Mano senyva kaimynė apgailestauja kieme nuo pokario tarnavusį šulinį kažkada užvertusi statybos atliekomis, nes dabar, stojus karštymečiui bei kelias savaites besitęsiančiai sausrai, bent keli iš šulinio pasemto vandens kibirai jai praverstų ir gėlėms, ir salotoms ar braškėms palaistyti. Vandens iš krano moteriai gaila, nes šis ne taip seniai Kaune tapo dvigubai brangesnis. Be to, nors ant gėlių tą vandenį pilsi, vis tiek „Kauno vandenys“ antrą jo kainą priskaičiuos kaip mokestį už nuotekų tvarkymą.
Skaičiuoja net ir tiems, kurie keliasdešimt metų kieme laistymui naudoja vandenį, atitekantį iš namo išvestu į išorę vamzdžiu.
Logiškai mąstant, tereikia tai atšakai papildomo skaitiklio, ir problema būtų išspręsta, klientui nereikėtų mokėti už paslaugą, kurios negavo, kadangi iš žemės ateinantis vanduo į ją atgal susigeria. Bet ne, kaip yra man paaiškinę miesto savivaldybės įsteigtos „Kauno vandenų“ bendrovės specialistai, iš pradžių reikia įmonėje užsakyti bei apmokėti projektą (perpieš jau esamą kieme vamzdį?), paskui jį suderinti.
Reikės įsigyti skaitiklį, jį pastatys vandentiekininkas specialistas, ir tik tada niekas nebeskaičiuos vartotojui jo daržo sugerto vandens „kanalizavimo“ mokesčio. Viskas taip sudėtinga ir nepigiai įmonės klientui atsieina tik dėl to, kad šis „Kauno vandenų“ neapgaudinėtų. Švelniai kalbant, atvirkštinis procesas toleruotinas?
O pajamos tai sumažėjo
Bendrovė šiomis savaitėmis fiksuoja padidėjusį geriamojo vandens vartojimą Kaune. Tačiau nedraudžia jo naudoti žolės ar gėlių laistymui, tik prašo tai daryti ne taip vadinamo piko valandomis.
Daugybėje Europos miestų, kai karšta, tokio vandens naudojimas ribojamas, tačiau apsukrūs emigrantai (kaip teko matyti vienoje gatvėje Londono pakraštyje) naktimis į nedidelius savo nuomojamų namų kiemus, palikę nakčiai atviras namo duris, nestipria srove lieja vandenį per slenkstį permesta žarna. Ir žolė kieme žaliuoja.
Šiais metais „Kauno vandenys“ planuoja iš viso gauti 67 proc. pajamų daugiau nei pernai. Nes praėję metai nebuvo labai sėkmingi bendrovei, kaip galima spręsti iš jos veiklos metinės ataskaitos, kurią jau patvirtino miesto savivaldybės taryba.
Iš geriamo vandens pardavimo, tiekimo bei nuotekų tvarkymo 2022-aisiais uždirbta 24,77 mln. eurų, (2,2 proc. pajamų mažiau nei buvo planuota). Įmonė patyrė 29,51 mln. eurų sąnaudų (2021 m. – 23,97 mln. Eur.), ir tai – dėl praėjusiais metais išaugusių energetinių resursų ir medžiagų kainų.
Grynasis ataskaitinių metų nuostolis – 4,04 mln. eurų, kai tuo tarpu užpernai buvo gauta pelno, – 538 tūkst. eurų.
Nepaisant tokio rezultato, pernai padidėjo penktadaliu vidutinis darbo užmokestis tiek įmonės generalinio direktoriaus Petro Ramūno Šulskaus, tiek jo pavaduotojų. Vidutiniškai per mėnesį kiekvienam iš vadovų priskaičiuota atlyginimo (bruto) po 5573 eurus, grupių vadovams, vyriausiems specialistams – po 1910 Eur. (3,2 proc. daugiau), specialistams – po 1532 Eur. (5,1 proc, daugiau), darbininkams – po 1408 Eur. (3,2 proc. daugiau).
Miesto savivaldybei pavaldžioje bendrovėje praėjusiais metais dirbo 346 darbuotojai, kuriems per metus priskaičiuota 6,74 mln. eurų darbo užmokesčio, vidutiniškai per mėnesį – po 1562 eurus. Ir darbuotojų algos vidutiniškai per 2022-uosius padidėjo 9,9 proc. Tačiau, ataskaitoje pažymima, jos vis tiek yra mažiausios, lyginant su elektros energijos ar dujų tiekėjų vidutiniais atlyginimais.
Vartotojų „Kauno vandenys“ jau turi daugiau
Bendras abonentų skaičius per dvylika praėjusių metų mėnesių padidėjo 3190-čia. Akcentuojama tai, kad užbaigus Kleboniškio vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą, o prieš tai (2021-aisiais) – panašius darbus Vičiūnų vandenvietėje, nuo 2022-ųjų IV ketvirčio visas iš tokius įrenginius turinčių vandenviečių tiekiamas vanduo atitinka higienos normas.
Kauno mieste prie nuotekų tinklų papildomai prijungti 1253, Kauno rajone – 268 būstai, Šiemet planuojama įvykdyti visus Miesto nuotekų direktyvos reikalavimus.
Baigiantis 2022-iesiems bendrovė paslaugas teikė 346 639-iems Kauno miesto bei jį juosiančio rajono gyventojams.
2023-aisiais toliau tęsiama senų tinklų renovacija. Siekiant mažinti vandens netektis, tęsiamas tinklų zonavimas ir nuotėkių paieška. Bendrovės įgyvendinamiems planams panaudojant paramos lėšas, sudaroma galimybė prisijungti naujiems „Kauno vandenų“ įmonės paslaugų vartotojams. Tuo pačiu ir 2023-aisiais vykdoma neprisijungusių prie centralizuotų tinklų nuotekų tvarkymo kontrolė, užtikrinant aplinkosaugą. Taip pat tikrinama, ar mieste ar Kauno rajone veikiančios įvairios įmonės neteršia aplinkos.
Sekant žaliuoju kursu, „Kauno vandenyse“ stengiamasi didinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimą, taip pat numatoma didinti elektroniniu būdu pateikiamų sąskaitų (šiuo metu jų pateikiama apie 70 proc.) bei siunčiamų raštų kiekį.
Silpnybės ir grėsmės
Jos nenutylėtos ataskaitoje, kurią pasirašė įmonės vadovas P. R. Šulskus. Prie silpnybių priskiriamas nepakankamas vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūros atstatymas (eksploatavimas), taip pat minimi žmogiškieji ištekliai, aukštas darbuotojų amžiaus vidurkis, kertinių pareigybių/darbuotojų nepakeičiamumas, deja, ir silpnas grįžtamasis ryšys tarp darbuotojų bei vadovų.
Pripažinta, jog žmogiškųjų išteklių paskirstymas neužtikrina tinkamos geriamo vandens ir nuotekų tinklų eksploatavimo funkcijos. Nenutylėtos ir kitos silpnybės, – žemi gebėjimai valdyti veiklos sąnaudas bei rezultatus, nepakankamai efektyvus vidaus procesų ir procedūrų organizavimas…
Iš socialinių veiksnių, keliančių grėsmes bendrovės veiklai, minimas gyventojų skaičiaus Kauno mieste mažėjimas. Greta to – vandens tinklų vartotojų nenoras jungtis prie esamos nuotekų tinklų infrastruktūros. Galima grėsme ataskaitoje įvardintas bendrovės siūlomo atlygio konkurencingumas, kuris neužtikrina kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo.
Iš politinių veiksnių, reikšmingų didinant „Kauno vandenų“ veiklos galimybes, įmonės 2022-ųjų veiklos ataskaitoje nurodytas bendradarbiavimas su Kauno miesto savivaldybe, kuris „leistų pagerinti veiklos planavimą“. Dar vienas toks veiksnys – bendradarbiavimas su Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, kuris „leistų perimti gerąją kitų vandentvarkos įmonių patirtį“.
Iš grėsmę galinčių kelti teisinių veiksnių minima „nepalanki prieš bendrovę iškeltų ieškinių ir bylų baigtis, sąlygojanti pelningumo mažėjimą“. Taip pat – „nenuosekli teisinė ir reguliacinė aplinka“. Ataskaitos sudarytojų nuomone, iš aplinkosauginių veiksnių – reikšmingas „visuomenės dėmesio aplinkosaugai klausimas, galintis sukelti bendrovės reputacijos riziką“.
Taigi, čia ne koks salotų ar braškių laistymas per sausrą svarbiausias…
Daugiau šia tema
Prognozės 2023-iesiems
„Kas vyksta Kaune“ skaitytojai ne kartą ir ne du portalui skundėsi dėl jų namus pasiekiančio geriamo (?) vandens kokybės. „Kauno vandenys“ visais atvejais teikė paaiškinimus, kodėl taip nutinka, kad iš čiaupo bėga tamsus, nešvarus vanduo. Ir kas daroma, kad tokia situacija daugiau nesikartotų.
Šiemet įmonės planuojamas pelnas – 6,28 mln. eurų (prieš apmokestinimą). Tokia jo suma neatrodo per daug optimistiška netgi po pernai patirtų bendrovės nuostolių. Juk mes, vartotojai, už paslaugas jau mokame gerokai daugiau nei anksčiau. Bet daug kas pamatęs gautas sąskaitas, stengiasi labiau vandenį taupyti, nors negyvename kraštuose, kur vanduo – brangesnis už auksą.
Tiesa, daugiabučiuose gyvenančių kauniečių didesnio vandens suvartojimo šįmet bendrovė neplanuoja, bet tiki, kad individualių namų savininkų šeimos jo suvartos 4 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Iš gyventojų iš viso „Kauno vandenys“ viliasi per 2023-uosius surinkti 22,59 mln. eurų už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Dar 1,2 mln. eurų pajamų turėtų pridėti paviršinių nuotekų tvarkymo šiek tiek didesnio nei buvo tarifo taikymas, 0,2 mln. eurų – apskaitos prietaisų priežiūros mokestis.
Praėjusiais metais įmonės gautos pajamos, skaičiuojant vienam „Kauno vandenų“ darbuotojui tenkančią sumą, paaugo iki 71,6 tūkst. eurų (2021 m. buvo 68,38 tūkst. Eur.). Viliamasi, kad šiemet jų augimas bus dar ženklesnis.
