Su rekordiniu 260 tūkst. eurų kyšiu įkliuvusiam buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui suteikta išskirtinė malonė. Nors pagal įstatymą už tokią rimtą korupciją numatytas tik laisvės atėmimas, teisėjas nusprendė skirti jam 65 tūkst. eurų baudą. Tiesa, atimtas bus ir kyšis. Panašu, kad šiuos pinigus V. Šiliauskui sumokėti bus vienas juokas – jis oficialiai yra deklaravęs šimtatūkstantines lėšas, be to, yra tikras nekilnojamo turto magnatas, visoje Lietuvoje valdo daugiau nei maždaug 150 žemės sklypų. Mokslininkai kelia klausimą, kodėl šiuo atveju jam nebuvo taikytas išplėstinis turto konfiskavimas. Prokuratūra teigia turto tyrimą atlikusi ir nenustačiusi, kad jis viršytų teisėtas V. Šiliausko pajamas.
Vilių Šiliauską pirmadienį teismas pripažino kaltu dėl stambaus kyšininkavimo, BK 225 str. 3 d. už tai numatytas tik laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.
Tačiau sprendimą byloje priėmęs teisėjas Audrius Meilutis nusprendė, kad sodinti į kalėjimą korumpuotą valdininką būtų neteisinga, nes jis dirba, anksčiau yra neteistas, išlaiko šeimą, yra charakterizuojamas teigiamai ir visiškai pripažino savo kaltę.
Teisėjas pritaikė BK 54 str. 3 d. numatytą išimtį, ten nurodyta, kad tuo atveju, kai teismui įstatyme numatyta bausmė atrodo aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui, jis gali skirti švelnesnę.
„O bausmė yra teisinga, kai ji atitinka ne tik padarytos nusikalstamos veikos, bet ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą“, – konstatavo teisėjas.
Teismas skyrė 105 tūkst. eurų baudą, bet kadangi V. Šiliauskas pripažino kaltę, ši jam sumažinta trečdaliu. O įskaičius dar ir sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką, jam reikės sumokėti 65 tūkst. eurų.
Be to, konfiskuotas ir kyšis, jo namuose grynaisiais rasta 240 903 eurai. Dar 19 070 eurų bus išieškota.
Turtai – nemaži
Panašu, kad V. Šiliauskui skirtą baudą sumokėti bus vienas juokas. Kai 2019 m. jis kandidatavo į Kauno miesto savivaldybė, vyras Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) deklaravo turintis 286 tūkst. eurų piniginių lėšų, buvo suteikęs 350 tūkst. eurų paskolų ir paėmęs jų už 137 tūkst.
Jis taip pat turėjo privalomo registruoti turto už 194 tūkst. eurų bei 38 tūkst. eurų vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių.
Be to, Delfi paskaičiavo, kad V. Šiliauskas yra tikras nekilnojamo turto magnatas, iš įvairiausių varžytinių jis susipirkęs 152 žemės sklypus visoje Lietuvoje, daugiausiai – 22 jis valdo Kelmės rajone, 11 sklypų turi Šalčininkų savivaldybėje.
Registrų centro duomenimis, šį NT jis įsigijo iš varžytinių, o jo vertė ant popieriaus nėra didelė, dažniausiu atveju nesiekia nė tūkstančio eurų.
Pavyzdžiui, V. Šiliauskas 2018 m. už 804 eurus įsigijo sodybą su 11 pastatų. Ji yra Lazdijų rajone, Cijūniškės kaime. Dar vieną sklypą už 120 eurų pirko Prienų rajone, Stradziškių kaime. Lazdijų rajone už sklypą sumokėjo 1152 eurus.
2016 metais jis pirko namą su sklypu Vaivorykštės gatvėje, Noreikiškėse, Kauno rajone. Tam iš SEB banko jis gavo 150570 Eur paskolą. Tais pačiais metais paėmė 15000 Eur būsto įrengimo paskolą.
Deklaracijoje už 2020 metus nurodyta, kad V. Šiliauskas turi butų daugiabučiuose namuose. Jų vertė – 26066 Eur. Gyvenamųjų namų (namo dalių) vertė – 158651 Eur. Kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) vertė siekia 5660 Eur. Žemės sklypų Lietuvos Respublikoje vertė siekia 48116 Eur. Kelių transporto priemonių vertė nurodyta 15104 Eur.
V. Šiliauskas savivaldybėje dirbo nuo 2015 m., o 2019 metais tapo administracijos direktoriumi.
„Sieksiu, kad savivaldoje būtų daugiau skaidrumo ir efektyvumo, o gyventojams teikiamų paslaugų įkainiai mažėtų“, – gavęs direktoriaus kėdę sakė V. Šiliauskas. Iki 2015 m. jis dirbo privačiame versle.
Efektyvus įrankis kovoje su korupcija
Lietuvoje jau maždaug 5 metus veikia kyšininkus nuskausminti turintis instrumentas – išplėstinis turto konfiskavimas.
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis minėjo, kad šis įrankis Lietuvoje jau ne kartą yra sėkmingai pritaikytas.
„Kyšis dažnai būna tiktai ledkalnio viršūnė. Pas mus jau buvo byla, kai bankroto administratorė pagauta su 10 tūkst. eurų kyšiu, bet jos seife rasta pusė milijono, pinigai buvo konfiskuoti. Buvo byla, kur nedarbingumo tarnybos darbuotojai imdavo smulkius kyšius, per mėnesį paėmė kelis tūkstančius eurų, o namuose rasta 130 tūkst. eurų.
Kai kyšininkavimo atvejų teisėsauga neatskleidžia, jie palieka pėdsaką turto pavidalu. Išplėstinio turto konfiskavimo idėja ta, kad pagavus už rankos darant nusikaltimą, galima patikrinti ir visą turtą, jei nėra paaiškinimų, kaip jis legaliai gautas, jį konfiskuoti“, – idėjos esmę aiškino S. Bikelis.
Išplėstinį turto konfiskavimą galima taikyti ne tik korupcijos, bet ir kontrabandos ar narkotikų platinimo bylose. Tačiau V. Šiliausko atveju šis klausimas kažkodėl nebuvo sprendžiamas. Sunku pasakyti, kodėl priimtas toks sprendimas. Turto tyrimą turėtų inicijuoti prokuratūra, pradėjusi baudžiamąjį persekiojimą.
„Vykdomas persekiojimas dėl nusikaltimo ir lygiagrečiai atliekamas turto tyrimas. Pasižiūrima ką turi pats žmogus, ką turi jo šeimos nariai, ką turi jo artimiausi giminaičiai ir kokiu pagrindu tai įgijo. Jeigu tą paaiškina legaliomis pajamomis, viskas gerai.
Bet kai žmogus užsiima kyšininkavimu ar kitais savanaudiškais nusikaltimais, dažnai nėra taip lengva paaiškinti ir pamatomas skirtumas tarp to, ką jis turi ir jo legalių pajamų. Tą skirtumą galima konfiskuoti išplėstinio turto konfiskavimo tvarka“, – pasakojo S. Bikelis.
Prokuratūra informavo, kad V. Šiliausko turto tyrimas buvo atliktas.
„Nenustačius turto, kuris viršytų jo teisėtas pajamas išplėstinis turto konfiskavimas nebuvo taikytas“, – informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Butkutė.
Daugiau šia tema
Nuosprendį vertinti anksti
S. Bikelis neskubėjo vertinti V. Šiliauskui skirtos bausmės, jis pažymėjo, kad tai – tik pirmosios instancijos teismo sprendimas, Lietuvoje dar yra tiek Apeliacinis, tiek ir Aukščiausiasis Teismas. O ar gali jie iš naujo spręsti klausimą ir dėl turto konfiksavimo?
„Ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir išvadą į teismą dėl turto tyrimo nenukeliavo. Bet Apeliacinis teismas gali liepti jį padaryti. Yra bylų, kur Apeliacinis teismas pasakė, kad turto tyrimas turtas tyrimas padarytas neišsamiai arba padarytas remiantis fiktyviomis sutartimis, todėl tyrimą reiktų padaryti iš naujo ir jį kritiškai įvertinti“, – kalbėjo Teisės instituto mokslininkas.
Pašnekovas, paklaustas, ar įmanoma paslėpti turtą deklaruojant mažesnę jo įsigijimo vertę nei reali, jis sakė, kad yra įvairiausių taktikų.
„Taip gali būti, bet tai prokuratūros ir teismo užduotis patikrinti tuos dalykus ir pasižiūrėti, ar nėra apgaulės, ar nėra neteisingai deklaruotas turtas“, – kalbėjo S. Bikelis.
Lietuva atsilieka
Lietuva turto konfiskavimo klausimu yra atsilikusi nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Pagal ES reikalavimus, šis instrumentas kovai su korupcija privalomas narėms jau nuo 2005 metų. Bet pas mus kone dešimtmeti bandyta kelti baudžiamąsias bylas dėl neteisėto praturtėjimo.
„20 metų šiuo klausimu atsilikome nuo pažangių Europos valstybių, – sakė S. Bikelis. – Mes 10 metų sugaišome bandydami taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Šiuo atveju galiojo aukščiausias įrodinėjimo standartas. O išplėstiniame turto konfiskavime neturi įrodyti iš kokių nusikaltimų turtas gautas. Tereikia įrodyti, kad nėra jokio kito turto įgijimo paaiškinimo kaip tik nusikalstama turto kilmė. Užtenka teismo įsitikinimo, kad yra pagrindo manyti, jog turtas gautas nusikalstamu būdu.“
Prieš mėnesį Konstitucinis Teismas išsprendė bylą, kur buvo keltas klausimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumui. Išvada – neprieštarauja.
„KT kitaip net tos bylos negalėjo išspręsti, nes ES teisės aktai sako, kad tai yra privaloma. Jei mums nepatiktų šita priemonė, turėtume išstoti iš ES“, – pastebėjo S. Bikelis.
KT savo nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti. Anot teismo, asmuo, kuris nusikalstamu būdu įgijo nuosavybę, negali tikėtis, kad anksčiau minėta jo teisė bus vis tiek ginama.
Tikino, jog pinigų prireikė būstui Tenerifėje pirkti
Bylos duomenimis, dirbdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Vilius Šiliauskas 2021 – 2022 metais reikalavo kyšių iš bendrovės „Autokausta“ generalinio direktoriaus Juozo Kriaučiūno ir juos priimdavo.
Kyšius, kurių sumos siekė nuo 10 iki 20 tūkst. eurų, verslininkas veždavo V. Šiliauskui į jo namus, pinigai kartais būdavo perduodami ir bendrovės patalpose. Bylos duomenimis, ne vieną kartą valdininkas liepė pinigus įdėti į pašto dėžutę, esančią prie jo namų. Pinigų reikalauta už palankius sprendimas nemažai miesto tvarkymo darbų atliekančios bendrovės atžvilgiu.
Bylos duomenimis, didžiausia kyšio suma, 200 tūkst. eurų reikalauta 2022 metų kovo mėnesį, šią sumą J. Kriaučiūnui liepta palikti prie V. Šiliausko namų esančioje pašto dėžutėje, kur juos valdininkas rado ir paėmė.
V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę. Jis teigė, jog pinigų staiga prireikė nusprendus iš Lietuvos pervežti šeimą į Ispaniją, nes grėsė Rusijos karinė agresija. Jis minėjo turėjęs prieigą prie neviešos informacijos, todėl žinojo apie gresiančią Rusijos invaziją į Ukrainą.
Pasak V. Šiliausko, jis ėmė planuoti, kur būtų galima perkelti šeimą, pasirinko Tenerifės salą, tačiau nekilnojamo turto kaina ten siekė apie 300 tūkst. eurų, o šios sumos jis neturėjęs.
„Tada nusprendžiau paspausti Juozą (UAB „Autokausta“ vadovą J. Kriaučiūną”, – teismui sakė V. Šiliauskas.
Jis pasakojo pirmą kartą gavęs 20 tūkst. eurų, vėliau paprašytas dar pinigų verslininkas vežė bent aštuonis kartus, apie reikalautas sumas pasakydavo Kauno savivaldybės pastate.
„Prieš išvykdamas į Tenerifę paprašiau Juozo 200 tūkstančių eurų, kiek man trūko iki pirkinio. Juozas atvežė aštuonis paketus ir įdėjo į pašto dėžutę, juos paėmiau neskaičiavęs. Vėliau teisėsaugininkai kratos metu juos rado, suskaičiavo, kad ten buvo 140 tūkstančių eurų”, – pripažino V. Šiliauskas.
Bylos duomenimis, bendra paimtų kyšių suma – 260 tūkst. eurų, pinigai V. Šiliauskui buvo perduoti 8 kartus.
Teismui V. Šiliauskas pareiškė kaltės neneigiantis, besigailintis sprendimo reikalauti kyšių, o savo elgesį pavadino kvailu. Kaltinamajam visiškai pripažįstant savo kaltę, teismas nusprendė byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudininkų. Sutrupinus įrodymų tyrimą įstatymai numato, jog bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Verslininkas prieš teismą nestojo, byla jo atžvilgiu – nutraukta
Delfi primena, kad 2022 metų pradžioje Kauno valdžią supurtė korupcijos skandalas. Įtariant rekordinio dydžio – 140 tūkst. eurų – kyšio paėmimu buvo sulaikytas tuometis savivaldybės administracijos direktorius, vienas artimiausių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio aplinkos žmonių – Vilius Šiliauskas.
Jo namuose Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai aptiko solidžią grynųjų sumą, apie 200 tūkst. eurų. Pinigus valdininkas buvo sukišęs į vokus bei stiklainius ir išslapstęs visame name.
Kyšio perdavimu įtartas uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas buvo sulaikytas, bet suėmimo išvengė. Kratos metu jo namuose rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.
Papirkimu įtarto J. Kriaučiūno atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šių metų pavasarį buvo nutrauktas, tad byloje liko vienintelis kaltinamasis – buvęs vienas artimiausių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bendražygių V. Šiliauskas.
Teisėsauga nurodė, kad toks sprendimas priimtas, remiantis Baudžiamojo kodekso nuostata, kuria numatoma, kad asmuo, pranešę apie kyšio davimą, gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei tai padarė iki įtarimų pareiškimo, taip pat tais atvejais, jei kyšį pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijų žinia.
Prakalbo apie organizuotą grupuotę
„Delfi“ žiniomis, V. Šiliauskas taip pat esą siekė sudaryti sandorį su prokurorais ir mainais už parodymus išvengti kaltinimų korupciniais nusikaltimais, už kuriuos jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė.
Tai galima siekti su paviešintais V. Šiliausko teiginiais, esą jis priklausė Kaune veikusiai organizuotai nusikalstamai grupuotei, kurioje taip pat veikė Kauno meras V. Matijošaitis, jo sūnus Šarūnas ir kiti įtakingi asmenys.
Esą meras kelis kartus jam asmeniškai liepęs nederinti pastatų vystymo dokumentacijos, kitaip sakant – įšaldyti planuojamus statybos ir rekonstrukcijos darbus, jeigu atsiradę nauji objektai pakenktų jo sūnaus valdomo verslo interesams.
Čia užsiminta apie du objektus, pačiame Kauno centre, šalia Matijošaičių valdomos bendrovės pastatyto verslo centro „Magnum“ tebestūksantį gigantišką pastatą – vaiduoklį, kurio savininkai iki šiol bylinėjasi su rekonstrukcijos planams nepritariančia savivaldybe ir vieno žymaus Kauno „Žalgirio“ atstovų įsigytą pastatą Laisvės alėjoje.
V. Šiliauskas teisėsaugininkams taip pat nurodė, kad savo interesus dėl žemės sklypų ir pastatų Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbantys Matijošaičiai tenkino per Urbanistinės komisijos sprendimus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
