VTPSI: Kauno pietrytinio aplinkkelio statybų leidimai išduoti neteisėtai – Kas vyksta Kaune

VTPSI: Kauno pietrytinio aplinkkelio statybų leidimai išduoti neteisėtai

Naujai statomas Pietrytinis aplinkkelis
R. Tenio nuotr.

Kauno pietrytinio aplinkkelio statybos, pasirodo, nėra tokios grandiozinės, kokios galėtų būti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nustatė, kad šiuo metu nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės tiesiamas aplinkkelis suprojektuotas žemesnės kategorijos negu numatyta esminiuose miesto planavimo dokumentuose. Išvertus į žmonių kalbą, vietoje keturių juostų kelio, kuris pratęstų Ateities plentą, turėsime dvi juostas, bet savivaldybė nepasimetusi – sako, kad gatves galima statyti etapais, ir yra teisi.

Tik neaišku, kokiais objektyviais duomenimis, esamų ir projektuojamų transporto srautų rodikliais remiantis aplinkkelio užmojis sumažintas perpus. Ar nesikimš ši eismo arterija vos ją atidarius? Ar Kauno vairuotojams laukti dar nepastatyto objekto rekonstrukcijos? Jeigu taip, kada ir kokiomis lėšomis aplinkkelis bus platinamas? Šie ir kiti klausimai kilo publikacijos autoriui susipažinus su šią vasarą VTPSI surašytais patikrinimo aktais. Nepamanykite, kad į visus buvo tiesiai atsakyta.

Nustatytas ne vienas pažeidimas

Ši istorija prasidėjo „Kas vyksta Kaune“ šaltiniui susisiekus su redakcija dėl visai kito projekto Vilniuje. Po trumpos, bet produktyvios korespondencijos naujienų portalą pasiekė keliasdešimties puslapių 2023 m. liepos 10 d. VTPSI surašyti aktai, kuriais vertintas Pietrytinio aplinkkelio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo teisėtumas, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymasis.

VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atliktas patikrinimas vyko nuo šių metų gegužės 22 d. iki liepos 10 d., kai dokumentus pasirašė įgalioti Inspekcijos darbuotojai. Patikrinimas vykdytas kovo 6 d. pateikto piliečio skundo pagrindu.

Inspekcija vertino ilgą sąrašą projekto parametrų – daugelis punktų atitiko galiojančius teisės aktus, tačiau keliose vietose sužibo raudona šviesa, VTPSI privertusi padaryti išvadą, kad du aplinkkelio statybų leidimai išduoti neteisėtai, būtent: Ateities plento tęsinio nuo Palemono g. iki sankryžos su geležinkeliu ir Ateities plento tęsinio nuo M. Gimbutienės g.

Visų pirma, VTPSI vertinimu, aplinkkelio statytoja Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės rekonstruoti buitinių nuotekų, vandentiekio ir magistralinius vandentiekio tinklus, kadangi šiuos nuosavybės teise valdo UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, o savivaldybė formaliai neturi jokių tinklų nuosavybės ar valdymo teisių.

Antra, aplinkkelis suprojektuotas dviejų 4,25 m pločio eismo juostų ir neatitinka detaliajame plane numatytų A kategorijos gatvės parametrų, pagal kuriuos reikėtų įrengti mažiausiai keturias 3,75 m pločio eismo juostas. Dalies aplinkkelio projekto, anot VTPSI, taip pat nepasirašė penki jį privalėję pasirašyti asmenys.

Bendrai paėmus, šie projektavimo trūkumai lėmė bent kelių LR statybos įstatymo straipsnių įvairių dalių pažeidimus ir projekto neatitikimą bent keliems Statybos techninių reglamentų punktams. Kaltais dėl pažeidimų įvardijama Pietrytinio aplinkkelio statytoja Kauno miesto savivaldybė, statybos leidimus išdavusi Kauno miesto savivaldybės administracija, projektavimo paslaugas suteikusi SĮ „Kauno planas“ ir projekto ekspertizę atlikusi UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“.

Už pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė, tiesa, kai kuriems jau suėjusi senatis.

Baudos – nuo 140 iki 4340 eurų

VTPSI paprašius patvirtinti, ar minėti pažeidimai išties padaryti, Inspekcijos viešųjų ryšių specialistas Arūnas Daugis rugsėjo 25 d. įvardijo tikrinimų rezultatus. Abiejų projektų, kuriems išduoti SLD, sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, vieno projekto dokumentų nepasirašė jį privalėję pasirašyti asmenys ir viename projekte savivaldybė neatitiko Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti.

Kitaip tariant, miestas užsakė suprojektuoti ir įrengė inžinerinius tinklus, nors teisė tai daryti šiuo atveju priklausė išskirtinai „Kauno vandenims“ ir „Kauno termofikacijos elektrinei“. Tinklai jau užkasti po aplinkkelio pagrindais, daug kur ir asfaltas paklotas, o kas dabar atsakys, jeigu jie veiks netinkamai?

Naujai statomas Pietrytinis aplinkkelis
Aplinkkelio statybos ties Kauno hidroelektrine / R. Tenio nuotr.

„Įvertinus nustatytus pažeidimus, Statybos inspekcija nesiima vertinti, kurie iš jų grubiausi. Bet kuriuo atveju, asmenys, pažeidę Statybos įstatymo ir kitas teisės aktų nuostatas, privalės atsakyti LR įstatymų nustatyta tvarka, t. y., nustatyti pažeidimai (statytojo teisės neįgyvendinimas, projekto sprendinių neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams) privalo būti pašalinti“, – pasiteiravus, kurie pažeidimai laikytini grubiausiais, komentavo A. Daugis.

Anot jo, dėl pažeidimų, nustatytų išduodant SLD aplinkkelio atkarpai nuo M. Gimbutienės iki T. Masiulio gatvės, pradėta administracinio nusižengimo procedūra. Už statinio projekto ekspertizės akto su teigiama išvada pateikimą bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“ jau surašytas protokolas ir nutarimas dėl pritarimo projektui, kai jo sprendiniai prieštaravo detaliojo plano sprendiniams. Bendrovė nubausta pinigine bauda.

Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atžvilgiu dėl šio projekto sprendinių vyksta administracinio nusižengimo tyrimas, išsiųstas šaukimas protokolo surašymui. Kauno savivaldybės atžvilgiu taip pat bus vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas dėl minėto projekto tikrinimo ir tvirtinimo.

Dėl pažeidimų, nustatytų išduodant SLD pirmai aplinkkelio atkarpai nuo Palemono g. iki sankryžos su geležinkeliu, pasak A. Daugio, administracinio nusižengimo procedūra pradėta nebus, kadangi iki bylos nagrinėjimo pasibaigia ANK 39 str. nurodytas terminas – nuo pažeidimo padarymo dienos yra praėję daugiau nei dveji metai.

VTPSI atstovas patikslino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai (kaip SLD išdavusiai institucijai) pagal ANK 362 str. gresianti bauda siekia nuo 140 iki 600 Eur, sankcija taikoma atsakingam fiziniam asmeniui. Projekto rengėjui Statybos įstatymo 55 str. numato baudą nuo 860 iki 4340 Eur, projektą tikrinusiai ekspertizės įmonei – taip pat nuo 860 iki 4340 Eur.

Savivaldybė užduoda projektą ir pati sau leidžia statyti

„Statybos inspekcija nevertina, ar ANK numatytos baudos yra adekvačios padarytiems pažeidimams, o skiria baudas pagal nustatytas sankcijas, įvertindama visas pažeidimo sudedamąsias dalis. Informuojame, kad galiojantys įstatymai, Vyriausybės nutarimai nesuteikia įgaliojimų Statybos inspekcijai aiškinti įstatymų nuostatas, jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir vertinti jų išvadas.

Kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas, todėl Statybos inspekcija negali vertinti, ar ANK numatytos baudos yra adekvačios padarytiems pažeidimams“, – A. Daugis atsakė į klausimą, kurį galbūt reikėtų užduoti politikams.

Pabandžius sužinoti, kodėl pažeidimai nebuvo pastebėti projekto rengimo ir tvirtinimo fazėse (ar ne VTPSI pareiga yra vertinti projekto atitiktį planavimo dokumentams?), A. Daugis pridūrė, kad pagal LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 20 p., viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra SLD išdavimas – Statybos inspekcija projektų derinimo ir SLD išdavimo procedūrose nedalyvauja.

Nors VTPSI nustatė, kad Pietrytinio aplinkkelio techninio projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių, jau įsibėgėjusios statybos gali vykti, kol teismas nepanaikino SLD galiojimo arba neatsirado kitų teisinių kliūčių.

Vyriausiasis architektas: neatitikimas yra ginčytinas

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kas vyksta Kaune“ rugsėjo 28 d. pateiktame komentare taip pat pirmiausia pabrėžė, jog aplinkkelio statybos leidimas nepanaikintas, yra galiojantis ir darbai tęsiami.

„Vadovaujantis teisės aktais gatvės gali būti plėtojamos etapais, iš pradžių įrengiant žemesnės kategorijos gatves. Todėl manome, kad nustatyta neatitiktis detaliajam planui yra ginčytina ir šiuo metu bendradarbiaujama su VTSPI dėl teisės aktų taikymo minėtu klausimu“, – nurodė vyriausiasis miesto architektas.

Jis pridėjo, kad dalis VTPSI akte nustatytų galimų neatitikčių buvo pašalinta pateikus papildomą informaciją apie projekto sprendinius. Yra rengiamas neesminių aplinkkelio projekto sprendinių koregavimas, kuris gali būti atliekamas iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti.

Čia vėlgi publikacijos autorius leis sau išversti biurokratinį dialektą į skaitytojui suprantamą kalbą – savivaldybė siekia „popieriuje“ įteisinti jau smarkiai pasistūmėjusias statybas, nes fiziškai, nei finansiškai, nei bet kaip kitaip esamuoju momentu pastatyti keturių juostų kelio miestas tiesiog nepajėgus. Tokį menkų ambicijų įvertinimą reikia laikyti motyvuota spekuliacija, kadangi savivaldybė naujienų portalui nepagrindė mažesnės projekto apimties nei ribotais piniginiais ištekliais, nei aplinkkelyje projektuojamais transporto srautais.

„Visi parašai sudėti ant popierinių dokumentų, kvestionuojami elektroniniu būdu nepasirašyti dokumentai“, – projekto vadovų parašų stygių atrėmė N. Valatkevičius.

Kauno miesto tarybos posėdis
N. Valatkevičius / R. Tenio nuotr.

Dar viena įdomi detalė, parodanti, kaip smarkiai Kauno savivaldybei rūpi visuomenės interesas tokiu didžiulės miesto, respublikinės, net tarptautinės reikšmės projektu kaip Pietrytinis aplinkkelis. Po kelių dienų nuo užklausos išsiuntimo „Kas vyksta Kaune“ iš šaltinio sulaukė tokios žinios: „Įmonės, kurioje dirbu, direktoriui buvo paskambinta iš Kauno miesto administracijos ir šmaikščiai paprašyta man pasakyti, kad galėčiau daugiau nieko nepranešinėti. Jiems iš kažkur tapo žinoma skundo pateikėjo, tai yra mano, tapatybė, nors VTPSI neturėjo teisės dalintis asmens duomenimis, o aš be jūsų niekam kitam informacijos neteikiau.“

Gatvę galima projektuoti etapais, bet…

Pagrindinis miesto urbanistinės plėtros dokumentas yra bendrasis planas. Su daugybe įvairios paskirties brėžinių Kauno bendrasis planas dešimčiai metų į priekį patvirtintas 2013 m., koreguotas 2017 m. ir 2019 m., tačiau Pietrytinis aplinkkelis dokumente liko įvardytas kaip prioritetinis miesto automobilių kelių projektas. Ant bendrojo plano susisiekimo dalies parašą anuomet dėjo šios dalies vadovas, urbanistas Marius Noreika.

„Teoriškai, gatvę galima projektuoti etapais. Jeigu savivaldybė sumodeliavo transporto srautus, jie rodo, kad dviejų eismo juostų pakanka ir šiandien keturioms poreikio nėra, miestas turi visas teises projektuoti dviejų juostų gatvę, bet perspektyvoje turi būti numatyta galimybė esant reikalui rekonstruoti ir išplatinti iki keturių eismo juostų. Statybos techniniai reglamentai numato, kad gatves galima statyti etapais“, – „Kas vyksta Kaune“ komentavo M. Noreika, šiuo metu vadovaujantis sostinės įmonei „Citystreet“.

Pašnekovas pažymėjo, kad bendrojo plano sprendiniai yra privalomieji, nelygu, koks mastelis. Jeigu kalbama apie gatvių kategorijas, kurios įvardytos bendrajame plane, jų keisti negalima jokiais detaliaisiais planais. Jeigu kalbama apie gatvių trasas, detaliaisiais planais jas galima tikslinti.

„Jei gerai pamenu, mūsų rengto bendrojo plano mastelis yra 1:10 000 (pagrindinis brėžinys), o detaliųjų planų mastelis būna 1:500, tad visada ir reljefą kitaip matai, ir sklypų ribos, techniniai parametrai pateikiami detaliau – tuomet gatvių trasuotes detaliaisiais planais tikslini. Bet iš esmės jie neturi prieštarauti principiniams bendrojo plano sprendiniams“, – paaiškino M. Noreika.

Pasak jo, D kategorijos gatvės yra detaliųjų planų objektas, o A, B, C – bendrųjų planų objektas. Pietrytinio aplinkkelio perspektyvinių srautų 2013-ųjų bendrojo plano rengėjai neskaičiavo, bet Kaunas rengė darnaus judumo planą, kuriame subrangovas iš Izraelio, M. Noreikos žiniomis, modeliavo transporto srautus.

Turėtų tapti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalimi

Galiojančiame Kauno bendrajame plane Pietrytinį aplinkkelį numatyta įrengti kaip A2 (ne mažiau keturių eismo juostų, 80 km/val. projektinio greičio) kategorijos gatvę su skirtingų lygių mazgais ir nauju tiltu žemiau Kauno marių. Plano rengėjai siūlė aplinkkeliui suteikti Europos TEN-T tinklo koridoriaus statusą. Pietrytinis aplinkkelis yra trūkstama IXD (Kaunas-Kaliningradas) koridoriaus dalis, sutrumpinanti šio koridoriaus ilgį daugiau kaip 8 km.

Transeuropiniai keliai Lietuvoje / VLE nuotr.

„Numatoma suformuoti nepertraukiamo eismo A1, A2 kategorijų gatvių ir kelių tinklą, kurį sudarys: magistralinės reikšmės kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, magistralinės reikšmės kelias Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bei formuojamas Kauno pietrytinis aplinkkelis. Šiose magistralėse numatoma visas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas įrengti skirtinguose lygiuose, užtikrinant greito ir saugaus eismo sąlygas. Pėsčiųjų ir dviračių eismas minėtose gatvėse nenumatomas, o viešojo transporto galimos tik ekspreso maršrutų linijos“, – teigiame bendrajame plane.

Projektuotojai nurodė, kad iki 2013 m. vykę masinės automobilizacijos procesai gerokai pranoko susisiekimo infrastruktūros plėtros tempus. Per 15 metų maždaug nuo 2000-ųjų Kauno miesto automobilizacijos lygis išaugo daugiau kaip du kartus ir proporcingai apkrovė miesto gatvių tinklą bei automobilių stovėjimo vietų infrastruktūrą.

Bendrojo plano rengėjų prognozuotas automobilizacijos lygis praėjus dešimčiai metų po plano patvirtinimo – 585 aut./1000 gyv. Tai reiškia, kad Kauno mieste 2023 m. turėtų būti apie 174 500 individualių lengvųjų automobilių arba maždaug 20 500 daugiau nei 2013 m. Ar šios prognozės atitinka tikrovę dabar, 2023-iesiems jau besibaigiant, naujienų portalas pasakyti negali.

Kauno bendrąjį planą su paskutinėmis korekcijomis galite peržiūrėti čia. Beje, pernai lapkritį savivaldybė pristatė iš esmės atnaujintą miesto bendrąjį planą, tačiau naujienų portalo žiniomis, jis kol kas nepatvirtintas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA