Liepos 1-ąją keičiasi į Lietuvą atvykstančių turistų registracijos tvarka. Visi į šalį atvykę svečiai privalės būti užregistruoti Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje, o registraciją privalės atlikti apgyvendinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Kauno politikai mato problemą dėl verslininkų kontrolės – nori įpareigoti apgyvendinimo platformas (tokias kaip „Airbnb“) teikti turistų duomenis miestui, jog šiems būtų galima pritaikyti „pagalvės mokestį“. Taip pat siekia nuo kitų metų šį mokestį padidinti.
Apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai privalės, per 24 valandas nuo apsistojimo, į elektroninę sistemą įvesti vardus, pavardes, asmens dokumento numerį ir šiuos duomenis saugoti 5 metus.
Kauno valdininkai nori duomenis gauti greičiau
Balandžio pabaigoje vykusiame Kauno savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje, Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė pristatė su kokiais iššūkiais susiduria miestas, bandydamas į biudžetą surinkti privalomą „pagalvės“ mokestį. Anot jos, kontroliuoti juridinius asmenis nėra taip sudėtinga, nes jie turi prievolę registruotis į elektroninę sistemą.
„Kontrolės priemones ir situaciją galėčiau išskirti į dvi sritis – fiziniai ir juridiniai asmenys. Su juridinių asmenų kontrole yra paprasčiau, nes jie atsiskaito apie pajamas, turi dokumentus dėl veiklos vykdymo ir jeigu juridinis asmuo, teikiantis apgyvendinimo paslaugas, užsiregistruoja PAGRIS sistemoje, tai mes kiekvieną mėnesį išsiunčiame automatinį pranešimą, kad jis turi pateikti duomenis. Jeigu matome, kad žmogus, sakykime, yra registruotas, bet dėl kažkokių priežasčių nepateikė (duomenų – aut. pastab.), tai yra specialistas, kuris paskambina, patikrina, ar viskas yra gerai, primena telefonu.
Taip pat vykdome tokią buitinę kontrolę, pavyzdžiui, karts nuo karto patikrinam „Booking’o“ sistemas, kad nebūtų taip, kad matome „Booking’e“ eina užimti kambariai, ypatingai prieš didesnius renginius, o jie sako, kad nebuvo jie užimti, tai va tokius dalykus savarankiškai patikriname. Daugiau kažkaip juos kontroliuoti, eiti, pasibelsti, patikrinti ar ten vaikai, ar suaugę miega, tai mes kaip ir negalime, nes tai yra asmens duomenys“, – posėdyje kalbėjo A. Lukaševičiūtė.
Daugiausiai problemų kelia privatūs asmenys, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, nes iš tokių platformų kaip „Airbnb“ nepavyksta gauti duomenų apie mieste nakvynei užsukusius asmenis.
„Privatūs asmenys – kitą vertus – reguliuojami pusiau. Jie lygiai taip pat į tą PAGRIS sistemą registruojasi visi, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys teikiantys apgyvendinimo paslaugas.
Pagrindinė problema kontrolės yra, ir ji yra visoje Europoje, tai yra „Airbnb“ arba individualūs asmenys, nuomojantys savo būstą nakvynei, nes dažniausiai tas būtent mokestis yra nesurenkamas, o jie sudaro didelę dalį visos tos rinkos“, – aiškino ji.
Posėdyje A. Lukaševičiūtė pastebėjo, jog problema slypi Turizmo įstatyme, kuriame individualūs asmenys nėra niekaip įpareigoti. Ji atkreipė dėmesį dėl 2022 metais Europos komisijai pateiktos reglamento pataisos dėl apgyvendinimo paslaugas teikiančių asmenų kontroliavimo ir paminėjo, jog prieš kelias savaitės Europos komisija priėmė sprendimą dėl reglamento patvirtinimo, kuris sudarytų valstybėms, kurios atitiks reglamento reikalavimus, iš apgyvendinimų platformų rinkti duomenis.
„Vėlgi, įsiteisinimas to klausimo dar laike išsitęs. Dabar reglamento perkėlimas yra Ekonomikos ir inovacijų kompetencijos sudėtyje ir kol kas nežinom kaip tas reglamento perkėlimas ir atitinkami įstatymo pakeitimai bus įgyvendinimai.
Bet jeigu Lietuva eina su šituo reglamento priėmimu, ir jeigu Lietuva tas reglamento nuostatas persikeltų ir į įstatymą įsitrauktų atitinkamus pakeitimus, tai būtų galimybė ir iš „Booking’o“, ir „Airbnb“, ir kitų panašių platformų reikalauti duomenų“, – teigė ji.
Ji tikino, jog šie pakeitimai leistų griežčiau kontroliuoti individualius verslininkus, jei duomenys būtų gaunami automatiškai ir taip surenkamas reikiamas mokestis.
Anot pranešėjos, kontrolė gali būti vykdoma tik pasikliaujant ataskaitomis, kuriose gali būti nurodytos grupės žmonių, kurioms taikomos lengvatos, bet realių patikrinimų vykdyti negalima, nes taip būtų pažeidžiami asmens duomenys.
Siūlo didinti „pagalvės“ mokestį Kaune
Kitą savaitę vyksiančiame Kauno tarybos posėdyje bus sprendžiama dėl „pagalvės“ mokesčio didinimo. Kaune šis mokestis įvestas 2016 metais, o nuo 2019 metų jis siekia 1 eurą. Komiteto posėdyje E. Lukaševičiūtė nurodė, jog didieji miestai ir kurortai seka tendencijas ir mokestį didina iki 2 eurų. To siekiama ir Kaune, jog nuo 2025 metų sausio 1 dienos mokestis didėtų iki 2 eurų asmeniui.
„Prieš „kovidą“, mūsų turistų, nakvojančių Kaune bent vieną naktį, skaičius buvo 522 tūkst. per „kovidą“ tas skaičius labai reikšmingai krito, o 2023 turėjom 467 tūkst. dabar, lyginat pirmus tris mėnesius šių ir praėjusių metų mėnesius, šiek tiek didėjanti tendencija matoma.
Mokestį moka turistai apsistojantys Kauno mieste. Tai yra tiesiogiai turistui tenkantis mokestis. Jo nemoka vaikai, nemoka neįgalieji, yra tam lengvatos ir nemoka yra už ilgalaikį būvimą, t.y. jeigu gyvenama ilgiau nei 3 savaites vienoje vietoje“, – teigė A. Lukaševičiūtė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Frakcijos seniūnė Audronė Jankuvienė posėdžio metu klausė, kiek per pernai metus buvo nesurinkta „pagalvės“ mokesčio. Pranešėja nurodė, jog skaičiuojamas tik surenkamas mokestis ir pernai buvo surinkta per 467 tūkst. eurų. Jos teigimu, statistika, dėl mokesčio, kuris galėjo būti surinktas, nėra vedama.
„Man šiaip keista, kad yra tokių vietų, kur yra mokestis ir jo galima nemokėti. Labai keista, ir nėra jokios kontrolės ir jokios net…“ – pastebėjo A. Jankuvienė.
Verslininkai įžvelgia sistemos spragas
Kaip DELFI anksčiau komentavo Kaune apgyvendinimo paslaugas per „Airbnb“ ir kitas platformas teikiantis verslininkas Ramūnas Stankevičius, jis įžvelgia duomenų apsaugos iššūkių, mat duomenys bus prieinami didesniam ratui institucijų ir asmenų.
„Mūsų manymu, tokie asmens duomenys gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms, ir jei šiuo laikotarpiu valstybei yra svarbu žinoti, kas važinėja po Lietuvą, tai sistemos tvarkytoju turėtų būti paskirtas Valstybės saugumo ar kita teisėsaugos institucija, o viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų pasitenkinti statistiniais duomenimis“, – DELFI komentavo R. Stankevičius.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė pastebėjo, jog bėdų dėl registracijos gali sulaukti regionuose įsikūrę nuomotojai, kurie neturi prieigos prie interneto ryšio arba yra vyresnio amžiaus. Ji DELFI žurnalistams taip pat teigė, jog problemų kils dėl į šventes atvykstančių svečių, kurių gali būti kelios dešimtys.
„Įsivaizduokite vestuvininkus. Reiškia prie durų visų prašysime važiuoti su pasais, o ne gėlėmis ir juos rodyti. Iki šiol buvo galimybė pildyti popierines registracijos formas kambariuose. Tačiau įsivaizduokite, ar kas 50 žmonių formas suvedinės į elektroninę sistemą? Yra ir daugiau darbų, ypač, kai tai, dažniausiai, šeimos verslai, kur dirba keli žmonės“, – A. Vaitkuvienė komentavo DELFI.
Dalis verslininkų įstatymo vengia?
Kauno tarybos narys Rosvydas Marcinkevičius išsakė pastabą, jog individualūs nuomotojai, gali nepateikti tikslių duomenų arba leisti atvykusiems turistams „pagalvės“ mokestį sumokėti jų kasoje.
„„Booking’as“ taip pat turėtų turėti funkcionalumą susimokėti tą pagalvės mokestį pačiam žmogui. Mes turime problemą realiai su tom nuomom, kurios yra trumpalaikės, privačios, kurios nevykdo viešbučių veiklos – apartamentai, butai ir visokie kitokie dalykai. Šitoj vietoj, vienintelis būdas, kad per tas sistemas būtų tas mokestis renkamas.
Kaip mums užsitikrinti, nes patirtis tokia, kad praeitą mėnesį atostogų buvome, gyvenome 7 vietose – buvo ir viešbučiai, ir privatus sektorius, tai jeigu „Booking’o“ sistema, tai ji iš karto nuskaičiuodavo „pagalvės“ mokestį to miesto, jeigu būdavo privatūs, tai nusileidi į apačią ir į kasą grynais pinigais susimoki. Tai kaip mums pavyktų užtikrinti tam privačiam sektoriuj, kad būtų deklaruojami atvykimai ir būtų tas mokestis surenkamas?“ – teiravosi „Vieningo Kauno“ atstovas R. Marcinkevičius.
Pranešėja E. Lukaševičiūtė atsakė, jog būtent toks tikslas ir yra, jog mokestis būtų renkamas automatizuotai per atitinkamas nuomos sistemas ir tokiu būdu neliktų spragų, jog privatūs asmenys tą mokestį administruotų patys.
„Tada yra tam tikras kiekis fizinių asmenų vykdančių veiklą nuomos, tai per individualią veiklą. Mes juos sekam, mes tikrinam, ar turi galiojantį verslo liudijimą, jei turi, tai skambinam paklausti, ar tikrai apnakvindino, bet būtent tas patikrinimo kontrolės mechanizmas fizinis, ateiti patikrinti kas ten miega, tai…“ – posėdyje kalbėjo ji.
R. Marcinkevičius pasiūlė, jog tikrinimas galėtų vykti mokesčių inspekcijos principu, kai tikrinamos pateiktos ataskaitos ir deklaracijos. Anot jo, jeigu deklaracijos nėra, o buvo žinoma, jog ūkinė, komercinė veikla buvo vykdoma, tuomet taikyti prievolę pateikti tuos duomenis. Anot klausimą iškėlusio R. Marcinkevičiaus, šiuo metu taikoma tvarka yra nesąžininga viešbučių verslininkams, nes jie šią prievolę vykdo ir renka privalomą „pagalvės“ mokestį.
E. Lukaševičiūtė atkreipė dėmesį, jog pagal įstatymą, prievolę rinkti mokestį turi visi, tačiau ne visi laikosi įstatymų ir juos pažeidinėja.
„Jeigu įsigalėtų tas reglamentas ir jo pakeitimai, „Airbnb“ sakykim, automatiškai savivaldybei (t.y. mokesčio administratoriui) pateikia, kad va tokiam būste apsistoja tiek žmonių ir turi būti sumokėtas toks mokestis. Tada ta kontrolė vyktų“, – pristatymą užbaigė pranešėja.
