Ar Kauno savivaldybės įmonės šilumininkai prastesni nei Šiaulių?

Kol turtingo ir vis augančio miesto Kauno gyventojai dabar per įvairias medijas skundžiasi už sausį gavę neįtikėtinai dideles šildymo sąskaitas, savivaldybės portalas kaunas.lt to niekaip nekomentuoja. Šią temą kukliai apeina ir didžiausia, pelningiausiai dirbanti AB „Kauno energija“, kurios beveik visos akcijos priklauso mero Visvaldo Matijošaičio jau vienuoliktus metus vadovaujamai Kauno miesto savivaldybei.

Beje, minimos įmonės interneto svetainėje išsamiai paaiškinta, iš ko susideda vienos kilovatvalandės šilumos kaina, taip pat informuojama apie pernai vykusius gražius įvykius – šviesų ir muzikos šou vienoje iš bendrovei priklausančių elektrinių. Yra ir šilumos kainų palyginimo lentelė, iš kurios aiškėja, jog pigiausiai savo būstus kauniečiai šildėsi mažiau nei prieš dešimtį metų.

Yra ir „naujiena“, kiek iki 2021-ųjų padidinta „Kauno energijos“ naudojamo biokuro dalis bendrame metiniame kuro kiekyje. Ar šiuo metu ji padidėjusi, ar sumažėjusi... – o koks skirtumas, vis tiek šiluma Kaune ne pirmą sezoną brangiausia, lyginant su kitų didžiųjų miestų gyventojams taikomomis šilumos kainomis...

Kadangi ir praėjęs (2024-2025 m.) šildymo sezonas Kaune buvo brangesnis nei kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, tai šių eilučių autorė nusprendė pasiaiškinti, iš ko susideda kaina. Besirūpindama savo „namų ūkio ekonomikos“ efektyvumu, (sąskaitos apmokėtos, tad šilumos pardavimas įvykęs), savivaldybės įmonės klientė nusiuntė e laišką į „Kauno energijos“ administracijos Pardavimų skyrių. Kito adreso ar telefono numerio, kuriuo būtų galima susisiekti su įmone tiesiogiai, internete neaptiko.

2025 metų liepos 18 d. laiške buvo parašyta: „esu blokuoto individualaus namo (...) savininkė ir tuo pačiu Jūsų klientė. Visas „Kauno energijos“ pateiktas sąskaitas už tiekiamą šilumą apmoku laiku, be jokio delsimo. Kadangi sumos sąskaitose bent praėjusį sezoną labai išaugo, turiu teisę, kaip klientė, žinoti, iš ko jos susideda.

Teiravausi apie tai Jūsų įmonės darbą palengvinančioje tarpinėje įstaigoje „Mano Kaunas“, tačiau gavau atsakymą „mokate už tai, ką suvartojote“. Ir jokio kito paaiškinimo. Apie 9 proc. PVM „atstatymą“ šildymui žinau, lygiai kaip ir tai, kad ateinantį šildymo sezoną pridėtinės vertės mokestis nebus lengvatinis, ir paslaugų kainos nuo sausio dar labiau išaugs.

Per visą praėjusį sezoną „Kauno energijos“ technikas (konsultantas ar prižiūrintis, kad klientas nesukčiautų, darbuotojas) mano name nė karto nesilankė. Mėginau aiškintis su paslaugų teikėja ir bandžiau prieš keletą savaičių pati patekti į „tvirtovę“ – „Kauno energijos“ administracinį pastatą. Anksčiau jis nebūdavo užrakintas nuo tų, kurie įmonės surašytas už suteiktas paslaugas sąskaitas (o jos tikrai nemažos) apmoka. Deja, toks bandymas nepavyko.

Todėl, tikiuosi, kad bent internetu į savo asmeninį paštą (...) gausiu atsakymus, kiek ir už ką mokėjau praėjusį šildymo sezoną. Tiksliau, - išskaidžius kiekvieną mėnesį sudarytų „Kauno energijos“ sąskaitų sumas ne procentine, bet pinigine išraiška. Lygiai kaip parduotuvėje klientas gauna sąskaitą, į kurią pažvelgus, aišku, kiek jam kainavo pienas, o kiek duona. Tai negali būti ignoruojama ir mano teisė šiuo atveju gauti informaciją, iš ko susideda „Kauno energijos“ darbuotojų paskaičiuotos ir mano šeimos sumokėtos internetu namo šildymo praėjusį sezoną (kiekvieną mėnesį atskirai) kainos“. Beje, tame laiške nurodžiau ir tikslų adresą, ir tel. numerį, bet įmonės atsako jos paslaugų pirkėjai (konkrečiai) iki šiol nėra.

O pernai spalį, kai jau buvo prasidėjęs naujas (dabartinis) šildymo sezonas, iš „Kauno energijos“ į e paštą įkrito pranešimas – kvietimas dalyvauti klientų apklausoje, kuri rengiama su įmonės pasamdyta įstaiga (reiškia, bus dar viena pateisinta proga branginti šildymą). Būti „Kauno energijos“ apklausos statistiniu vienetu klientė nesutiko...

Tačiau pelnai – kas kita, tiesa, šiuo atveju pastangos atvirkštinės - kaip juos padidinti. Būdama ko ne visų „Kauno energijos“ akcijų savininke, Kauno savivaldybė gauna dividendus? Na, taip, Lietuvą užgriuvę šalčiai dabar leidžia pamiršti miesto valdžios „programinius“ pažadus sumažinti gyventojams tiekiamų paslaugų kainas, tik kodėl iki šalčių Kaune link to neita?

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar rudenį LRT pranešė, kad šį šildymo sezoną kompensacijoms už šildymą Lietuvoje pritrūks 60 mln. eurų. Tačiau, lėšos kompensacijoms – jei ne iš savivaldybės, bet iš valstybės biudžeto, vis tiek yra MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGAI.

Įsimintinas ir viešoje erdvėje metų gale nuskambėjęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas: „Matome, kad rinkos dalyviai nuosekliai ruošiasi šildymo sezonui ir užsitikrina reikalingus biokuro kiekius. Tai leidžia užtikrinti stabilų šilumos tiekimą ir vartotojams palankesnes kainas net ir keičiantis oro sąlygoms“, – sakė VERT pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.

Tame pranešime prognozuota, kad „šio šildymo sezono biokuro kainos bus panašaus lygio kaip 2024–2025 m. sezono kainos. Bet jos gali kisti priklausomai nuo savaitinių kuro įsigijimo kontraktų pokyčių rinkoje. Deja, sausį smogęs šaltis prognozę paneigė. Juolab, kai per LRT radiją vienas iš vadovaujančių „Kauno energijos“ darbuotojų paaiškino, kad įmonė ne visą reikiamą kiekį šilumos pasigamina pati – dalį jos perka iš nepriklausomų gamintojų, o šie drastiškai pakėlė kainas...

Lietuvos energetikos agentūra sausio 8-ąją paskelbė apie šiemetines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas šalies savivaldybėse, pažymėdama, jog pusėje jų (30) šiluma pabrango. Pigiausiai sausio mėnesį šildėsi uteniškiai (5,5 ct/kWh), antri pagal mažas kainas – šiauliečiai (6,44 ct/kWh).

Apie Kauną LEA viešame pranešime taip pasakyta: „Kaune šilumos energija 2026 m. sausio mėnesį kainuoja 9,06 ct/kWh, lyginant su 2025 m. gruodžio mėnesiu, ji pabrango 4,7 proc. (2025 m. gruodį siekė 8,65 ct/kWh) ir 10,5 proc. brangesnė nei pernai sausį, kai ji kainavo 8,2 ct/kWh. Šiemet sausį šilumos energijos kaina Kaune yra 13,7 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis (7,97 ct/kWh), kai 2025 m. gruodį ji (8,65 ct/kWh) buvo 12,9 proc. buvo didesnė nei Lietuvos vidurkis (7,66 ct/kWh) tuo metu, o prieš metus sausį ji (8,2 ct/kWh) buvo 3,1 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis (7,95 ct/kWh) tuo metu.

2026 m. sausį, lyginant su 2025 m. gruodžio mėn., šilumos kainos padidėjimą Kaune lėmė 7,4 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis – iki 5,92 ct/kWh (2025 m. gruodį ji siekė 5,51 ct/kWh, 2025 m. sausį – 6,13 ct/kWh). Per 2025 m. gruodį kuro įsigijimo kaina padidėjo 2,9 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, brango 8,5 proc. nuo 45,8 Eur/MWh (2025 m. gruodį) iki 49,7 Eur/MWh (2026 m. sausį), kai Lietuvoje vidutinė superkamos šilumos kaina – 48,9 Eur/MWh. Pastovi kainos dedamoji išliko nepakitusi nuo 2025 m. balandžio mėn. – 3,14 ct/kWh (2025 m. sausį buvo 2,83 ct/kWh). Kaune vidutiniškai per metus 23 proc. šilumos pagamina AB „Kauno energija”, 77 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų.“

„...be pavydo scenų“

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ atkreipia savo skaitytojų dėmesį į tai, kad „Kauno energijos“ svetainėje šio mėnesio (vasario) šilumos kaina nurodyta (pagal ją ir sąskaitos bus paskaičiuojamos) dar didesnė – 9,81 ct/kWh. Minimos kainos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio, tad pridėjus prie suvartotos šilumos kainos 21 proc. sumos, žagtels ne vienas vartotojas, gavęs galutinę sąskaitą.

„Kas vyksta Kaune“ skelbė, jog Šiauliuose gyventojų būstai šiemet šildomi gerokai pigiau nei Kaune, netgi – pigiausiai, lyginant visų šalies didžiųjų miestų šilumos kainas. Tarp kitko, Šiaulių energija“ visą jos vartotojams reikalingą šilumą pasigamina pati, iš nepriklausomų gamintojų jos neperka. „Kauno energija“, veikianti ne tik mieste, bet ir Kauno rajono bei Jurbarko rajono savivaldybėse, iš nepriklausomųjų šilumos perka net 77 proc...

„Viešoji paslauga yra geriausia, kai turto savininkas – miesto žmonės – gauna iš to naudą, ir apie jokius pelnus čia niekas nekalba“, – įsiminė praėjusią savaitę per Lietuvos radiją girdėti Šiaulių miesto mero Arūno Visocko žodžiai. Beje, jis irgi, kaip Kauno miesto meras V. Matijošaitis iki 2015-ųjų buvo verslininkas.

2024 -aisiais „Kauno energijos“ bendrovė gavo 7 mln. ir 753 tūkst. eurų konsoliduoto pelno, kai 2021-aisiais jis siekė tik 473 tūkst. eurų. Koks buvo pernykštės veiklos rezultatas, dar viešai nepaskelbta.

Per keletą metų rinką išplėtusios Kauno miesto savivaldybės įmonės pelningumas pakilo nuo 1 iki 9 procentų (2024-m.). Užtat 2025-ųjų rudenį bendrovės svetainėje atsirado toks pranešimas: „Socialiai atsakinga AB „Kauno energija“ akcininkų sprendimu šiemet paramai iš įmonės pelno skiria 50 tūkst. eurų“.

Taigi, nors ir menka dalelė kauniečių, jurbarkiečių bei Kauno rajono gyventojų, besinaudojančių įmonės paslaugomis, sudėto „Kauno energijai“ milijono pelno bus „patrupinta“ paramos prašytojams. O kadangi „trupinių“ nedaug, buvo nurodytos tam tikros sąlygos, kartu nepamirštant ir naudos įmonei.

„Bendrovės valdybai priimant sprendimus dėl paramos skyrimo, prioritetas teikiamas šioms kryptims: – su AB „Kauno energija“ veikla susijusiems projektams, iniciatyvoms, kurių artimoje aplinkoje bendrovė vykdo savo veiklą; – švietimo ir mokslo veikloms, glaudžiai susijusioms su AB „Kauno energija“ veikla, naujų energetikos specialistų, studentų pritraukimu, jų ugdymu bei skatinimu“.

Kiek iki nurodytos lapkričio 2 -osos kreipėsi „pelno dalelės“ prašytojų, ir po kiek laimingiesiems bus padalinta, įmonė dar neskelbė...Suprantama, jog ta dalelė bus iš 2024-ųjų veiklos „derliaus“. Kaip tik panaši pinigų suma (apie penkiasdešimt tūkstančių eurų) iš to „derliaus“ už gerą darbą skirta AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininkui Antanui Etneriui, kiek mažesnės sumos – kitiems dviem Stebėtojų tarybos nariams, – teigiama viešai paskelbtoje metinėje „Kauno energijos“ veiklos 2024-aisiais ataskaitoje.

Sekant rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją, akivaizdu, kad „Kauno energija“ pastaraisiais metais dalyvavo daugiau nei 500 bylų, daugiausiai – kaip skolų už suteiktas klientams paslaugas ieškovė. Savo ruožtu, kai kurie iš skolininkų irgi „nelieka skolingi“ – nuomonę apie šios įmonės veiklą skelbia internete. Pavyzdžiui, tokią; „Tragedija! Apgaudinėja gyventojus, sudiegia išmanius skaitiklius ir neleidžia deklaruoti suvartojimo, patys nenuskaito ir kaupia žmonėms skolas. Apgailėtina taip elgtis, tai yra vartotojų klaidinimas, į teismą jus reikėtų paduoti. Teisybės nerasi, visi papirkti sėdi, gali kriptovaliutą kast seni diedai teritorijoj, bet sąskaitų susekt nesugeba“.

Bet yra apie „Kauno energiją“ ir toks atsiliepimas (gal Stebėtojų tarybos kurio nors nario?): „Įmonė normaliai dirba ir atlieka savo funkciją. Šildo namus žiemą ir tiek. Šilumos kaina normali, niekas jiems neleistų jos užkelti į dangaus, nes viską reguliuoja VERT. Svarbiausia susižiūrėti savo pačių namus - jei kiauri langai ir stogas, tai ir šiluma per juos išeina lauk, o sąskaitos būna kosminės“. (redakcija šiuos atsiliepimus spausdina nekoregavusi).

AB „Kauno energija“ disponuoja jau 87-omis transporto priemonėmis. Įmonė turi 349 darbuotojus, vidutinis atlyginimo vidurkis 2025 m. gruodį buvo– 2 784,15 Eur, o konsoliduotos pajamos 2024-aisiais – 87 mln.829 tūkst. eurų (duomenys – iš rekvizitai.vz.lt).