Ketvirtadienį Kauno savivaldybėje pristatytas Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų detalusis planas. Šią erdvę kauniečiai dažniau mato pro automobilio langą negu leidžia čia laiką, mat aikštėje iš esmės nėra jokių traukos objektų. Savivaldybė užsimojo tai keisti formuodama perimetrinį erdvės užstatymą, taip kuriant nuo transporto srauto atribotą skverą – dėl šių pakeitimų tektų siaurinti eismo juostas, bet numatoma metamorfozė esą dera su tranzito Senamiestyje mažinimo politika.
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus nuomone, automobilius iš Senamiesčio būtų galima vyti ir drastiškiau nei pasiūlė projektuotojai, tačiau siekiama vairuotojams nesudaryti per didelio šoko, įpročius keisti palaipsniui. Bet kuriuo atveju, iki aikštės vizijos realizavimo teks nužygiuoti netrumpą kelią: paimti valstybinę žemę miestui, suformuoti sklypus ir dalį jų galimai parduoti, nes savivaldybė, reikia suprasti, nesuinteresuota statyti gyvenamosios ar komercinės paskirties pastatus.
Bet apie viską iš pradžių. Teisines prielaidas imtis Steigiamojo Seimo aikštės planavimo sudarė 2022 m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas. Planą parengė UAB „Plentprojektas“, aikštės projekto vadovė – Gailė Zimnickienė, architektė – Ainė Nastulevičiūtė, inžinierius – Andrius Petruškevičius. Pasak G. Zimnickienės, detalusis planas šiai teritorijai rengtas iki šiol nebuvo.
1,7 ha ploto teritorijos detalusis planavimas kainavo 13 310 Eur su PVM.
Projektuotojams išeities tašku tapo 2017 m. aikštės urbanistinio vystymo galimybių studija. Kaip įvardijo G. Zimnickienė, neigiamą įtaką erdvei šiuo metu daro intensyvus transporto mazgas – Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryža – o viešoji erdvė tuščia, nyki, čia esą trūksta gyvenamųjų erdvių. Projektuotojai užstatymą numato ne tik palei Steigiamojo Seimo aikštės perimetrą, bet ir išilgai šiaurinio Šv. Gertrūdos gatvės krašto, kur dabar plyti automobilių stovėjimo aikštelės.
Rengiant detalųjį planą laikytasi Senamiesčio paveldosaugos reikalavimų, projektuotojai konstatavo, kad dominančių aikštėje dabar nėra. Pagrindinis tikslas – atkurti perimetrinį užstatymą išsaugant natūralius šlaitus šiaurinėje dalyje. Anot G. Zimnickienės, perimetrinis užstatymas sunaikintas XX a. antroje pusėje ketinus tiesti tunelį po Pelėdų kalnu (ne tik tarpukariu būta tokio plano). Šis infrastruktūros objektas taip ir neatsirado, o žala aikštei padaryta.
Įvairios funkcijos pastatai su skveru
Kaip nurodė G. Zimnickienė, teritorijoje detaliuoju planu formuojami penki atskiri sklypai. Pastatai greičiausiai bus daugiafunkciai, bet reglamentuose tokio naudojimo būdo kol kas nėra, tad formaliai didžiajame aikštės sklype numatoma visuomeninė pastatų paskirtis. Žemės naudojimo būdas – bendro naudojimo.
Steigiamojo Seimo aikštės perimetrą planuojama užstatyti 14 metrų pločio pastatų juosta, šiaurinėje sankryžos pusėje palei šlaitą numatomi 13 m pločio statiniai. Leidžiamas aukštis – 14 m.
Aikštė išliktų, tačiau nuo gatvių būtų atitverta pastatais, taip esą sumažinant šioje vietoje didelių transporto srautų keliamą triukšmą, oro bei vizualinę taršą. Pastatuose turėtų būti derinamos komercinė ir gyvenamoji, visuomeninė funkcijos, pirmieji aukštai – skirti komercijai. Vidinėje dalyje būtų formuojama bendro naudojimo zona.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas pažymėjo, kad aikštė taptų veikiau skveru, kuriame galėtų atsirasti fontanai, staliukai, kažkokia miestiečiams patraukli vieta. Teritorijos morfotipą keisti esą būtina.
Kompaktiškesnė sankryža ir požeminė aikštelė
Naujo aikštės perimetro formavimas reikalautų nemenkai permainyti Gimnazijos-Birštono gatvių sankryžą, panaikinant „nukąstą“ kampą, kuriuo vairuotojai dabar smagiai skrieja link Karaliaus Mindaugo prospekto. Važiuojamosios dalies eismo juostų plotis numatytas 3,25 m. Anot detaliojo plano autorių, taip Steigiamojo Seimo aikštė būtų izoliuota nuo transporto triukšmo, daugiau erdvės skirta viešosioms reikmėms, aikštės pasiekiamumui bemotoriu transportu, geros kokybės architektūrai, teritorijos patrauklumui.
„Tikslas – humanizuoti transporto mazgus. Maksimaliai mažiname eismo juostų plotį, vietomis (Gimnazijos g. įkalnėje – aut. past.) – net iki 3 m, kad kraštuose liktų daugiau vietos dviračių ir pėsčiųjų takams. Paliekama galimybė atvažiuoti, tad suplanuoti požeminiai garažai. Viršutiniame – apie 90, apatiniame – apie 200 parkavimo vietų. Kadangi ši miesto dalis patenka į nulinių emisijų zoną, įvažiavimai planuojami iš Gimnazijos gatvės tikintis, kad sankryža nusikraus pastačius Kėdainių tiltą“, – aiškino G. Zimnickienė.
G. Barčauskas čia pridėjo, kad automobilių stovėjimo vietos privalomos pagal Statybos techninius reglamentus. Be parkavimo savivaldybė esą negalėtų padaryti jokio projekto. N. Valatkevičiaus teigimu, garažai turės dvigubą paskirtį: „Tai kartu būtų priedangos, vienu šūviu – du zuikiai.“
Tiesa, dėl požeminio garažo kauniečiai turėtų atsisveikinti su aikštėje augančiais medžiais. Projekto vadovės žodžiais, „yra keli: dygiosios eglės, neblogas klevas prie J. Jablonskio gatvės. Techninio projektavimo etape jį būtų galima išsaugoti mažinant garažo apimtį.“
Miesto vyriausiojo architekto manymu, sankryžą apskritai reikėtų siaurinti iki 1940 m. parametrų ir taip saugoti Senamiestį. Tranzito neleisti, mažinti automobilių skaičių ir gerinti susisiekimą pėsčiomis. N. Valatkevičiaus žiniomis, tranzitinio eismo srautas čia yra praktiškai didžiausias Kaune – per didelė prabanga padalinti Senamiestį tokia gatve, automobilius derėtų vyti dar drastiškiau.
Griauti planuojamą viešbutį ir palikti, kaip yra
Eiliniu Kauno gyventoju prisistatęs susitikimo dalyvis pasiūlė radikaliai kitokią aptariamos teritorijos viziją. Pasak jo, aikštė niekada nebus traukos centras, nors ir antrą „Akropolį“ ten pastatytų.
„Siūlau palikti, nedaryti nieko. Ir dar nugriauti Gimnazijos g. 2 su tokiu įdomiu „akveduku“, nors ir kultūros paveldas, apsodinti. Atverti erdvę į prezidentūrą, gimnaziją, bažnyčią. Neleiskite pinigų, gal taupykite kokiam tuneliui iki Europos prospekto. Na, čia fantazija.
Iš šio projekto statybininkai, savivaldybė pasipelnys, gal Europos Sąjunga prisidės. Įdomu, kas finansuos, kiek tai kainuotų, na, bet tai kito posėdžio tema. Siūlau nepritraukti į Senamiestį daugiau automobilių. Jau yra Krepšinio namai, Marijos radijas, kotedžai. Senamiestis bjaurėja, darosi blizgesnis, modernesnis. Tačiau ši miesto dalis nėra vieta, kur reikėtų statyti tokius namus“, – kalbėjo vyras.
Viešbučio projektas Senamiestyje suka kita kryptimi: paskelbė konkurso laimėtoją
N. Valatkevičius replikavo, kad pastatai aikštės perimetre buvo – jie nugriauti ruošiantis statyti tunelį. Su kultūrinėmis vertybėmis detalusis planas suderintas, nėra taip, kad anksčiau čia buvęs žalias plotas (nuo XIX a. pr. iki 1976 m. veikė turgus – aut. past.). Miestas planu „atkuria istorinę teisybę“, gyventojus reikia pratinti atsisakyti automobilių, tačiau tai daroma pamažu, kauniečiai pokyčiui turi subręsti.
Pradžioje paimti savivaldybei, paskui – galbūt parduoti
Kaip „Kas vyksta Kaune“ patikslino N. Valatkevičius, pirmiausia reikia paimti valstybinę žemę savivaldos poreikiams, suformuoti sklypus, kurie sužymėti detaliojo plano korekcijoje. Vyr. architekto žodžiais, kai savivaldybė turės sklypus, yra tam tikros vietos, kurios miestui gal nelabai reikalingos. Taryba spręs, ką su tais sklypais veikti.
„Visi šie pasiūlymai, kaip minėjau, yra su dideliu kultūros paveldo įnašu. Viskas tik su jų leidimu, su sąlygomis turime sutikti. Yra taip pat žmonių įvairiausios nuomonės. Parengus teritorijų planavimo dokumentą, formuojami žemės sklypai, registruojamos ribos, tada atsiranda galimybė rengti techninius projektus. Kai savivaldybė turės tuos sklypus, tada administracija ir taryba spręs, kaip su jais pasielgti – ar parduoti aukcione, ar dalį pasilikti sau, mokyklą padidinti, ar dar kažką daryti“, – sakė N. Valatkevičius.
Ateities plento detalieji planai, davė pavyzdį jis, buvo daryti 1995, 2000 m. – tik dabar pajudėjo realūs darbai. Ilgas laikotarpis praeina, Steigiamojo Seimo aikštės atveju savivaldybė užbėga į priekį, kad būtų pasiruošusi teritorijos urbanizacijai, nustačiusi jos taisykles.
VTPSI: Kauno pietrytinio aplinkkelio statybų leidimai išduoti neteisėtai
„Ši korekcija šiek tiek susijusi su tiltu Kėdainių gatvės ašyje. Galvota, kad kai turėsime bent kokią Senamiesčio apvažiavimo alternatyvą, būtų galima pradėti įgyvendinti šitokius dalykus. Steigiamojo Seimo aikštė dabar nei prieinama, nei privažiuojama, daug niuansų. Darėme galimybių studijas, reikia judinti. Vien tik fontanėlis nieko neduoda, parkavimas – per didelė prabanga potencialiai šioje vietoje turint galimybę statyti“, – naujienų portalui aiškino N. Valatkevičius.
Neapibrėžtoje ateityje vairuotojams greičiausiai teks pamiršti ir dideles parkavimo zonas prie Kauno pilies. Tai taip pat, N. Valatkevičiaus vertinimu, prabanga. „Statyti automobilį galima bet kur“, – tarstelėjo. Bet kur, tik ne darniai judžiame Senamiesty.
—
Steigiamojo Seimo vardas aikštei Kauno savivaldybės sprendimu suteiktas 2000 m. Pavadinimą lėmė tai, kad gretimame Maironio universitetinės gimnazijos pastate 1920-1922 m. dirbo LR Steigiamasis Seimas, 1922-1927 m. jame posėdžiavo I, II, III seimai.
Prieš kelerius metus aikštė figūravo kriminaliniame kontekste, dygiųjų eglių šešėlių vėsa ir ausį glostančiu sankryžos dūzgimu mėgavosi ne šeimos su mažyliais. Daugiau apie tai skaitykite čia.
