Apie grupės darbuotojų atleidimus Užimtumo tarnybai (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos liepos mėnesį pranešė trys Lietuvos įmonės. UAB „Vokė III“ įspėjo 25 virtuvės baldų gamintojus apie tai, kad jie neteks darbo, bevielio ryšio paslaugų bendrovė „Teleperformance“ – 30 ir UAB „Elkada“, besiverčianti viršutinių rūbų siuvimu, – 31 darbuotoją.
Rugpjūčio 1 d. šalyje bedarbio statusu iš viso buvo registruota 153 tūkst. asmenų – 6,4 proc. arba 9,3 tūkst. daugiau nei liepos 1 d., tad registruotas nedarbas, prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui, buvo 8,6 proc. (0,5 proc. punkto didesnis nei liepos pradžioje).
UT duomenimis, toks pats registruoto nedarbo augimas buvo fiksuotas ir praėjusių metų liepą. Registruoto nedarbo rodikliai 2023-ųjų liepą didėjo 57 iš 60 šalies savivaldybių, 2 – mažėjo, 1 – nepakito.
Darbdaviai praeitą mėnesį Užimtumo tarnyboje įregistravo 14,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 2 tūkst. arba 12,3 proc. mažiau nei birželį. Vidutinis siūlomas bruto atlygis birželį įregistruotose laisvose darbo vietose buvo 1319 Eur/mėn. – 0,6 proc. didesnis nei birželį ir 9,4 proc. didesnis bei praėjusių metų liepą. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos UT suteiktos 14,4 tūkst. asmenų – 2,4 tūkst. arba 14,5 proc. mažiau nei birželį, o 8,6 tūkst. asmenų liepos mėnesį pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą.
Remiantis SODRA operatyviniais duomenimis, rugpjūčio 1 d. apdraustųjų / dirbančiųjų Lietuvoje buvo, panašiai kaip prieš mėnesį – 1,47 mln.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog Užimtumo tarnyboje kasmet atliekami darbdavių nuomonės tyrimai, padedantys ne tik fiksuoti esamą situaciją, bet ir prognozes darbo rinkoje. Tuo pačiu numatyti artimiausių metų pokyčius bei iššūkius. Paskutinė tokia metinė darbdavių apklausa vyko 2022 m. spalio 17 – lapkričio 18 dienomis, tyrimas apėmė visas savivaldybes ir visus veiklos sektorius.
Kauno apskrityje apklausta 525 įmonės bei įstaigos, – 20,5 proc. visų apklaustųjų. Net 60 proc. šios apskrities darbdavių (tyrime dalyvavusių) darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo didelius darbo ieškančiųjų lūkesčius dėl darbo užmokesčio. Kauno mieste pageidaujančių didesnės algos nei darbdaviai siūlo, pastarieji nurodė esant 34,2 proc., Vilniuje šis rodiklis kuklesnis, – 60,9 proc.
Darbo užmokesčio didinimą, kaip darbuotojų trūkumo sprendimo būdą, Kaune nurodė pernai taikę 62,2 proc., o Vilniuje – 57,1 proc. UT apklaustų darbdavių.
Iš bendro skaičiaus daugiausia (56,9 proc.) apklausta įmonių bei įstaigų, turinčių iki 10 darbuotojų, 28,9 proc. – iki 49, o turinčių nuo 50 iki 249 darbuotojų buvo apklausta 11,5 proc., dar daugiau darbuotojų – 2,7 proc. Iš viso apklausoje dalyvavo 2,6 tūkst. šalies darbdavių.
Jų nuomone, didžiausiais personalo valdymo iššūkiais 2023-aisiais galima įvardinti konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymą bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Konkurencingą darbo užmokestį darbo ieškantiesiems ir dirbantiesiems, baigiantis 2022-iesiems, laukiamu iššūkiu įvardijo beveik pusė apklaustų įmonių ir įstaigų (47 proc.), kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą – du penktadaliai (41,2 proc.). Dideli darbdaviai dažniau nei mažos įmonės laukiamu veiklos vystymo iššūkiu nurodė numatomus sunkumus apsirūpinant reikiamais darbuotojais. Darbdaviai numatė, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išliks opesnė problema nei nekvalifikuotos darbo jėgos.
Prognozuota, kad talentų išlaikymas bus aktualiausias informacijos ir ryšių, viešojo valdymo, profesinės, mokslinės ir techninės, finansinės ir draudimo sektoriuose. Palyginus su 2021-ųjų apklausos rezultatais, daugėjo darbdavių, prognozuojančių galimus sunkumus dėl konkurencingo darbo užmokesčio. Padaugėjo ir įmonių bei įstaigų, numatančių galimus iššūkius dėl talentų išlaikymo, emocinės darbuotojų savijautos ir organizacijos klimato vystymo.
Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau darbdavių ketina didinti veiklos apimtis, darbuotojų skaičių, investicijas į įrengimus ir technologijas bei darbuotojų mokymą nei jas mažinti. Daugiau darbdavių numato ir didėsiantį vidutinį darbo užmokestį įmonėje ar įstaigoje nei mažėsiantį. Tačiau 2021-ųjų gale optimistiškai nusiteikusių darbdavių dalis buvo didesnė.
Tarp šiemetinių Užimtumo tarnybos klientų (bedarbių), kurių iš viso registruoti (rugpjūčio 1 d. duomenimis) 152 976, vyrų – 73 454, moterų – 79 522.
Kauno apskrityje UT padaliniuose per liepą buvo registruoti 5287 darbo ieškantieji ir 4681 bedarbis.
Nuo metų pradžios iki rugpjūčio įdarbinti 94 692 apskrities gyventojai, kurių pavardės buvo įrašytos UT registre. Rugpjūčio 1-ąją sąrašuose buvo 41 085 darbo per UT ieškančiųjų pavardės. Registruotas nedarbas apskrityje paaugo iki 9,4 proc., Kauno mieste – iki 9,6 proc., gretimame su didmiesčiu Kauno rajone jis siekė 9,3 proc.
