Kauno apygardos teismas penktadienį „kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje nuteisė 13 asmenų, o dar keturis išteisino.
Kaltinamieji buvo nuteisti už sunkius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, dokumento suklastojimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą ir kitus nusikaltimus, pranešė teismas.
Penki asmenys, tarp jų grupuotės lyderis Giedrius Janonis, nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau į kalėjimus nepateks, nes kurį laiką iki nuosprendžio buvo suimti, suėmimo laikas įskaitytas į bausmės laiką ir laikoma, kad jie bausmę jau atliko.
G. Janoniui paskirta ketverių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, Genadijui Borisovui – dvejų metų, Tomui Gaidankai – pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė. Deividui Čereškai paskirta ketverių metų ir vieno mėnesio, Andriui Juodžiui – ketverių metų galutinė sušvelninta laisvės atėmimo bausmė.
Įskaičius laiką, kada jie buvo laikinai sulaikyti ir suimti, laikoma, kad minėti asmenys jau yra atlikę visas jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.
Artūrui Osmankinui paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat į paskirtą galutinę bausmę įskaičius laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime, bei atliktą bausmės dalį pagal kitą nuosprendį, laikoma, kad jis yra atlikęs visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Eligijui Maželiui paskirta trejų metų, Mariui Navickui – pustrečių metų, Regimantui Jonušui ir Taurui Griniui – pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Andriui Guogai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas, paskiriant įpareigojimus.
Edgarui Meizeraičiui „kamuolinių“ gaujos byloje paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vyras dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, todėl jam paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamieji M. L., R. B., G. Ž. ir N. V. buvo išteisinti, nes jie nepadarė nusikalstamų veikų.
Švelnesnės bausmės – dėl užtrukusio proceso
Prokuratūra kaltinamiesiems „kamuolinių“ byloje siekė daug griežtesnių laisvės atėmimo bausmių.
Teismas teigia bausmes sušvelninęs dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Kaip nurodė teismas, procesas truko ilgai iš esmės ne dėl kaltinamųjų kaltės.
Daugiau šia tema
„Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu“ – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas pažymėjo, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas, teisingas ir „adekvačias nusikalstamoms veikoms“ bausmes.
Kenkė Lietuvos reputacijai
Skirdamas bausmes šioje baudžiamojoje byloje, teismas tvirtino atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.
Pasak teismo, išnagrinėtoje byloje didžioji dauguma padarytų veikų priskiriamos prie labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų. Labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra didelis, susijęs su realiu pavojumi gyvybei, kilusiu panaudojant šaunamuosius ginklus viešoje vietoje, veikiant organizuota grupe.
„Nusikaltimais žala buvo padaryta ne tik konkretiems subjektams, tačiau ir Lietuvos valstybei, kadangi jos piliečiai, darydami nusikaltimus ir užsienyje – Nyderlandų Karalystėje, ir Lietuvoje, žemino valstybės vardą, kūrė neigiamą nuomonę ir požiūrį į visus Lietuvos Respublikos piliečius ir institucijas. Be to, nusikaltimais buvo išreikšta nepagarba įstatymui, visuomenei, jos interesams ir siekiams“, – paskelbė teismas.
Byloje nustatyta, kad veikė šaunamaisiais ginklais disponuojanti organizuota grupė, kurioje buvo laikomasi hierarchijos, pavaldumo ir vaidmenų pasiskirstymo principų. Šioje grupėje visi kaltinamieji, kurie pripažintini kaltais, dalyvavo sąmoningai, žinodami, kad darys nusikaltimus. Visiems nusikaltimams buvo ruoštasi iš anksto, dalis veiksmų buvo kruopščiai planuojami ir organizuojami nuo pradžios iki pabaigos.
Visi kaltinamieji, išskyrus išteisintąjį N. V., buvo teisti Lietuvoje, o kai kurie ir užsienyje, iki inkriminuotų nusikaltimų padarymo ar po to buvo nusikaltę.
Dangstė nusikaltimus
Po nusikaltimų padarymo ir iki šiol kaltinamieji ėmėsi veiksmų, kad nusikaltimai nebūtų išaiškinti. Šių priemonių buvo imtasi ir bylą nagrinėjant teisme, kai buvo sukurtos jokiais įrodymais nepagrįstos įvykių versijos, pasitelkti asmenys, kurie, kaip ir kaltinamieji, teismui davė jiems palankius parodymus.
Nei po nusikaltimų padarymo, nei po jų išaiškinimo, kaltinamieji žalos neatlygino, kaltės nepripažino, nesigailėjo, o tie, kurie formaliai kaltę pripažino, nurodė kitas faktines veikų padarymo aplinkybes, siekdami švelninti savo teisinę padėtį bei padėti išvengti atsakomybės bendrininkams.
Teismas pažymėjo ir tai, kad sunkiausios nusikalstamos veikos, dėl kurių jie pripažintini kaltais, buvo padarytos 2010–2011 metais. Per tą laikotarpį kai kurie iš kaltinamųjų jokių nusikalstamų veikų nepadarė, dalies iš jų teistumai išnykę. Be to, baudžiamasis procesas šioje byloje buvo pernelyg ilgas ne dėl šioje byloje kaltais pripažintinų asmenų kaltės. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė skirdamas kaltinamiesiems bausmes.
Byla truko ketverius metus
Ne dėl suimtų ir nesuimtų kaltinamųjų elgesio bei kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (kaltinamųjų bei jų gynėjų ligų, gynėjų bei teismo užimtumo kitose baudžiamosiose bylose, valstybėje nustatytų apribojimų nagrinėti bylas dėl COVID-19 pandemijos), kitų objektyvių priežasčių, procesas pirmos instancijos teisme vyko ilgą laiką – beveik ketverius metus.
Visą šį laikotarpį byloje kaltinamiems asmenims buvo taikomi griežti apribojimai – paskirtos kardomosios priemonės, ribojančios jiems galimybę pilnai įgyvendinti kiekvieno asmens konstitucines teises – teisę į laisvą judėjimą, darbą ir kita.
Suimti kaltinamieji, nors ir skirtingą laikotarpį, bet kai kurie jų daugiau nei trejus ar ketverius buvo kalinami tardymo izoliatoriuose (kalėjimuose).
Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, nors ir nustatyta kai kurių iš kaltinamųjų atsakomybę tik viena lengvinanti aplinkybė, o kai kuriems jų nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas konstatavo, jog visiems kaltinamiesiems, kurie šiuo nuosprendžiu pripažintini kaltais, bausmės turėjo būti švelninamos.
Teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jam iš trijų nuteistųjų 5,3 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti bei 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. N., pareikštas 21,5 tūkst. eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, atmestas.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Teismuose dar nagrinėjamos ir kitos grupuotės bylos.
Tyrime – 19 sulaikytųjų, per 100 kratų
2018 metų balandį Lietuvos policija paskelbė, kad suduos smūgis nusikalstamam susivienijimui.
Sulaikydama „kamuolinius“, policija atliko per 100 kratų, sulaikytųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose, kitose objektuose paimta nemažai didelės vertės turto, piniginių lėšų, didelis kiekis automatinių ir pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, kitų tyrimui reikšmingų objektų.
Per operaciją didelės policijos pajėgos antradienį Kaune sulaikė 19 asmenų, siejamų su organizuotu nusikalstamumu susivienijimu. Jie įtariami narkotinių medžiagų ir ginklų kontrabanda, sunkiais asmenų sužalojimais.
„Sulaukėme padėkų iš Europolo, iš kitų kolegų, išskaidžius vieną pavojingiausių gaujų, žinomą net tik Lietuvoje bet ir Europoje. (…) Ir ne į vieną ir ne į dvi Europos valstybes buvo išsiplėtusi jų veikla“, – spaudos konferencijoje tada sakė tuometinis policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Operacijoje dalyvavo 300 policijos pareigūnų, atlikta per šimtą kratų, jų metu rasta daug ginklų (automatinių, pusiau automatinių), įtariamųjų sulaikymo operacijoje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais.
Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, jame darbavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Europolo analitikai-ekspertai.
