„1896 m. čia veikė carinės Rusijos arklidės, o dabar apsistojo arklio jėgos“, – šypsodamasis į Kauno technikos muziejų Ž. Šančiuose kviečia jo įkūrėjas, kolekcininkas Dalius Petrauskas. Vyras su šeima į šį muziejų lankytojams plačiai duris atvėrė prieš metus. Atgaivinę XIX a. statytas arklides, jie viliasi restauruoti ir gaisrinę, ten planuoja įrengti likusią technikos ekspoziciją, atidaryti kavinę ir viešbutėlį, o turistus po miestą žada vėžinti senais automobiliais.
Technika domisi jau seniai
Muziejaus įkūrėjas D. Petrauskas pasakojo sena technika susidomėjęs jaunystėje, pradėjo ją rinkti, kolekcionuoti. Nuo 1985 m. turi išsaugojęs rusišką motociklą „IŽ“, ketina jį sutvarkyti eksponavimui. Surinkęs daugybę eksponatų vyras suprato, kad turi tuo pasidalinti su žmonėmis, kilo idėja įrengti nedidelį privatų muziejų. Ateityje planuojama plėstis: sutvarkius priešais stovinčią XIX a. gaisrinę, dalį jos patalpų užims technika. Planuojama eksponatus išdėlioti ir kieme, ant akmenimis grįsto senojo grindinio, o ant garažo stogo ketinama užkelti traktorių.
A. Juozapavičiaus prospekte įrengtame Kauno technikos muziejuje eksponuojama technika nuo XIX a. iki šių dienų. Tai automobiliai, motociklai, dviračiai, benzino kolonėlės, reklaminės iškabos, karinė ryšio technika, vaikiški žaislai ir kt. Eksponatus vyras parsiveža iš sendaikčių turgų, aukcionų, randa skelbimuose ir kt. „Perliukų“ ieško ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.
„Muziejaus tikslas – skatinti žmones domėtis istorija. Jei tik mano garažuose stovėtų ši technika, džiaugčiausi tik aš vienas, o dabar džiaugiasi visi: miestiečiai, svečiai, atvyksta lankytojų ir iš užsienio: buvo norvegai, lenkai, latviai, estai“, – vardino D. Petrauskas.
Vyras džiaugiasi, kad muziejus atidarytas būtent Šančiuose: „Tai labai įdomus rajonas, su turtinga istorija. Čia buvo karinis miestelis, daug pastatų išlikę iki šių dienų. Į kiemą žmonės ateina tiesiog pasigrožėti pastatais. Gėrisi raudonų plytų gaisrine, arklidėmis, džiaugiasi, kad rajonas tvarkomas, prižiūrimas“, – sakė pašnekovas.
Pastatas, kur įkurtas muziejus, restauruotas 2019 metais.
Tarpukario mersedesai ir „Lietūkio“ dviratis
Tik įžengus į muziejų akys sustoja ties baltu 1935 m. automobiliu „Mercedes-Benz Adenauer 300“. Su juo į vestuves vyko D. Petrausko dukra. Pašnekovas pastebėjo, kad automobilį komfortiška vairuoti. Gatvėje tokį transportą pamatę praeiviai grožisi, domisi.
Anot pašnekovo, tarpukariu mersedesus turėjo neeiliniai žmonės, nes tuomet automobiliai buvo brangūs. Tačiau jau tuomet Kaune prekiauta visų žinomų Europos ir Amerikos gamintojų automobiliais. Kęstučio gatvėje net veikė mersedesų atstovybė Lietuvoje.
„Tarpukariu vien radijas kainavo 8-10 karvių. Labai brangu, o ką jau kalbėti apie automobilius. Mersedesai buvo brangūs, kaip ir šiandien“, – pažymėjo muziejaus įkūrėjas.
Tarpukariu Kauno gatvėmis riedėjo „Ford“, „Buick“, „Chevrolet“, „Chrysler“, „Studebaker“, „Hudson“, „Opel“, „Volvo“, „Fiat“, „Renault“ firmų automobiliai. „BMW“ Kaune tuomet nebuvo populiarūs. Kariuomenės vadas Stasys Raštikis važinėjo „General Motors Company“ pagamintu „Cadillac“ automobiliu. Remiantis statistiniais duomenimis, 1926 m. Kauno gatvėmis važinėjo 140 automobilių, o 1939 m. – 1 tūkstantis.
Ant sienos kabo tarpukario diplomas: automobilininkų ir traktorininkų patikros kursai. Gavęs tokį diplomą žmogus galėdavo vairuoti automobilį.
Eksponuojami mersedesai atkeliavo iš JAV, Vokietijos, kitų Europos šalių. D. Petrauskas techniką pats restauruoja, tvarko.
Šalia tarpukario automobilių stovi „Lietūkio“ dviratis, tokiais prekiaudavo Kaune. Šis dviratis yra čekų gamybos, tačiau jais prekiaujanti „Lietūkio“ įmonė uždėdavo savo logotipą priekyje ir ant sparnų.
„Lietūkio“ dviratis ir dabar puikiai važiuoja!“, – pridūrė muziejaus įkūrėjas.
Karo laikų motociklai, ryšio priemonės
Muziejuje eksponuojami įvairūs motociklai, galima pamatyti 1942 m. „Harley-Davidson“, „Jawa“ ir kitų firmų motociklus.
Stovi ir senosios Lietuvoje veikusios benzino kolonėlės, naudotos maždaug 1960-aisiais.
Ant sienų kabo įvairios technikos reklamos: „Harley-Davidson“ motociklų, „Shell“ naftos produktų, „Dinamos“ dviračių ir kt.
Kitoje erdvėje matyti Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių ir rusų radijo ryšio priemonės. Iki šiol viskas veikia: racijos, radijo imtuvai ir kt. Eksponuojami jūriniai laikrodžiai, kompasai, net naro šalmas.
Kauno technikos muziejuje mažieji lankytojai irgi turės kur pasmalsauti: čia eksponuojamos mašinėlių kolekcijos, vaikiški dviračiai, traktoriai, vežimėlis smėliui vežti.
Atnaujins ir gaisrinę
D. Petrauskas turi didelių ateities planų – sieks atnaujinti ir pastatą, kur XIX a. buvo įkurta gaisrinė. Vienoje pastato dalyje bus muziejus, kitoje įsikurs kavinė, antrame aukšte ir mansardoje – viešbutukas.
Pašnekovas pasakojo, kad anksčiau kinkinys pravažiuodavo gaisrinės pastatą kiaurai – ten buvo tarpas (dabar užmūrytas), viršuje gyvendavo gaisrininkai, o arkliai apsistodavo arklidėse.
„Turiu senų automobilių, turistams bus teikiama pavėžėjimo paslauga. Pavėžinsime po Kauną, Senamiestį, Pažaislį. Idėjų daug, iki jų įgyvendinimo tetrūksta pinigų“, – atviravo D. Petrauskas.
„Ne visi žino, kad tarp Šančių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir pašto anksčiau veikė gaisrinė. Gaila, nerandu senų gaisrinės nuotraukų, norėčiau tokių atrasti, gal skaitytojai turi?”, – klausė D. Petrauskas.
Pašnekovas muziejuje darbuojasi su šeima, sūnui ir dukrai siekia perduoti meilę antikvarinei technikai, pagarbą istorijai ir viliasi, kad atžalos išsaugos kolekciją, kai jo jau nebebus.
Kauno technikos muziejus eksponatais neperkrautas. „Besilankydamas didžiausiame Europoje Sindelfingen muziejuje (Vokietija) iš pradžių įėjęs buvau pakerėtas technikos gausos, akys raibo, įspūdis didžiausias, bet po kurio laiko ėmiau ieškoti suoliuko prisisėsti. Per didelis kiekis eksponatų – nuvargina, tad Kauno technikos muziejuje eksponatų kiekis ribotas”, – pažymėjo D. Petrauskas.
Muziejun galima patekti užsisakius ekskursiją iš anksto tel. nr.: 865611169.
