Po ilgos tylos antradienio rytą finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė ilgai paslaptyje laikytą mokesčių reformą. Joje – pokyčiai, susiję su gyventojų pajamų mokesčio tarifu, naikinamomis lengvatomis, numatytas nekilnojamo turto mokestis. Iš pristatytų pokyčių matoma, kad daugiausiai jų bus individualiai dirbantiesiems. Ypač mokesčiai didėtų aukštesnes pajamas gaunantiems, bet papildomi mokesčiai būtų ir kitiems savarankiškai dirbantiems. Teigiama, kad taip didinamos socialinės garantijos. Taip pat tų, kurie uždirba didžiules algas tik iš darbo santykių, lauktų mažesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Antradienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė G. Skaistė kalbėjo, kad pasiūlymai formuluoti pagrindinėmis kryptimis, kad mokestinė sistema būtų patogesnė, būtų prisidedama prie ekonomikos augimo, būtų sąžiningesnis mokestinės naštos pasiskirstymas.
Ji siūlė, kad VMI parengtų metinę deklaraciją žmonėms apie kurių pajamas gautų duomenis iš trečiųjų asmenų. Po gegužės 1 dienos VMI suformuota deklaracija būtų laikoma pateikta automatiškai. VMI taip pat parengtų NT mokesčio deklaraciją ir apskaičiuotų mokestį kiekvienam žmogui.
Taip pat ji kalbėjo apie smulkiojo verslininko sąskaitą.
„Žmonėms, kurie vykdo indicidualią veiklą, jiems būtų sudaromos galimybės administruoti mokesčius paprasčiau. Tai reiškia, kad žmogus, kuris nori vykdyti veiklą per banko sąskaitą, atsidaro sąskaitą, deklaruoja, kad tai – smulkiojo verslo sąskaita, o tada VMI jį įrašo į mokesčių mokėtojų registrą“, – sakė ji. Taip jie galėtų lengviau sumokėti deklaruojamus mokesčius.
Antroji kryptis, kaip teigė, mokesčių reformoje yra ekonomikos augimas. Čia tarp pokyčių minimas investicijų skatinimas.
„Siūloma pratęsti dabar galiojančią investicinio projekto lengvatą, leidžiančią atskaityti 100 proc. investicijas į technologinį atsinaujinimą į tam tikras turto klases, kurios prisideda prie ekonomikos transformacijos. <...>
Kas nauja? Kaip alternatyva reinvestuojamo pelno modeliui, siūloma praplėsti turto klases, kurioms galimas taikyti momentinis nusidėvėjimas. Būtų paskatintos produktyvios investicijos į įrengimus, programinę įrangą“, – sakė ministrė ir patikslino, kad jis galiotų toms pačioms turto klasėms, kurioms taikoma investicinio projekto lengvata.
Taip pat siūloma pratęsti GPM lengvatą filmų gamybai.
Kaip teigė, numatytos paskatos ir talentų pritraukimui į augančias įmones.
„Buvo keliamas augančių įmonių klausimas apie platesnes galimybes taikyti opcionus. Šiuo metu sąlygos tokios opcionams, išsipirkimui akcijų lengvatiniu būdu, kad reikia dirbti bent trejus metus ir vis dar turėti darbo santykius su ta įmone, tai siūlom daugiau lankstumo, kad net ir nedirbdamas ten turėtum galimybę išsipirkti opcionus“, – sakė G. Skaistė.
Kalbėdama apie smulkaus verslo skatinimą ministrė tikino, kad buvo žiūrėta į tam tikrus ribojančias sąlygas, kurios dabar yra.
„Jei smulkus verslas turi dabar keletą lengvatinių sąlygų veiklai, tai ilgalaikio turto nusidėvėjimui jie turi lengvatines sąlygas, jei apyvarta neviršija 150 tūkst. Eur per metus ir jei neturi daugiau nei 10 darbuotojų. Siūlome jo atsisakyti ir taip pat padidinti apyvartos ribą iki 300 tūkst. Eur.
Taip pat lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą moka tos įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 darbuotojų, ir apyvarta 300 tūkst. Eur, tai siūlome atsisakyti darbuotojų apribojimo.
Taip pat toms įmonėms, kurios turi nedideles apyvartas. Iki šiol tai būdavo iki 300 tūkst. Eur, jos neturi mokėti avansinio pelno mokesčio. Manome, kad šiuo metu įmonių likvidumui pakelti būtų galima ribą padidinti ir siūlome, kad tos įmonės, kurių metinė apyvarta neviršija 500 tūkst. Eur, galėtų nemokėti avansinio pelno mokesčio“, – sakė ji.
Taip siūloma, kad registravimosi PVM mokėtojų riba turėtų būti pakelta nuo 45 tūkst. Eur iki 55 tūkst. Eur.
Taip pat pristatyta „žaliųjų mokesčių“ plėtra.
„Seime jau pateiktas akcizų įstatymas. Siūloma ne tik apmokestinti energinius produktus pagal taršos lygį, bet yra ir nemažai investicijų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 4,7 mlrd. eurų – į atsinaujinančią energetiką, renovaciją. Manome, kad tai pakankamos paskatos atsverti papildomą apmokestinimą“, – kalbėjo G. Skaistė.
Pusė žmonių neturės mokėti NT mokesčio
Finansų ministerija siūlo pereiti prie tradicinio NT mokesčio už nekilnojamojo turto objektą, o ne bendrą jų verčių sumą, išplečiant mokesčių bazę. Taip esą sekama ES ir tarptautinių institucijų rekomendacijomis. Gyvenamajam būstui taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturės mokėti jokio NT mokesčio, vidutinis mokestis sieks apie 14 eurų per metus, kaip ir skelbta anksčiau.
NT mokesčio tarifai susieti su savivaldybės NT vertės mediana:
– Medianos neviršijanti dalis apmokestinama – 0 proc. tarifu;
– Nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc.;
– Daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. tarifas.
– Už kitą nekomercinį NT ktarifų dydžio (0,1–1 proc.) nustatymo teisės būtų suteikta savivaldybėms.
„Pajamos iš mokesčio atitenka savivaldybėms – didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą‟, – argumentuoja Finansų ministerija.
Didesni mokesčiai individualiai dirbantiems
Kaip argumentuoja Finansų ministerija, tikslas – nuosekliai artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Teigiama, kad palaipsniai sprendimai kartu su metų valstybės biudžetais. Taip pat mokesčiai nedidėja viduriniajai klasei, o su NPD didinimu uždirbantiems iki 1 VDU mokestinė našta toliau mažės nuosekliai.
„Tiesiog dėl techninių priežasčių sprendimai dėl NPD turi būti daromi su valstybės biudžetu“, – sakė ministrė.
„Individualioje veikloje daug „gyvulių ūkių“, kur aukštas pajamas gaunantys asmenys moka santykinai daug mažesnius mokesčius nei darbo santykiuose. Siūlome aukštesnių pajamų diapazone daryti tam tikrus pakeitimus“, – nurodė ministrė, pridėdama, kad remiamasi EBPO rekomendacijomis.
Finansų ministerija nurodo, kad dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančiųjų iš esmės nesikeis. GPM tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų.
Dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija nesikeis. Teigiama, kad pokyčiai palies aukštesnes pajamas gaunančius.
Finansų ministerija siūlo, kad palaipsniui būtų mažinamas atotrūkis tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo. Laipsniškai didinama GPM tarifo viršutinė riba iki 20 proc.
„Siūlomi sprendimai, palaipsniai, per trejus metus išdėlioti, artinant palaipsniui individualios veiklos apmokestinimą iki darbo santykių: pirmaisiais metais (2024-aisiais – red.) gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų nesiūlomas keisti, siūloma tik neleisti atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmoka. Tas pats dabar yra ir darbo santykiuose‟, – aiškino ministrė G. Skaistė.
Ji pridūrė, kad darbo santykiuose apmokestinama visa suma, o individualioje veikloje pirma leidžiama atskaityti VSD ir PSD įmokas, tad siūloma pastarojo reglamentavimo atsisakyti.
Nuo 2024 metų GPM tarifas nekeičiamas: neleidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti VSD+PSD įmokų, sumažinamas prezumpcinių sąnaudų dydis nuo 30 proc. iki 20 proc., mokesčių kredito ribos nesikeičia. Prezumpcinės sąnaudos, tai tos, kurios numanomas, už jas nereikia rinkti popierių.
„Tai yra siūloma todėl, kad dabar numanomose sąnaudose iš 30 proc. apie 12 proc. sudaro būtent valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, tai kadangi tų įmonių nebeleidžiama atskaityti, atitinkamai mažiname tas numanomas sąnaudas iki 20 proc., tai yra, iki pirmo apvalaus skaičiaus, kuris yra iš 30 proc. atėmus tuos 12 proc.‟, – komentavo G. Skaistė.
Taip pat nuo PVM mokėtojo ribos atsisakoma prezumpcinių sąnaudų. Argumentuojama, kad tie mokėtojai jau tikrai žinantys savo sąnaudas, vykdo apskaitą, jie privalėtų deklaruoti tikrąsias patiriamas sąnaudas. Tikimasi, kad taip apmokestinimas taps tikslesnis.
Nuo 2025 metų GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 15 proc. iki 17 proc. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
Nuo 2026 metų GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 17 proc. iki 20 proc. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Pastaba dėl GPM tarifo: jis pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą.
„2025 ir 2026 metais siūlomi papildomi pokyčiai, koreguojant viršutinę gyventojų pajamų mokesčio tarifo ribą. Atkreipsiu dėmesį, kad tą viršutinę ribą mokėtų – dėl mokestinio kredito – tik tie žmonės, kurie viršija viršutinę mokestinio kredito ribą. Tai yra GPM tarifas pilna apimti būtų taikomas tik pasiekus 35 tūkst. apmokestinamųjų pajamų ribą per metus. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirba, buitiškai tariant, daugiau kaip 3 tūkst. eurų per mėnesį, – tik tie žmonės moka pilną tarifą individualioje veikloje‟, – siūlo ministrė G. Skaistė.
Ministerijos siūlymuose skiriamas dėmesys ir „Sodros‟ įmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims – taip norima didinti socialines garantijas.
Norima suvienodinti apmokestinamąsias bazes: siūloma 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų (šiuo metu – nuo 50 iki 100 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų).
„Šiuo metu skirtingose veiklose apmokestinamoji bazė taikoma skirtinga, nuo 50 proc. iki 100 proc., dėl to siūloma suvienodinti ir taikyti 90 proc.“, – teigė G. Skaistė.
Numatomas įtraukimas į nedarbo draudimo sistemą. Siūloma didinti socialines garantijas – individuali veikla, ūkininkai, šeimynos dalyviai mokėtų įmoką – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, o praradę pajamas gautų nedarbo išmoką.
„Dėl didesnių įmokų yra didesnės socialinės garantijos. Prisideda prie pensijos taškų skaičiavimo „Sodroje“. (…) Per pandemiją pastebėta, kad individualią veiklą vykdantiems žmonėms netikėtai netekus pajamų socialinės garantijos yra labai ribotos jiems“, – motyvavo pokyčius ministrė.
Galiausiai, norima suvienodinti „Sodros‟ lubas su tomis, kurios taikomos darbo pajamoms, tai yra, taikyti 60 VDU lubas, kai dabar savarankiškai dirbantiems numatyta 43 VDU lubos.
„Įtraukimas į nedarbo draudimo sistemą, tiek atskaitymai palies individualią veiklą vykdančius asmenis, bet esminiai pakeitimai siūlomi tiems žmonėms, kurie pajamas turi didesnes. Tai tris ketvirtadalius palies. Sakyčiau nedidele apimtimi. Tuo pačiu jie gauna socialines garantijas, kas, manau, svarbu“, – aiškino ministrė.
Finansų ministerija siūlo palaipsniui mažinti atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo: 75 proc. gyventojų, deklaruojančių pajamas iš individualios veiklos, mokesčiai iš esmės nedidėtų: „reikšmingesni pakeitimai paliestų tik 25 proc. didžiausias pajamas gaunančių‟ asmenų, sako ministerija.
Kalbant apie verslo liudijimus, šiuo metu fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas individualios veiklos pajamoms (apyvartai) iki 45 tūkst. eurų, siūloma taikyti iki 20 tūkst. eurų (84 proc. verslo liudijimų turėtojų pokyčių nepajus).
Paslaugos gali būti teikiamos arba prekės parduodamos gyventojams ir, su apribojimais, įmonėms. Tačiau siūloma keisti šią tvarką ir leisti tik galutiniams vartotojams – gyventojams.
Fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms (nors jos nelaikomos individualios veiklos pajamomis) iki 45 tūkst. eurų. Siūloma: atsisakyti fiksuoti GPM tarifo, taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. pajamų (apyvartos).
Daliai GPM tarifas mažėtų, uždirbantiems nuo 60 iki 120 VDU mažėtų nuo 32 iki 25 proc.
„Darbo santykių, aukštų pajamų apmokestinimas nėra išskirtinis kitų pajamų atžvilgiu. manome, kad 32 proc. tarifas neskatina aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo. Manome, kad žmogaus gebėjimas mokėti priklauso nuo bendrai turimų pajamų, dėl to siūloma supliusuoti visas pajamas ir tokiu atveju mokėti papildomą 5 proc. tarifą ir 7 proc. tarifą nuo dar aukštesnių pajamų. Tokiu atveju, jei žmogus turi pajamas tik iš darbo santykių, jo efektyvus apmokestinimas būtų 25 proc.“, – komentavo G. Skaistė.
Ji paaiškino, kaip detaliau viskas atrodytų.
„Jeigu darbo pajamų žmogus gauna 40 VDU per metus, jos yra apmokestinamos pagal dabar galiojančią 20 proc GPM, tada dar gauna 20 VDU iš individualios veiklos pajamų, kur GPM yra 15 proc. bei iš kapitalo prieaugio gauna 90 VDU, kur GPM yra 15 proc., visos pajamos yra sudedamos, gaunamas 150 VDU per metus dydis. Tai reiškia, kad daliai tarp 120 ir 150 VDU taikomas plius 5 proc. tarifas, o daliai virš, jau plius 7 proc.“, – aiškino ministrė.
Mažins išimtis sektoriams
„Kalbant apie pelno mokestį yra keletas sektorių, kurie turi tam tikrą išskirtinį reglamentavimą pelno mokesčio tikslais. Dalis pajamų ir sąnaudų nėra įtraukiama į pelno mokesčio skaičiavimą. Siūlome šį išskirtinumą panaikinti ir gyvybės draudimo įmonėms, bei sveikatos priežiūros įmonėms draudimo įmokų dalį laikyti atlygiu už suteiktas paslaugas, įtraukti į pajamas ir iš pajamų atskaityti šioms pajamoms tenkamas sąnaudas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Anot Finansų ministerijos, siūlymai turėtų įsigalioti nuo 2024 metų.
Gyvybės draudimo įmonėms dabar į apmokestinamąjį pelną neįtraukiamos gautos gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, o iš pajamų neatskaitomos šioms pajamoms tenkančios sąnaudos. Siūloma į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalį, laikytiną atlygiu už suteiktas paslaugas, o iš pajamų atskaityti šioms pajamoms tenkančias sąnaudas.
Savo ruožtu, sveikatos priežiūros įstaigų atveju siūloma į apmokestinamąjį pelną įtraukti pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų, o iš pajamų atskaityti šioms pajamoms tenkančias sąnaudas. Šiuo metu į apmokestinamąjį pelną neįtraukiamos pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų, o iš pajamų neatskaitomos šioms pajamoms tenkančios sąnaudos.
Taip pat nuo kitų metų siūlomas „spragų taisymas‟: sprendžiamos problemos apima – lengvatos rizikos ir privataus kapitalo subjektams (RPKS) peržiūrą, automobilių įsigijimų ir naudojimo išlaidų atskaitymus, prestižo atskaitymus ir mokestinių nuostolių perkėlimą tarp grupės įmonių.
Taigi, šiais klausimais siūloma apriboti lengvatos taikymą, kai RPKS investavimo struktūroje dalyvauja susiję asmenys. Atsižvelgiant į taršumo lygį nustatyti konkrečias iš pajamų galimas atskaityti automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų sumas ir sąlygas, kas kartu prisidėtų ir prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.
„Atsižvelgiant į pandemijos pamokas, pastebėtas kryptis, kai įmonės prisipirko ganėtinai brangių automobilių, kurie tikėtina, labiau naudojami savininkų džiaugsmui nei įmonės pajamoms uždirbti“, – teigė finansų ministrė nurodydama, kodėl siūloma įvesti tam tikrus apribojimus, surišant su taršumo lygiu.
„Kurie netaršūs, pavyzdžiui, elektromobiliai su nuline emisija, galima atskaityti 75 tūkst. eurų į sąnaudas, jei automobilis yra mažiau taršus, bet visgi turi išmetimo būdų, galima atskaityti 50 tūkst. eurų į sąnaudas. Atitinkamai kuo automobilis taršesnis tuo mažiau į sąnaudas būtų galima įtraukti“, – teigė G. Skaistė.
Siūloma tikslinti prestižo vertės priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tais atvejais, kai piktnaudžiavimo rizika yra didelė. Norima trumpinti prestižo nusidėvėjimą nuo 15 iki 10 metų. Siūloma nustatyti pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais, dydžio apribojimą (iki 70 proc. apmokestinamojo pelno).
Investicinė sąskaita vietoje lengvatos III pakopoje
Šiuo metu iš apmokestinamųjų pajamų leidžiama atimti ilgalaikio gyvybės draudimo įmokas bei įmokas į II ir III pakopos pensijų fondus. Siūloma, iš pajamų leisti atimti įmokas tik į II pakopos pensijų fondus.
G. Skaistė aiškino, kad Lietuvos banko slapto pirkėjo tyrimas padėjo identifikuoti, jog labai dažnai „šis produktas‟ yra parduodamas žmonėms, kuriems jis yra neaktualus, nereikalingas.
„Dažniausiai yra valstybės lengvata, kuri yra taikoma, siūloma kaip grąža, kuri būtų gaunama iš šito finansinio instrumento. Tuo tarpu visi kiti finansiniai instrumentai yra nekonkurencingi šio instrumento atžvilgiu tiesiog todėl, kad vienam instrumentui yra taikoma išskirtinė lengvata, kuri yra ganėtinai brangi valstybės biudžetui – 44 mln. eurų per šitas dvi lengvatas‟, – sakė finansų ministrė.
Pasak jos, todėl vietoj to siūloma turėti universalų, neutralų investavimo instrumentą – investicinę sąskaitą. O šių papildomų paskatų, kurios didesnės naudos visuomenei esą neatneša, siūloma atsisakyti, tačiau galiojančioms sutartims dar 10 metų ta lengvata būtų taikoma.
„Manome, kad turi būti vienoda lengvata visiems finansiniams instrumentams, tai yra, siūlomas investicinės sąskaitos modelis, kuris padengtų visus, norinčius investuoti į skirtingus instrumentus vienodai ir lengvata būtų taikoma universali‟, – sakė G. Skaistė.
Tačiau lengvata tebegaliotų sutartims, sudarytoms iki 2023 metų pabaigos.
Laukiami rezultatai
Galiausiai, kaip apibendrino ministrė, prognozuojamas poveikis viešiesiems finansams 2026 m., kuomet, kaip teigė, būtų pasiektas galutinis reformos poveikis, būtų plius 447 mln. Eur į valstybės biudžetą, tačiau visiškai galutinis skaičius priklausytų nuo galutinės reformos priėmimo ir korekcijų.
Tačiau, kaip pabrėžė, kadangi siūloma pratęsti ir investicinio projekto lengvatą, tiek momentinio nusidėvėjimo sprendimai bei kitas, biudžetas galėtų netekti -271 mln. Eur.
Anot G. Skaistės, priėmus visą paketą, būtų žengtas tvirtas žingsnis mažinant „gyvulių ūkį“ ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
