Paramos nesulaukusi Kauno bendruomenė Joninių šventę surengė pati: vieni aukojo pensijas, kiti draugų dovanotas santaupas – Kas vyksta Kaune

Paramos nesulaukusi Kauno bendruomenė Joninių šventę surengė pati: vieni aukojo pensijas, kiti draugų dovanotas santaupas

Lrytas.lt / Vėjūnė Inytė „Laikinoji sostinė“ „Lietuvos rytas“ 2024/06/23 12:37
Sutartinės Joninės Šančiuose
Asociatyvi / Sutartinės Joninės Šančiuose 2021 m. / R. Tenio nuotr.
Sutartinės Joninės Šančiuose
Asociatyvi / Sutartinės Joninės Šančiuose 2021 m. / R. Tenio nuotr.

Bendruomenės sugeba surengti šventes, kurios privilioja daugybę kauniečių, nors lėšų joms iš savivaldybės negauna. Organizatoriams tenka verstis kaip kas išmano – šiųmetėms Joninėms jie aukojo savo pensijas, naudojo draugų dovanotas santaupas.

Ne vienus metus kauniečiai švęsti Joninių būdavo kviečiami prie senosios Nemuno prieplaukos amfiteatro, vėliau šventė vyko Nemuno ir Neries santakoje.

Šiemet savivaldybė savo paramą nusprendė skirti su Joninėmis nesusijusiai šventei, birželio 23-iąją vyksiančiai Nemuno saloje. Jos metu numatytas tik vienas Joninių akcentas – į upę bus leidžiami vainikai.

Rengti didesnes Joninių šventes savo jėgomis bandys Kauno bendruomenės. Pinigų tam kauniečiai prasimanė kas kaip sugebėjo.

Prisiviliojo ir menininkų

Didžiausios ir įspūdingiausios bei renginių įvairove stebinančios Joninės bus švenčiamos Žemuosiuose Šančiuose esančiame Kauno tvirtovės parako sandėlyje. Šį apleistą objektą atgaivino šančiškė Vida Bliumkienė su bendraminčiais.

Tai unikali kultūros erdvė, gyvuojanti nuo 2018 metų ir jau tapusi svarbiu kultūros renginių centru Kaune. Čia nuolat vyksta koncertai, meno parodos, edukacinės veiklos ir festivaliai, kurie pritraukia tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius.

Joninės čia bus švenčiamos šeštą kartą. Pažvelgus į programą stebina renginio dalyvių, temų ir veiklų įvairovė. Skulptūrą iš nuvirtusio seno medžio kamieno sukurs skulptorius Jomantas Padgurskas. Pernai jis stebino šventės dalyvius sukurta ledo skulptūra, kurios viduryje buvo įkurdintas žalias papartis.

Sutartinės Joninės Šančiuose
Asociatyvi / Sutartinės Joninės Šančiuose 2021 m. / R. Tenio nuotr.

Sandėlyje savo darbų parodą surengs žinoma tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, su kuria V. Bliumkienė pažįstama ir apie parodos rengimą su menininke kalbėjosi anksčiau.

Ant pastato fasado piešinį kurs menininkė Jurgita Rancevienė. Apie senąsias Joninių tradicijas pasakos etnologas Arūnas Vaicekauskas. Šie kauniečiai „Parake“ pasirodys pirmą kartą.

Vyks įvairių atlikėjų ir didžėjų pasirodymai, burtai, edukacijos, ekskursijos. Vidurnaktį bus surengtas ugnies šou ir gros Matas Kaženauskas. Po to „Parako“ pastato viduje vyks muzikos ir šokių šventė „Jonainės“.

Žmonės kviečiami atsinešti ant ko atsisėsti ar prigulti, pavalgyti ir atsigerti. Renginys bus nemokamas, bet jei kas norės, galės prisidėti padėka – paaukoti eurų.

Pinigų dovanojo draugė

„Parako“ įkūrėja V. Bliumkienė atskleidė, kad kol Kaunas buvo Europos kultūros sostine, lėšų iš savivaldybės Joninių šventei pavykdavo gauti.

Šiais metais V. Bliumkienė taip pat tikėjosi savivaldybės paramos. Nuo 2017 metų bendruomenės savo projektus gali teikti programai „Iniciatyvos Kaunui“ ir kai kurie jų finansuojami iš miesto biudžeto. Tačiau šiemet rėmimo gauti nepavyko. Lėšų neskyrė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vida Bliumkienė / lryto.lt nuotr.

„Kaip 2018 metais, kai veiklą pradėjome, taip ir šiais metais esame basi. Pasiguodžiau vienai draugei ir ji padovanojo 500 eurų. Tai ir visas šventės biudžetas. Atvyksiančių žmonių prašysime padėkų, bet nežinia, kiek jų pavyks surinkti“, – svarstė V. Bliumkienė.

Už turimus pinigus planuojama pamaitinti kūrėjus – menininkus, atlikėjus. Taip pat kai kuriems bus sumokėti simboliniai honorarai. Dalis pramogų rengėjų neatlygintinai „Parake“ sutiko dalyvauti dėl to, kad juos sieja draugystė su V. Bliumkiene ir jos komanda.

„Turime 13 aktyvių žmonių. Tai tarsi mūsų ministrų kabinetas. Jie paskelbė, kad ieškome žmonių, kurie norėtų padėti mums kurti šventę, ir tokių atsirado“, – apie Joninių organizacinius rūpesčius pasakojo V. Bliumkienė.

„Parako“ vadovė sakė, kad šis objektas yra Šančiuose, bet tai – ne Šančių bendruomenės, o įvairiose Kauno vietose gyvenančių žmonių susibūrimo vieta.

„Į Jonines susirenka per tūkstantį žmonių iš Kauno, atvyksta ir vilniečių, latvių. Vis dar išgyvename populiarumo pakilimą. Manau, kad esame unikalus reiškinys. Juk tarpusavyje galėjome susipykti, išsiskirstyti, bet taip nenutiko. Dirbame, nors pinigų neturime, ir įvyksta stebuklas – žmonės prie mūsų renginių prisideda. Būtų smagu, kad ir savivaldybė palaikytų tokias iniciatyvas“, – kalbėjo V. Bliumkienė.

Etnologui bus pirmas kartas

Etnologas A. Vaicekauskas pasakojo, kad su V. Bliumkienė pažįstamas daug metų, nes pats yra šančiškis, abu lankė tą pačią mokyklą ir turistų būrelį, ryšius palaiko ir dabar.

„Su Vida planavome įgyvendinti kitą projektą, bet negavome finansavimo. Tada ji sumanė, kad Joninių metu visiems būtų įdomu sužinoti ar prisiminti šios šventės tradicijas.

Pasakoti apie lietuvių etnologines šventes man yra įprastas darbas. Tačiau to niekada neteko daryti pačių švenčių metu, todėl ir man tai bus įdomi patirtis“, – atviravo A. Vaicekauskas.

O menininkė J. Rancevienė tikino, kad „Parakas“ žavi ne tik žmonėmis, bet ir sandėlį supančia gamta, jai gera ten būti. Kurti šioje erdvėje menininkė buvo kviečiama ir anksčiau, bet vis nesutapdavo renginių laikas ir jos veiklos grafikas.

„Aš visada kuriu spontaniškai, jusliškai, ką pati diena ir vieta padiktuoja. Tai – savotiška meditacija. Kūrinys „Parake“ toks ir bus. Ten daug gamtos gilumos, tad manau, tiks kažkas, kas susiję su mitinėmis būtybėmis“, – planais dalijosi J. Rancevienė.

Sutartinės Joninės Šančiuose
Asociatyvi / Sutartinės Joninės Šančiuose 2021 m. / R. Tenio nuotr.

Džiaugėsi gauta parama

Aleksoto bendruomenė Jonines švęs taip pat įprastoje vietoje – Marvelės upelio slėnyje. Šios bendruomenės centro vadovė Stefutė Račkauskienė teigė, kad lėšų šventei iš savivaldybės nė neprašė.

„Neturime vilčių, kad savivaldybė rems bendruomenes, – kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Buvo netikėta, bet lėšų Joninių šventei gauti pavyko, skyrė 1240 eurų“, – džiaugėsi bendruomenės centro pirmininkė.

Aleksotiškiai jau antras Jonines sutiks drauge su Šaulių sąjungos atstovais, nes birželio pabaigoje minima ir Šaulio diena.

S. Račkauskienė įsitikinusi, kad ši draugystė labai prasminga, nes šauliai renginių metu papasakoja apie savo veiklą, negaili patarimų, kaip elgtis, jei iškiltų karo grėsmė.

Šauliai uždegs laužą, o Joninių šventės papročius primins, dainuos ir paparčio žiedo ieškoti visus kvies liaudiškos muzikos ansamblis „Svirbė“. Slėnyje Marvelės upelyje yra įrengtos kaskados. Jų fone neoklasikinio šokio teatras „Releve“ pristatys projektą „Vidurnakčio misterija“ – vaizdo įrašą, kuriame judesys bus supintas su muzika.

„Gautus pinigus išleisime šventės dalyviams vaišinti koše, renginiui įgarsinti ir vaizdo projektoriaus nuomai, atlygį gaus atlikėjai ir šventės vedėja“, – kaip panaudos iš ministerijos gautas lėšas, atskleidė S. Račkauskienė.

Pernai šventės nė nerengė

O Eigulių bendruomenės centro valdybos pirmininkas Vilius Kaminskas džiaugėsi, kad Joninių šventę Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje vietiniai gyventojai organizuoja nuo 2004 metų. Iki 2015-ųjų savivaldybė rėmė bendruomenes, tam buvo įkurtas specialus fondas, tad pinigų šiai šventei pavykdavo gauti.

Vėliau Eigulių gyventojai, kaip ir kitos Kauno bendruomenės, jų turėjo ieškoti patys.

„Kartais paremdavo seniūnija, kartais verslininkai. Kartais pavykdavo laimėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamus konkursus. Užpernai Joninių šventei pavyko surinkti 800 eurų. Pernai pinigų negavome, todėl šventė nevyko. Nors niekas neremia ir šiais metais, bet nusprendėme, kad reikia pasilinksminti – tam teks skirti dalį savo pensijos“, – pasakojo V. Kaminskas.

Formos gali keistis, svarbu – prasmė

Gintarė Dusevičiūtė – Neimontienė

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus vedėja, etnologė

„Joninės yra viena seniausių baltų švenčių, kurios prasmė – žmogaus susiliejimas su gamta. Ją švenčiant tradiciškai deginami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, žmonės pasitinka saulėtekį ir braido po rasą. Būtini keturi atributai – ugnis, vanduo, oras ir žemė.

Šiuolaikiniame pasaulyje Joninių šventės tradicijos keičiasi. Dažniausiai rengiami koncertai, jei yra vandens telkinys, plukdomi vainikai, o kitų tradicijų atsisakoma. Tai natūralu. Mieste ne visada yra galimybių laikytis senųjų tradicijų, tad atsiranda naujos, kitokios, formos. Tai nėra blogai.

Tačiau, kad ir kokios šventimo formos būtų pasirinktos, būtina išlaikyti Joninių prasmę. Kaune per Jonines bus rengiama sporto šventė, kuri su tikrosiomis šios šventės tradicijomis vargu ar siejasi. Tačiau jei renginio metu bus akcentas, susijęs su Joninėmis, tai – išeitis. Užmiestyje švęsti Jonines laikantis visų senųjų tradicijų paprasčiau ir, jei įmanoma, šaunu būtų jų laikytis.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA