Teisėsaugos akiratyje ne kartą atsidūrusio, nuolatinio įvairių protestų dalyvio ir prieštaringai vertinamo veikėjo Antano Kandroto-Celofano „Facebook“ paskyra tapo nepasiekiama jo sekėjams.
A. Kandroto-Celofano puslapis ištrintas nuo ketvirtadienio ryto. Kaip spėjama, paskyra buvo pašalinta dėl nuolatinio dezinformacijos skleidimo.
„Mirė Celofanas – tegyvuoja Celofanas. Ištrynė feisbukas kanalą, viskas, nebėra. Padariau video apie tai, kad mentai pas mano mamą rovėsi ir dėl to video, ištrynė jau visą kanalą“, – savo „TikTok“ paskyroje liejo tulžį A. Kandrotas, vėliau išplūdęs policijos pareigūnus.
A. Kandrotas-Celofanas yra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. rugpjūčio riaušių prie Seimo byloje. Taip pat kovotoju už teisybę besiskelbiančio veikėjo biografijoje kirba ilga bylų virtinė.
Pirmą kartą A.Kandrotas teisiamųjų suole atsidūrė 2010 metų rugsėjį. Tada Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą – būdamas įmonės savininkas ir direktorius jis įkliuvo teisėsaugai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2007–2009 metais apie personalo priėmimą į darbą, jo atleidimą ir užmokestį.
2008-aisiais Celofanas įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų – sandoris buvo fiktyvus, o machinacijomis iš valstybės buvo susigrąžinta 620 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Daugiau šia tema
Už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą 2013 metų sausį Vilniaus apygardos teismas A.Kandrotui skyrė 1 metų ir 7 mėnesių realią įkalinimo bausmę.
Atlikęs bausmę Celofanas nenurimo. 2017 metų birželį Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (rengimasis įvykdyti nusikaltimą ir sukčiavimas dideliu mastu). Belangės tąsyk jis išvengė, nes vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Vėliau veikėją sekė dar keletas kaltinimų, tarp kurių Ukrainos vėliavos vagystė bei byla už šmeižtą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
