Kauno bendrojo plano pristatyme - kaip Seime - Kas vyksta Kaune

Kauno bendrojo plano pristatyme – kaip Seime siūlo viešinti iš naujo ir labiau įtraukti visuomenę

Urbanistinės miesto perspektyvos kolizijas turintis pašalinti atnaujintas Kauno bendrasis planas trečiadienio vakarą kėlė kolizijas savivaldybės Didžiojoje salėje, kur pastaruosius kelerius metus sprendimai šiaip jau priimami išskirtinai efektyviai. Dėl esminių viešo svarstymo gairių kibosi savivaldybės tarnautojai, politikai, projektuotojai ir interesantai, galiausiai sugebėję išklausyti vieni kitus, bet kol kas neradę kompromiso dėl didžiulės apimties dokumento sprendinių.

Teritorijų planavimo dokumentą remiantis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-ųjų balandžio 13 d. įsakymu parengė savivaldybės įmonė „Kauno planas“. Kaip trečiadienį pristatė projekto vadovas architektas Laurynas Byla, tarp dabartinio miesto bendrojo plano ir specialiųjų planų yra neatitikimų, kurie šalinami šia korektūra.

Parengiamasis planavimo etapas baigtas rugpjūtį, dėl viso bendrojo plano nesprendžiama, tik dėl tų dalių, kurias savivaldybės administracija suformulavo užduotyje, todėl procedūra teisiškai laikytina koregavimu, ne bendrojo plano keitimu.

Pasak KTU Architektūros ir statybos instituto vadovo dr. Evaldo Ramanausko, pakeitimais nustatomos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos – po korekcijų savivaldybė įsipareigoja tose vietose vystyti infrastruktūrą arba kitiems asmenims tai padarius kompensuoti išlaidas įstatymų nustatyta tvarka.

Su konkrečiais bendrojo plano korekcijos motyvais ir numatomais rezultatais galite susipažinti „Kauno plano“ parengtame išsamiame dokumente čia.

Korektūra ar pakeitimas?

Pranešėjams perėjus prie teritorijų, kuriose būtų koreguojami bendrojo plano sprendiniai, Didžiojoje salėje bene 20-čiai minučių užvirė nemenkas chaosas, mat interesantai nebuvo nusiteikę klausyti visų 115 punktų.

Viešojo intereso gynimo fondo vadovas advokatas Saulius Dambrauskas ragino pradėti nuo bendruomenės pasiūlymų, atkreipė dėmesį į esą esminius viešinimo procedūrų ir kitus pažeidimus, dėl kurių norėtų pasisakyti, tvirtino, kad netikslinga susirinkusiems kauniečiams pristatinėti visą sąrašą.

Atsistojęs iš savo vietos skardžiai aidėjo buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys, šiuo metu siekiantis aukštesnio politinio posto Gintautas Labanauskas: „Tai yra ne koregavimas, o bendrojo plano pakeitimas! Po 115 punktų norite paslėpti gyventojams aktualius klausimus?“

Kauno miesto bendrojo plano pakeitimai
Sujudimas salėje kilo projektuotojams pamėginus pereiti prie 115-os sprendinių pristatymo / R. Tenio nuotr.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas ramino dalyvius tikindamas, kad klausimus ir siūlymus bus galima pateikti po bendrojo plano sprendinių pristatymo. „Tokie susitikimai neplanuojami, nes štai dabar jūs jį trukdote“, – klausiamas, kokia numatyta viešo svarstymo eiga ir kiek užtruks apžvelgti 115 korekcijų, sakė G. Barčauskas.

Atvirkštinį veikimo būdą siūlė savivaldybės tarybos narė, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė Andrijana Filinaitė: „Pradėkite nuo dokumento galo, ten svarbiausi sklypai.“

Teigia, kad viešinimas surengtas nesąžiningai

Pristačius visas 115 korekcijų tribūną gavusio S. Dambrausko pastebėjimu, reikia turėti specialių žinių vien tam, kad visuomenė galėtų pamatyti bendrojo plano korekcijų sprendinius. Pasak advokato, informacija visuomenei neturi būti pateikiama formaliai, turi būti sudarytos sąlygos susipažinti ir suprasti tai, kas yra keičiama. Informacijos pateikimo principas turėtų būti toks, kad ji būtų prieinama paprastam gyventojui, ne specialistui.

„Viešinimas turi būti sąžiningas. Stadione šį vakarą vyksta pirmos nacionalinės rinktinės rungtynės, pats turėjau išmesti bilietą. Norėję sudalyvauti šiame pristatyme žmonės nebūtų galėję to padaryti šio sporto renginio fone. Laiko parinkimas nėra sąžiningas vykstant svarbiam miestui renginiui. Viešinimas turėtų būti pakartotas tiesiog tam, kad atitiktų sąžiningo pristatymo kriterijus“, – argumentus dėstė S. Dambrauskas.

Kauno miesto bendrojo plano pakeitimai
S. Dambrauskas / R. Tenio nuotr.

Anot jo, bendrojo plano koregavimo procedūra taip pat turėtų būti sustabdyta dėl šiuo metu vykdomo korupcijos tyrimo, LRT paskelbus publikaciją apie neskaidrią schemą, kuria naudojantis Šarūno Matijošaičio rankose atsidūrė milijoninės vertės sklypai. S. Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad 9 detaliojo plano papunkčiai koreguojami Matijošaičių šeimos iniciatyva, tad korektūra turėtų būti patikrinta korupciniu požiūriu, o bendrojo plano pakeitimas – stabdomas, paskelbiant visuomenei išvadas dėl konkrečių sprendinių.

Galiausiai, advokato argumentavimu, vietoje bendrojo plano korektūros turi būti vykdomas naujo bendrojo plano rengimas.

Iš 115 koreguojamų bendrojo plano dalių, kaip minėjo S. Dambrauskas, 9 išties keičiamos Š. Matijošaičio iniciatyva, kai kurias korekcijas inicijuojant kartu su broliu, žmona ar Kauno miesto savivaldybe. Siūlymai, kurių keturiems pritarta ir penki atmesti, teikti Kruonio, Kiaunių, Kiškių ir Ežero gatvėse esančiuose sklypuose. Visą koreguojamų teritorijų sąrašą galite peržiūrėti čia.

Išmetus 15-20 punktų, galima tvirtinti

Į išsamias S. Dambrausko pastabas sureagavo pristatyme dalyvavęs savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, patikinęs, kad visi advokato minėti dalykai bus tikrinami.

„Mes labai atidžiai atrinkinėjome, šį darbą pradėjo buvusi mano pavaduotoja Natalija Danielienė. Mes puikiai žinome, kas yra pakeitimas ir kas yra koregavimas. Įsivaizduokite, kokia rizika atkeliauti į teritorijų planavimo priežiūros instituciją vietoje koregavimo teikiant pakeitimą. Tokiu atveju tuos dalykus jie automatiškai atmes.

Todėl mes dėl kiekvieno iš 115 punktų tarėmės ir su juristais, ir su VTPSĮ (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – aut. past.). Iš tikrųjų norėjome rengti bendrojo plano pakeitimą ir advokatas papasakojo dalį tiesos, dalį išsigalvojo. Mums buvo sudėtinga situacija, pandemija, tuo metu projektavimui pakankamai lėšų nebuvo, o šiais metais pateikėme biudžete numatytą bendrojo plano pakeitimą“, – aiškino N. Valatkevičius.

Kauno miesto bendrojo plano pakeitimai
N. Valatkevičius / R. Tenio nuotr.

Bet pradėjus vieną darbą, esą reikia pabaigti teritorijų planavimo dokumento etapą ir tuomet pradėti kitą. Vedėjo žodžiais, viskas daroma „step by step, po truputį“. Iš pradžių koregavimas, o už borto lieka daug pakeitimo dalykų, kurie „kraunami į krūvą“.

„Kalbant apie Vičiūnus, nieks net neįsivaizdavo, kad ateityje tokiose teritorijose bus galimybė iki 30 metrų aukščio pastatus statyti. Tai yra nerealu, neteisinga, tokių detaliųjų planų sąlygų neišduotume, bet ten buvo esami pastatai. Darant bendrojo plano keitimą, tokius dalykus būtų galima įvertinti, čia labai gera pastaba. Matau, kad išmetus 15 ar 20 punktų, dabar tas korekcijas galima tvirtinti. Už tai ir prašėme, kad įvertintumėte, nes nekeitimo tvirtinimas irgi yra tvirtinimas.

<…> Jeigu tikrai yra konfliktinių situacijų, jas galima išspręsti, bet yra dalykų, kuriuos reikėtų patvirtinti. Kiekvienais metais kiek yra įmanoma stengiuosi dėl bendrojo plano kovoti. Nepavyko praeitą kartą ne tik su pinigais, nebuvo pribrendę pakeitimo reikalai, koregavimo metu daug jų išaiškėja. Nereikėtų taip piktavališkai į visa tai žiūrėti, čia mūsų visų ateitis, geranoriškas požiūris išspręstų daugelio miestiečių problemas“, – būdingu ramiu tonu dėstė svarstymo pabaigoje prabilęs N. Valatkevičius.

Buvęs „Kauno plano“ direktorius architektas Gediminas Šinkūnas, vis dėlto, siūlė kartoti bendrojo plano viešinimą, procedūra esą turėtų būti plačiau garsinama, o visuomenė ne tik įtraukiama, bet ir skatinama dalyvauti.

„Kiek žmonių naudojasi Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (TPDRIS)?“ – retoriškai klausė G. Šinkūnas, implikuodamas, kad norint minėtoje sistemoje rasti aktualią informaciją, reikia turėti tam tikrą aukštesnį už vidutinį kompiuterinį raštingumą.

Opozicija: koreguoti dabar būtų amoralu

Tuo metu Kauno miesto savivaldybės TS-LKD frakcija vakar išplatintame pranešime pareiškė, kad trečiadienį surengtas bendrojo plano sprendinių viešas svarstymas yra neetiškas. Konservatoriai pabrėžė, kad koregavimui pateikta svarstyti tarybos nariui Š. Matijošaičiui ir jo žmonai Rasai priklausantys sklypai Panemunėje, taip pat figūruoja Matijošaičių šeimai atstovaujančios teisininkės Simonos Morkūnaitės inicijuotos sklypų korektūros.

„Keisti bendrąjį planą grąžintinų sklypų skandalo laikotarpiu būtų paprasčiausiai amoralu. Turime sulaukti teisėsaugos institucijų išvadų, kurios pradėjo tyrimus. Šiame etape tikrai reikėtų susilaikyti nuo bendrojo plano keitimo“, – pranešime cituotas Kauno TS-LKD frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.

Seniūno pavaduotoja Jurgita Kupčinskienė atkreipė dėmesį, kad susipažinimas su bendrojo plano sprendiniais kauniečiams yra apsunkintas, tai esą rodo savivaldybės nenorą bendradarbiauti, įsiklausyti ar išgirsti. Pasak politikės, bendruomenės aktyvios ir turi pasiūlymų, bet savivaldybė į plano pristatymą žiūri formaliai.

Kaip rodo prieš savaitę paskelbtas LRT tyrimas, naudodamasis neskaidria schema Visvaldo Matijošaičio sūnus, tarybos narys Š. Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose. Portalo duomenimis, schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė, bet ir savivaldybės darbuotojai, o įgytų sklypų aplinka ir infrastruktūra tvarkoma už miesto pinigus.

V. Matijošaitis tai pavadino šmeižtu ir purvinais artėjančių rinkimų žaidimais.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA