Adresas yra, o įmonės – nė kvapo: problemos neišsprendžia jau ne pirma Vyriausybė - Kas vyksta Kaune

Adresas yra, o įmonės – nė kvapo: problemos neišsprendžia jau ne pirma Vyriausybė

delfi.lt / Lukas Miknevičius 2023/03/13 18:44
Asociatyvi / A. Ufarto nuotr.

Lietuvos verslas jau seniai dokumentus gali pasirašyti ir antspauduoti elektroniniu būdu, tačiau dar vieno relikto – fizinio adreso – atsikratyti niekaip nepavyksta. Išvaduoti nuo prievolės ir būtinai turėti buveinę žada jau mažiausiai dvi Vyriausybės, tačiau procesai nejuda, o prekyba adresais, kuriais galima registruoti bendroves klesti. Vilniuje ir Kaune galima rasti butų, kuriuose esą veikia tūkstančiai bendrovių.

2018 m. Vyriausybė pritarė tuometinės Ūkio ministerijos siūlymui įteisinti virtualią įmonių buveinę, sudarančią sąlygas užtikrinti teisinę ir įrodomąją galią turinčią komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis virtualioje erdvėje.

Dabar eurokomisaro pareigas einantis tuometinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tuomet teigė, kad daugybės jaunų ir sparčiai augančių įmonių darbuotojai, vadovai dirba nuotoliniu būdu, verslas neapsiriboja vienos valstybės ribomis, todėl fizinis adresas nebėra pagrindinis elementas, kuris apibūdintų įmonės buveinę ir užtikrintų pasiekiamumą.

Virtuali įmonių buveinė turėjo būti įteisinta Seimui priėmus atitinkamas Civilinio kodekso pataisas, tačiau Parlamento Vyriausybės projektas taip ir nepasiekė.

2021-ųjų kovą teikti siūlymus dėl virtualios įmonių buveinės žadėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonatė. Tačiau praėjus dvejiems metams ministerija Delfi nurodo, kad virtualios įmonių buveinės perspektyvos vis dar analizuojamos, o tokį projektą esą stabdo ir Europos Komisijos reglamentai.

Aušrinė Armonaitė / DELFI nuotr.

Tuo metu verslo atstovai tikina, kad būtinybė bendrovei turėti fizinį adresą yra atgyvena, kurios reikėtų kuo greičiau atsisakyti, kaip buvo atsisakyta fizinio antspaudo. Pasak jų, dabar galiojantys įstatymai priveda prie absurdų, kuomet atsiranda „įmonių inkubatoriai“ – adresai, kuriais registruota tūkstančiai įmonių, nors akivaizdu, kad nė viena jų ten veiklos nevykdo.

Seniai laikas atsisakyti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentare „Delfi“ teigia, kad virtualios įmonių buveinės iniciatyva nėra pamiršta, tačiau klausimas reikalauja išsamesnių diskusijų, siekiant išvengti nacionalinių ir ES teisės prieštaravimų.

„Šiuo metu ministerija analizuoja virtualios buveinės perspektyvas suprasdama jos inovatyvumą ir patrauklumą ir tai, kad vis daugiau paslaugų bei dokumentų perkeliama į skaitmeninę erdvę. Visgi „virtualios buveinės“ sąvokos Europos Sąjungos (ES) teisėje nėra, todėl pirminių konsultacijų su Europos Komisija metu, Europos Komisija akcentavo, kad ES reguliavimas yra paremtas juridinio asmens fizinės buveinės egzistavimo principu. Dėl ko yra sudėtinga šias nuostatas interpretuoti vertinant galimybes turėti virtualią buveinę“, – nurodo ministerija.

Ji pažymi, kad šiais metais laukiama Europos Komisijos iniciatyva dėl skaitmeninių priemonių, taikytinų įmonių teisės srityje, kurios galimai palies ir virtualios buveinės steigimo klausimą.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Delfi sako sunkiai suskaičiuojantis, kiek metų girdi įvairių valdžių pažadus dėl virtualios įmonių buveinės, tačiau šis, gyvenimą verslui smarkiai palengvinti galintis sprendimas, į priekį niekaip nepajuda.

„Panašu, kad tai užburta tema, nors įmonės registravimas fiziniu adresu yra tokia pati atgyvena kaip fizinis antspaudas. Aš pats įmonę turėjau registruoti savo bute, nors nuomojausi biurą ir tame bute niekada gyvenime nevykdžiau veiklos“, – pasakoja A. Romanovskis.

Andrius Romanovskis / DELFI nuotr.

Pasak jo, visa tai kartais net sukuria situacijas, kai žmogus nusiperka butą ir staiga paaiškėja, kad jame yra registruotos dešimtys įmonių, o jas išregistruoti be teismo sprendimo būna labai sudėtinga.

„Kai prieš 25 metus buvo kuriamas dabartinis reglamentavimas, fizinio daikto buvimas, matyt, buvo vertybė, įmonės patikimumo įrodymas. Bet mes suprantame, kad dabar ta fizinė buveinė yra visiška fikcija“, – įsitikinęs Verslo konfederacijos prezidentas.

Jo teigimu, fizinis adresas nemažai daliai verslų šiais laikais yra visiškai nereikalingas, be jo puikiausiai galima gyventi ir vykdyti veiklą.

Daug prasmės reikalavime nėra

Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė Delfi taip pat teigia, kad reikėtų atsisakyti būtinybės kiekvienai įmonei turėti fizinį adresą.

„Ir tai svarbu ne tik startuoliams, bet turbūt visiems verslams. Tas privalomas fizinis adresas yra praeities reliktas. Daug viešųjų paslaugų yra skaitmenizuojama, daug ką galime atlikti iš namų, neidami į institucijas. Šiandien turime daugybę įmonių, kurios dirba nuotoliniu būdu, jų komandos išsibarsčiusios po visą pasaulį, todėl tas buveinės adresas tapo tokiu pritemptu dalyku“, – sako I. Langaitė.

Inga Langaitė / K. Pansevič nuotr.

Pasak jos, šiandien besisteigiančios ir savo patalpų neturinčios bendrovės yra priverstos ieškoti įvairių išeičių, pavyzdžiui, kreipiasi į tokias paslaugas teikiančias teisininkų kontoras, įmones registruojančias savo adresu.

„Bet visi supranta, kad prasmės tame nėra daug. Manau, akivaizdu, kad pasikeitus verslo veikimo principams, iš paskos turėtų keistis ir teisinis reguliavimas. Čia yra higienos klausimas“, – įsitikinusi „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Kuriasi „verslo inkubatoriai“

Vis dėlto suteikti adresą įmonei gali ne tik teisininkų kontoros. Internete klesti prekyba adresais, kuriais galima registruoti bendroves, o adresai rekordininkai tokių įmonių turi po kelis tūkstančius.

Įstatymai numato, kad įmonės buveinė yra vieta, kurioje reguliariai renkasi bendrovės vadovybė, priimami sprendimai, saugoma informacija, dokumentai. Jeigu nenurodoma kitaip, preziumuojama, kad buveinės vieta yra kartu ir verslo vykdymo vieta.

Tačiau kredito rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“ neseniai skaičiavo, kad Lietuvoje yra 90 adresų, kuriais buvo registruota beveik 29 tūkst. įvairaus tipo bendrovių. Pavyzdžiui, viename Vilniaus V. Nagevičiaus g. pastate registruotos 2404 įmonės, Perkūnkiemio g. 13-91 įmonių yra 2176, o Architektų g. 56-101 – 1568.

Tokių „verslo inkubatorių“ galima rasti ir Kaune, pavyzdžiui, Partizanų gatvės 61-ojo namo 806-ajame bute registruota 1470 įmonių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad reikalingumas turėti fizinę buveinę sietinas ne su įmonės veiklos specifika, bet su įmonės dalyvių ir trečiųjų asmenų interesų apsauga, pavyzdžiui, galimybe susipažinti su bendrovės dokumentais bendrovės buveinėje. Tačiau akivaizdu, kad šie tūkstančiai bendrovių minėtais adresais savo dokumentų veikiausiai nesaugo.

Asociatyvi / A. Stackevič nuotr.

Gauti tokius adresus įmonei steigti nesudėtinga. Internete apstu skelbimų, kuriuose nekilnojamojo turto savininkai – įmonės ir privatūs asmenys – siūlo per keliolika minučių išrašyti sutikimą jų patalpose įregistruoti bendrovę.

Tokia paslauga kainuoja kelias dešimtis eurų, kaina priklauso nuo adreso lokacijos ir pastato tipo. Registruoti įmonę kur nors miesto pakraštyje esančiame bute kainuoja mažiau, verslo centras labiau prestižinėje vietoje atsieis brangiau.

Pinigai
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Pavyzdžiui, norėdami registruoti bendrovę sostinės Perkūnkiemio rajone esančioje Girulių gatvėje per metus patalpų savininkams turėsite sumokėti 30 eurų, dar už 6 eurus per mėnesį bus priimama korespondencija, nuskanuojama ir persiunčiama elektroniniu paštu.

Arčiau Vilniaus centro esančioje Kalvarijų gatvėje įmonės registracijos adresas metams kainuos apie 60 eurų, už kelių eurų mėnesinį mokestį korespondencija bus persiunčiama paštomatu.

„Delfi“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijos klausė, kaip ji vertina tokią prekybą adresais, kurių įmonėms reikia tik tam, kad formaliai atitiktų įstatymų reikalavimus, tačiau ministerija tenurodė, kad „jeigu vyksta tam tikros neteisėtos veikos, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“.

Kitos išeities tiesiog nebūna

Teisines ir apskaitos paslaugas teikiančios mažosios bendrijos „Eureka“ vadovas Andrius Tamašauskas savo klientams taip pat siūlo registruoti bendroves Perkūnkiemyje. Jis sutinka, kad toks bendrovės registracijos adresas yra iš esmės fiktyvus, tačiau sako, kad ši paslauga atsirado iš poreikio. Dalis pradedančiųjų verslininkų tiesiog neturi kitos išeities.

„Žmogus gali neturėti savo nekilnojamojo turto, bet steigiant bendrovę tas adresas vis tiek privalomas. Tačiau santykinai ši paslauga nėra populiariausia, didelė dalis tų žmonių įmones registruoja tėvų ar kitų artimųjų adresais“, – pasakoja A. Tamašauskas.

Nors savo interneto svetainėje „Eureka“ skelbia adresą suteikusi daugiau kaip šimtui įmonių iš visos Lietuvos, A. Tamašauskas sako, kad palaikytų virtualios buveinės iniciatyvą.

„Mūsų tikslas nėra prekyba adresais, mes tiesiog norime savo klientams padėti steigti įmones. Ir jei tai padaryti būtų paprasčiau, tai būtų geriau visiems“, – sako pašnekovas

Pasak jo, neįmanoma išskirti kokio nors tipo ar veiklos pobūdžio bendroves, kurios dėl registracijos adreso kreiptųsi dažniau už kitas, nes ši problema yra aktuali visam be išimties verslui.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA