„Jei ankstesniais metais surinkdavome po vieną grupę dešimt klasių baigusių mokinių, tai šiemet surinkome jau dvi”, – teigia kompiuterių technikus Kaune rengiantis profesijos mokytojas Evaldas Kemzūra. Rugsėjo 13-ąją vadinamieji programeriai mini Tarptautinę programuotojų dieną, tačiau mokytojas pastebi, kad jo rengiamų specialistų darbas ir užduotys kitokios, bet ne mažiau svarbios, nors gal kiek mažiau matomos.
Prasidėjus asmeninių ir mobiliųjų kompiuterių erai, kompiuterizacijos procesas įsibėgėjo žaibišku greičiu ir vos per pora dešimtmečių, regis, neliko jokios skaitmenizacijos nepaliestos gyvenimo srities, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skirtingų apimčių programos, programėlės ir žaidimai diegiami visur – nuo švietimo, žemės ūkio, gamybos ir karo pramonės iki valstybės valdymo ir asmeninio gyvenimo. Tačiau susidūrę su kompiuterio problema, pirmiausia ieškome ne programuotojo, bet kompiuterių techniko telefono numerio.
Jie tarsi pilkieji kardinolai išsprendžia problemas tyliai ir nematomai, be jų nė dienos neišsiverčia nei įmonės, nei individualūs kompiuterių naudotojai.
Pastaraisiais metais pastebimai auga ir jaunimo susidomėjimas informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko specialybe, sako Kauno technologijų mokymo centro profesijos mokytojas E. Kemzūra.
Pernai mokslus šiame centre baigė 19-a šią profesiją pasirinkusių, vidurinį išsilavinimą jau turėjusių mokinių ir 13-a tęstinio mokymo programą pasirinkusių jaunuolių.
„Jei ankstesniais metais surinkdavome po vieną grupę dešimt klasių baigusių moksleivių, tai šiemet jau surinkome dvi, iš viso daugiau nei 30 mokinių”, – vardija didėjančius besimokančiųjų Kautech skaičius profesijos mokytojas.
Poreikį diktuoja nuolat kintantis gyvenimas
Didėjantį šių specialistų poreikį diktuoja pats gyvenimas. Pačių įvairiausių gamybos sričių procesas šiais laikais jau kone visiškai valdomas kompiuterinių programų, tačiau kompiuterių aparatinei ir programinei įrangai reikalinga nuolatinė žmogaus priežiūra: jos profilaktika, atnaujinimas, remontas ir kita.
Prireikus kompiuterių technikas iš atskirų komponentų gali sukomplektuoti kompiuterį pagal kliento poreikį, paruošti kompiuterinę įrangą darbui, įdiegti reikiamas operacines sistemas ir taikomąsias programas, diegti kompiuterinį tinklą.
Išradingas technikas žinos ir, kaip išsiaiškinti automobilyje įmontuoto kompiuterio gedimą.
„Automobilių kompiuterinė sistema, žinoma, kitokia, bet įrangos pagrindas toks pat. Ji sudaryta iš pagrindinės plokštės, operatyviosios atminties, centrinio procesoriaus ir kt. Tad jeigu įvyksta šios įrangos gedimas, informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko specialybę įgijęs specialistas, patikrinęs aparatinę įrangą, gali nustatyti, kur glūdi problema, kuris komponentas ar modulis yra sugedęs ir galbūt reikėtų jį pakeisti nauju, kad įrenginys vėl funkcionuotų”, – pasakoja E. Kemzūra, užsimindamas, kad kompiuterių aparatinės, programinės ir tinklinės įrangos išmanymas šiandien praverčia bet kuriam žmogui.
Jau dvidešimt metų su mokiniais dirbantis profesijos mokytojas pastebi, kad vaikai nuo mažens naudojasi kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, žaidžia žaidimus, ieško informacijos, todėl natūraliai dalis jų ima domėtis ir pačiais įrenginiais, tokia profesija ima traukti, atrodo artima. Tam pritaria ir patys jaunuoliai.
„Ši sritis mane jau ir anksčiau domino, pats internete ieškodavau informacijos ar vaizdo įrašų apie tai, o dabar daug informacijos gaunu pamokose. Man jos labai įdomios, – tvirtina jau antrus metus Kautech besimokantis Domas. – Ateityje norėčiau dirbti kompiuterių techniku, galbūt įkurti ir savo verslą.”
Jo klasiokas Žygimantas nuo vaikystės augo tarp kompiuterių, todėl, baigus dešimtą klasę, pasirinkti mokymosi kryptį nebuvo sunku.
„Mano tėtis taip pat dirba tokį darbą, tik iš jo nedaug pasimokiau, užtat mokykloje gaunu reikalingų žinių. Vėliau planuoju stoti į aukštąją mokyklą, greičiausiai kolegiją, bet specialybės neketinu keisti.”
Toks jaunuolio sprendimas gerai apgalvotas, nes, įgijęs informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko specialybę, jis turės tvirtą šios srities pagrindą ir, pavyzdžiui, stojant į universitetą ar kolegiją, nebereikės aiškintis kompiuterio sandaros, jų komponentų suderinamumo ar kitų dalykų ir aukštojoje mokykloje galės toliau tobulėti.
„Būtent su tokia problema buvau susidūręs pats, kai įstojęs į universitetą pasijutau palipėjęs keliais laipteliais per aukštai ir nežinojau pačių pagrindinių dalykų, nuo kurių ir prasideda šis mokslas”, – asmenine patirtimi dalijasi mokytojas E. Kemzūra.
Nuo techniko darbo garantinio aptarnavimo įmonėje iki įmonės IT administratoriaus
Daug privalumų ir ieškant darbo. Pirmąjį darbo pasiūlymą gali gauti ir pirmus metus besimokantis mokinys, tvirtina profesijos mokytojas.
Tiesa, tokie atvejai nėra itin dažni, bet vienas ar du jaunuoliai kasmet pradeda dirbti įmonėse, mokykloje ieškančiose motyvuotų darbuotojų.
„Ne mažiau nei trečdalis jaunuolių darbo vietas atranda iškart baigę mokslus. Kita dalis renkasi tęsti mokslus, tobulėti aukštosiose mokyklose, dar kiti dėl įvairių priežasčių dairosi naujos specialybės”, – sako E. Kemzūra.
Prakalbus apie darbo pasiūlymus, smalsu dirstelėti ir į šių specialistų finansines galimybes. Kokį atlyginimą kompiuterių technikas gaus, pasak pašnekovo, labai priklauso nuo jo atliekamų užduočių.
Mažiau žinių reikalaujančios užduotys, tokios, kaip kompiuterių komplektavimas ar paruošimas darbui, bus apmokamas mažiau.
Bet įmonės IT administratoriaus, kuris yra atsakingas ne tik už kompiuterių ir tinklų aparatinės ir programinės įrangos diegimą, bet ir už aptarnavimą, įrangos pirkimus, atnaujinimą, pokyčių valdymą ir kita, atlyginimas gali siekti beveik vidutinio darbo užmokesčio lygį ir daugiau.
Aktyvesnis bendradarbiavimas su įmonėmis būtų naudingas
Prisimindamas praėjusius mokslo metus, E. Kemzūra džiaugiasi, kad pavyko įgyvendinti itin svarbų darbą:
„Su Kautech IT profesijos mokytojais Ričardu Liekiu, Tomu Urbanavičiumi ir keliais kolegomis iš kitų mokyklų parengėme naują informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko modulinę programą. Pagal ją mokiniai rengiami ir kitose Lietuvos profesinio profilio mokyklose. Praėjusiais mokslo metais baigė ir pirmieji pagal ją rengti mokiniai. Labai džiaugiamės, kad tik du įstojusieji pas mus nebaigė mokslų, o tai reiškia, kad naujoji programa pasiteisina.”
Vis tik profesijos mokytojas įžvelgia ir šiokių tokių problemų, pasigenda didesnės komunikacijos su įmonėmis. Tik nedaug potencialių darbdavių kreipiasi į mokyklą, išsako savo poreikius, ieško būsimų specialistų.
„Didesnė dalis įmonių laukia, kol mokslus baigę mokiniai patys juos susiras, – apgailestauja E. Kemzūra.
Kita vertus, pasak profesijos mokytojo, jeigu pavyktų artimiau bendradarbiauti su įmonėmis, būtų galima kartu rengti patrauklesnes, naudingesnes, darbdavių lūkesčius atspindinčias mokymo programas, būti pasiekta dar geresnių rezultatų.
„Laimei, esu ne tik mokytojas, dirbu ir IT sistemų administratoriaus darbą. tad gerai žinau, kokias teorines ir praktines žinias turi įgyti būsimasis informacinių ir ryšių aptarnavimo technikas, kad galėtų profesionaliai dirbti pagal specialybe”, – teigia jis.
