Pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybė ėmėsi griežčiau kontroliuoti, kaip socialinių būstų nuomininkai naudojasi jiems suteiktu gyventi nekilnojamuoju turtu. Juolab, kad jų kaimynai praneša savivaldybei apie nežinia kam pernuomotus arba ištisai stovinčius tuščius socialinius būstus, kurių teisėti nuomininkai būna išvykę į užsienį. Įrodžius, kad teisės į savivaldybės paramą socialiniu būstu nuomininkas nebeturi, nuomos sutartis su juo nutraukiama. Tiesa, ne visada „abipusiu sutarimu“, todėl ne vieną mėnesį užtrunka bylinėjimasis dėl teisės į socialinį būstą.
Taip nutiko vienai kaunietei, kurios šeimai, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, toks būstas buvo išnuomotas daugiau nei prieš dešimtmetį. Sudarius svivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, socialinis butas buvo išnuomotas L. B. – K. ir jos šeimos nariams: sutuoktiniui T. K. bei dukrai E. B. (buvusi E. O.).
Nuomininkė įsipareigojo: išnuomotą butą naudoti pagal paskirtį, taip pat teikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas kas treji metai iki gegužės 1 d. Įsipareigota laiku mokėti buto nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka. Tačiau per daugiau nei dešimtį metų nuomininkės gyvenime įvyko reikšmingų pokyčių, tad esminių sutarties punktų ne visada buvo paisoma. Jos įsitikinimu, NT savininkė – Kauno miesto savivaldybė turėjo nuomininkei priminti, kurių įsipareigojimų ji nevykdo.
Įsiteisėjo šių metų gegužę priimta Kauno apygardos teismo nutartis
Ji iš esmės tik patvirtinto praėjusių metų pabaigoje priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą. Byloje, kurioje savivaldybė buvo ieškovė, o socialinio būsto nuomininkė – atsakovė, nustatyta, kad pastaroji nuo 2016 metų išvyksta dirbti į užsienį. Ir galop prarado teisę į Kaune esantį, miesto savivaldybės jai suteiktą socialinį būstą.
„Atsakovė įrodinėjo, kad grįžusi į Lietuvą, gyvena bute po tris mėnesius ir ilgiau ir vėl išvyksta į užsienį. Atsakovės duktė L. B. su nepilnamečiais vaikais 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo metu negyveno išnuomotame socialiniame būste. Atsakovės dukters L. B. sutuoktiniui priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas ir kitas turtas. UAB „Kauno butų ūkis“ 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. apžiūros aktai ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. birželio 17 d. raštas patvirtina, kad atsakovė ir jos dukra L. B. su nepilnamečiais vaikais buvo nerasta patalpose.
2022 m. vasario 9 d. ginčo patalpų apžiūros akte nurodoma, kad UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai buvo nuvykę į ginčo patalpas ir jose nerado nuomininkų, uždėjo plombą. 2022 m. rugsėjo 12 d. ginčo patalpų apžiūros akte nurodoma, kad UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai buvo nuvykę į ginčo patalpas ir jose nerado nuomininkų, 2022 m. vasario 9 d. uždėta plomba nepažeista. Tai neginčijamai rodo, kad bute nebuvo gyvenama 7 mėnesius. Taip pat byloje pateikti UAB „Ignitis“, UAB „Kauno vandenys“ duomenys patvirtina, kad elektros, dujų, vandens ištekliai buvo naudojami minimaliai. Šie duomenys patvirtina, kad bute nebuvo realiai gyvenama“, – pasakyta Kauno apygardos teismo nutartyje.
Ir ta proga priminti atitinkami Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų punktai, kurie nurodo: jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Lygiai taip pat gali nutikti, jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Todėl nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu, netinkamai besielgiantys nuomininkai gali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
„… už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turėdamas diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (citata iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties).
Socialinis būstas neprivatizuojamas
Siekdama išsaugoti galimybę per pertraukas tarp darbų užsienyje grįžusi į gimtinę, turėti „savą pastogę“, moteris teisme aiškino, kad būstas, dėl kurio ginčijasi su savivaldybe, jai buvo suteiktas kaip našlaitei. Ir kad ji bent keletą kartų norėjo pasinaudoti teise „valdišką“ butą privatizuoti, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai tai padarė anksčiau galėdami pasinaudoti investiciniais čekiais. Ji būtų mokėjusi už būstą pinigus, bet savivaldybė nesutiko. Nors įstatymai neleidžia socialinio buto privatizuoti, tačiau kitą savivaldybės NT pirkti galima. Tik aptariamu atveju savivaldybė turėtų pervesti būstą iš socialinio statuso į nuomojamo turto statusą.
Teisme priminta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais). Valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas).
Moteris neteisingu vadino sprendimą iškeldinti ją iš nuomojamo socialinio būsto dar ir dėl to, kad savivaldybė neįvertino jos patirtų išlaidų, kai tą ginčijamą butą savo kaštais nuomininkė iš pagrindų (kaip teisme teigė) atremontavo.
Ir todėl teisme nuskambėjo tokie argumentai: „kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (Civilinio Kodekso 6.501 straipsnio 2 dalis). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.“
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartyje Kauno miesto savivaldybei (ne asmeniui) priklausančio socialinio būsto adresas nėra nurodytas.
Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu savivaldybės reikalavimą…
…dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo, – nutraukė nuomos sutartį ir iškeldino atsakovę iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė, kad atsakovė L.B.-K. ir jos šeimos narys duktė E. B. nemokėjo nuomos mokesčio daugiau nei už tris mėnesius; neteikė turto, įskaitant gautas pajamas, deklaracijų; nuo 2016 m. gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį – atsakovė nuolat bute negyvena, dėl darbo užsienyje ilgam išvyksta iš gyvenamosios vietos.
Tačiau nuomininkė (dabar – jau buvusi) apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui nurodė, kad niekada nebuvo skolinga, nes visą laiką savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Ir kad ji „niekada nei žodžiu, nei raštu negavo pretenzijų dėl to, jog nėra mokamas nuomos mokestis ir kiti mokesčiai“.
Moteris netgi į bylą pateikė mokėjimo nurodymus UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno butų ūkis“, 211-ajai Butų savininkų bendrijai, AB „Kauno energijai“ 2020 m. gruodžio 31 d. – 2022 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu, taip pat Kauno miesto paslaugų centro, UAB, išrašytą sąskaitą už 2023 m. birželio mėn. socialinio būsto nuomą.
Bet „Kauno butų ūkio“ Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. patvirtino, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas 2015 m. vasario-rugpjūčio mėnesiais, 2015 m. spalio – 2016 m. gegužės mėnesiais, 2018 m. vasario mėnesį, 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, 2020 m. sausio mėnesį, 2021 m. sausio – gegužės mėnesiais, 2021 m. rugpjūčio mėnesį, 2022 m. vasario – balandžio mėnesiais.
O dėl to, kad nuomininkė buvo sutarimi įsipareigojusi periodiškai teikti turto ir pajamų deklaracijų, bet tai daryti „pamiršo“, pasirodo irgi kalta miesto savivaldybė, kuri nepateikė į užsienį išvykusiai moteriai informacijos.
Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui dokumentus, bylojančius, kad informacija dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo siunčiama atsakovei raštu ir 2016, ir 2020-aisiais, ir 2021-aisiais, kai kuriais metais – ne po vieną kartą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (teisėjai Simona Dementavičienė, Anita Sereikienė ir Agnė Vyliaudaitė) nutarė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos – 2024 metų gegužės 16-osios.
