskirti, kas nurodoma kaip „vien šildymas“, o kas – kaip bendra „Kauno energijos“ sąskaita su karštu vandeniu ir gyvatuku.