Gamtos mylėtojai šiuo metu užsukę į Laisvės alėjoje esantį Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, vestibiulyje, išvysta ir mėnesio eksponatą – kelių mėnesių amžiaus jūrinį erelį. Jį prieš porą metų, kritusį nuo neaiškios ligos, Kauno rajone rado muziejaus ornitologai Deivis Dementavičius ir Saulius Rumbutis.
Populiacija vis didėja
Apie šį eksponatą, ir ne tik, pakalbinau ornitologą D. Dementavičių.
– Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šį, jūs išsiruošiate į atkampius miškus žieduoti laukinių paukščių, tarp jų ir jūrinių erelių. Kaip sekasi šiemet?
– Kasmet jų sužieduojame apie penkiasdešimt, šiemet jau beveik apie trisdešimt, tad sekasi kaip ir neblogai.
– Jūriniai ereliai, pagal savo pavadinimą, turėtų gyventi kaip ir prie jūros. Tačiau jų gausu ne tik ten, bet ir vidurio Lietuvoje. Kokia situacija su jais Kaune ir rajone?
– Prieš 20 metų rajone nebuvo nei vienos poros, vėliau atsirado viena kita, o šiemet, daugiausia prie Kauno marių, buvo užfiksuotos jau net 7 poros.
– Kas atsitiko, kad jiems pradėjo patikti mūsų rajonas?
– Atsakymas labai paprastas. Visų pirma tai, kad uždraudus mariose žuvų verslininkystę, jiems atsirado geras maisto šaltinis. O kur jis, ten ir gyvenimas verda.
D. Dementavičius su muziejaus mėnesio eksponatu jūriniu ereliu
– O kaip mieste?
– Mieste lizdų nesame pastebėję, tačiau yra ne kartą pastebėti atskridę smalsuoliai, kuriems, matyt, parūpo pasižiūrėti, kaip čia kauniečiai gyvena.
– Šiemet, pavasarį, gamtos mylėtojai turėjo unikalią progą pirmą kartą stebėti gyvai vaizdo reportažą iš erelio lizdo Prienų rajone. Ką sužinojote?
– Taip, proga buvo unikali, tačiau gaila, kad lizde buvę du jaunikliai žuvo. Vieną mama netyčia sumindė, kitas žuvo, nes nebuvo laiku apverstas kiaušinis.
– Liūdna…
– Be abejo, tačiau tikiuosi, kad kitais metais mes šį eksperimentą kartu su „Ornitostogų“ komanda tęsime.
Daugiau šia tema
Sužiedavo apie 1000 erelių
– Ar daug šiuo metu Lietuvoje jūsų stebimuose lizdavietėse porų bei jauniklių?
– Tikrai nemažai, tradiciškai būna du, trys, tačiau viename lizde radome net keturis. Ar jie visi subręs, čia jau kitas klausimas.
– Kaip suprasti..?
– Jei kol jie ūgtels užteks maisto, tada viskas gerai. Tačiau jei bus sunki vasara, truks maisto, išliks tik patys stipriausi. Tokie gamtos dėsniai.
– Žieduojate erelius jau daugiau nei 20 metų, koks „derlius“ per tą laikotarpį?
– Mes ne tik žieduojame. Per tuos metus įvairiose Lietuvos vietose iškėlėme per 120 lizdų šiems paukščiams, o sužiedavome apie 1000 erelių.
S. Rumbutis žieduoja jūrinius erelius
– Kokia šiuo metu jų Lietuvoje populiacija?
– Pirmosios perinčios erelių poros Lietuvoje pastebėtos tik 1985-1987 metais. Vėlesniais metais perinčių erelių skaičius tik didėjo. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems būdingos sezoninės klajonės. Šiuo metu Lietuvoje žiemoja arti pusės tūkstančio erelių, o nuolat perinčių populiacija apie 200 porų.
Jaunimas mėgsta pakeliauti
– Kaip sužinote kur yra erelio lizdas, čia gi ne koks prie namų gyvenantis gandras?
– Tai ilgas procesas. Kartais gavus reikiamą informaciją pasiekti jų lizdą užtrunka kelias savaites. Tačiau per tuos metus jau išugdėme nemažą talkininkų būrį. Mums labai padeda miškininkai, gamtininkai, taip pat gauname informacijos ir iš gamtos fotografų.
– Ereliai atsargūs paukščiai, nemėgsta šurmulio. Ar lengva juos pagauti ir sužieduoti?
– Žieduojame jauniklius, kurie dar neskraido ir tupi lizde. Jie mėgsta kurtis toliau nuo žmonių, miškų masyvų viduryje. Neretai tenka bristi ir per pelkę iki lizdo. Pasiruošimas žiedavimui, kopimas į medį, ir kitos detalės neretai atima beveik visą dieną.
– Dirbate poroje su S. Rumbučiu. Kaip pasiskirstote darbus?
– Aš dažniausia kopiu į medį, ten pagaunu jauniklį, jį specialiame krepšyje virve nuleidžiu ant žemės. Tada Saulius jį pasveria, išmatuoja sparnų ilgį, uždeda žiedus bei grąžiname atgal į lizdą.
– O kaip į visa tai reaguoja tėvai. Ar nepuola ginti jauniklių?
– Ne, jie dažniausia tupi už kokio pusšimčio metrų kokiame nors aukštame medyje ir stebi kas vyksta. Dar nebuvo, kad pultų mus, tikriausia supranta, kad mes esame taikūs.
– Ar toli nukeliauja nuo namų jūsų sužieduoti ereliai?
– Tėvai dažniausia lieka žiemoti Lietuvoje, o jaunikliai mėgsta pakeliauti nuo namų maždaug 1000 kilometrų, iki Vengrijos, Ukrainos, Lenkijos, ar kitų aplinkinių šalių.
– Bet vėliau grįžta namo, ar kaip kai kurie mūsų tautiečiai, darbo emigrantai taip ir lieka svetimame krašte?
– Visaip būna, tačiau dažniausia po kelerių metų, kai subręsta, jie grįžta į gimtinę ir čia kuria savo šeimą. Kaip sakoma – visur gerai, bet namuose geriausia.
– Ar sulaukiate ten kur vykdote žiedavimą politikų paramos?
– Be abejo, sužinoję, kokiu klausimu atvykstame į jų kraštą, būna labai geranoriški. Domisi apie šiuos dar gana retus mūsuose paukščius. Šiuo metu esame labai dėkingi už visapusišką pagalbą Kauno, Kėdainių, Šilutės ir kitų rajonų savivaldybėms.
– Atsisveikinant noriu paklausti ar romantiškas šis jūsų darbas?
– Jei jį pasirinkome, tai be abejo romantiškas, tik gerai būtų, kad… uodai tai suprastų.
