Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad dabartinė atostoginių sistema, kai jie skaičiuojami remiantis pastarųjų 3 mėn. atlyginimais, ekonominio augimo laikotarpiais skatina sukčiavimus. Visgi, anot jo, vykstant ekonomikos nuosmukiams, o dėl to mažėjant atlyginimams ir atostoginiams, kyla darbuotojų nepasitenkinimas.
Tad, D. Gedvilo manymu, šią sistemą reikia keisti racionalesne ir stabilesne, paremta ilgesnio laikotarpio atlyginimų skaičiavimu.
„Turime tokią dviprasmišką situaciją, kol ekonomika kilo, tai darbuotojai per tris mėnesius užsidirbę solidų atlygį iš karto prašydavo atostogų, ypač, jeigu yra grįžę iš užsienio, kur geras atlyginimo vidurkis.
Tai juos skatindavo nedelsiant imti atostogas ir gauti solidžius atostoginius. Šiuo metu einame į recesijos fazę, kai visos ūkio šakos mažina darbų apimtis ir mažindami sąnaudas, pagal tai kiek uždirba, mažina atlyginimus. Mažėjant atlyginimams, darbuotojai yra nepatenkinti, kad planuojamos atostogos vasarą gali būti mažai apmokamos ir jie šiandien nelabai laimingi“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė D. Gedvilas.
Pasak LPK atstovo, Lietuvoje turėtų būti priimta skandinaviška sistema – juos skaičiuoti vertinant ne pastarųjų 3, o 12-os mėnesių atlyginimą. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai teigia nematantys didelės tokio pasiūlymo vertės arba siūlo dėl to dar diskutuoti.
„Matydami, kaip sutvarkytas atostoginių skaičiavimas Skandinavijos valstybėse, manome, kad reikėtų elgtis racionaliai, priimti skandinavišką pavyzdį ir Lietuvoje atostoginių skaičiavimui taikyti 12 mėnesių laikotarpį“, – sakė jis.
Tokiais atvejais, jai asmuo dirba mažiau nei metus, pasak D. Gedvilo pateikto siūlymo, atostoginiai turėtų būti skaičiuojami pagal viso išdirbto laiko vidurkį.
Trišalės tarybos nariai siūlo toliau diskutuoti dėl atostoginių
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad apklaustų bendrovių vadovų nuomonės dėl atostoginių išsiskiria, tad reikalingos tolimesnės diskusijos. Pasak jo, viena iš pateiktų pramoninkų kritikų buvo tai, kad toks pokytis skatins darbuotojus neiti atostogų.
„Vienas iš argumentų prieš buvo, kad kai atostoginiai bus skaičiuojami darbuotojams nepalankiai, tai skatins juos neiti atostogauti ir kaupti tuos pinigus toliau“, – teigė A. Romanovskis.
„Mano siūlymas būtų darbdavių pusėje apsitarti dėl šios pozicijos, nes yra argumentų ir už ir prieš“, – pridūrė jis.
Taip pat LVK prezidentas paminėjo, kad reiktų atsižvelgti ir į galimus atostoginių susikaupimus darbuotojams atsisakius eiti atostogų.
„Galbūt čia turėtų būti ne tik darbdavio teisė, bet ir pareiga, užtikrinti, kad darbuotojas eitų atostogauti, o ne kauptų tuos atostoginius, dėl kurių kažkada reikia išmokėti milžiniškas sumas“, – sakė jis.
Tuo metu profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė mano, kad reiktų atsižvelgti į tai, kad būtent bendrovės kontroliuoja darbuotojų išėjimo į atostogas galimybės. Tad, pasak jos, keičiant atostoginius neturėtų būti užtikrinamos geriausios sąlygos tik įmonėms.
„Yra problema įmonėse, kai tam tikri fabrikai siunčia darbuotojus atostogų, nes nebeturi darbo ir nesvarbu, kad darbuotojas nenori tų atostogų, gal suplanavęs kitu metu, bet jis išeina (…) Tad suraskime vidurį, kad nebūtų taip, kad aš darau, nes man naudinga, kitąkart neduodu atostogų, nes man nenaudinga“, – aiškino ji.
