Po keletą mėnesių trukusių virtualių pasitarimų bei diskusijų 38 ekspertai – psichiatrai ir psichoterapeutai iš įvairių pasaulio šalių sutarė dėl tarptautiniu mastu suderintų ir nuoseklių gydymui atsparių nerimo sutrikimų vertinimo rekomendacijų suaugusiesiems. Keliasdešimties ekspertų grupėje dirbo ir du mūsų šalies atstovai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).
Tai – Palangoje veikiančios LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkai – gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė, prof. dr. Vesta Steiblienė bei medicinos psichologas – psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas.
Anot jų, nerimo sutrikimai, įskaitant specifines fobijas, socialinio nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, agorafobiją, generalizuoto nerimo sutrikimą, taip pat atskyrimo nerimo sutrikimą ir selektyvųjį mutizmą, yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų, kurių bendras paplitimas pasaulyje siekia 10–14 proc.
Dėl didėjančių gydymo kaštų bei asmenų funkcionavimo sutrikimų nerimo sutrikimai reikšmingai didina visuomenei tenkančią socialinę ir ekonominę naštą. Pastarojo dešimtmečio mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog trečdalis šiuos sutrikimus turinčių asmenų pasveiksta tik iš dalies, o dešimtadalio sergančių nerimo sutrikimai tampa lėtiniais ar nepagydomais.
Tarptautinė ekspertų grupė, kaip akcentuojama LSMU pranešime, susitarė dėl 14 rekomendacijų, skirtų apibrėžti gydymui atsparių nerimo sutrikimų vertinimo kriterijus. Išsamūs kriterijai suformuluoti ir medikamentinio gydymo vaistais, ir psichoterapinių intervencijų atvejams.
Rekomendacijose teigiama, kad gydymui atsparių nerimo sutrikimų vertinimas apima tiek klinikinį interviu, tiek savižinos klausimynus. Pateikiami konkretūs klausimynai, skirti vertinti nerimo simptomų sunkumą ir būklės gerėjimą gydymo eigoje, apibrėžiama gydymo trukmė, rekomenduojamos nerimo sutrikimų medikamentinio ir psichoterapinio (išimtinai – kognityvinės elgesio terapijos) gydymo gairės.
– Ar galima pripažinti, kad gyvenant neramiais laikais, lydint gresiančio karo nuojautai, nerimo sutrikimų daugėja daugelyje valstybių, ne išimtis – ir Lietuva? – tokį klausimą uždavė portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė, kalbindama telefonu vieną iš ekspertų – dr. J. Burkauską.
– Turime sutikti, jog iš tikrųjų nemažai žmonių išgyvena nerimą dėl karo nuojautos, pasigesdami santarvės, gyvendami ekonominio, politinio ir visokio kitokio netobulumo sąlygomis.
Mūsų aptariamu atveju tarptautinių ekspertų dėmesio „objektu“, jei taip galima išsireikšti, buvo nerimo sutrikimai, kurie šiuo laikmečiu – didelė problema ne tik Lietuvoje. Todėl virtualiai sutarta, kaip juos vertinti, nustatyti, ar efektyviai jie gydomi, kokios turėtų būti rekomendacijos, siekiant kuo geresnio rezultato.
– O kokia bus nauda konkrečiam ligoniui iš šito tarptautinio mokslininkų sutarimo?
– Visų pirma reikėtų žinoti, kad ne visiems sergantiems žmonėms padeda nerimo sutrikimų medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Išliekantys ilgalaikiai nerimo sutrikimų simptomai ir blogėjanti gyvenimo kokybė rodo, kad dalis sergančiųjų tampa „atsparūs gydymui“.
Kad gydytojai psichiatrai ir psichoterapeutai galėtų padėti šiems žmonėms įveikti ilgalaikius nerimo sutrikimus, reikia tyrimų, rekomendacijų ir įrodymais grįstų terapinių intervencijų. Tačiau iki šiol nebuvo vieningo ir aiškaus gydymui atsparių nerimo sutrikimų apibrėžimo, kuriuo remiantis būtų galima inicijuoti tokio pobūdžio tyrimus bei formuluoti gydymo rekomendacijas. Kad tai atsirastų, ir padirbėjo tarptautinė ekspertų grupė.
Todėl šiandien mes, dalyvavę šios grupės darbe mokslininkai (LSMU profesorė dr. V. Steiblienė ir aš pats) ar kiti kolegos bei klinikiniai praktikai tikime, kad šios pastangos padės sukurti veiksmingesnius, įrodymais grįstus laipsniško gydymo algoritmus sergantiems nerimo sutrikimais suaugusiems žmonėms. Tuo pačiu konkrečią naudą netruks pajusti ligoniai, gaudami efektyvesnį gydymą.
