2023-ųjų vasarį sukaks dveji metai, kai nuotoliniame Kauno miesto tarybos, turinčios 41 narį, posėdyje 28 balsavus už, 6 – susilaikius ir 3 politikams prieštaraujant, buvo priimtas sprendimas dėl miesto pakraštyje esančio Linkuvos dvaro sodybos fragmentų teritorijos poreikio perėmimo „visuomenės reikmėms”.
Miesto meras Visvaldas Matijošaitis posėdyje sakė, jog „per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų žengiamas pirmas žingsnis, kad Linkuvos dvaro parkas būtų sutvarkytas ir tarnautų visiems kauniečiams”.
Kas nuveikta bežingsniuojant link tarnystės „visiems”?
Kultūros vertybių registre pateiktame teritorijos ribų plane nurodoma, kad Linkuvos dvaro sodybos fragmento komplekse yra apie pusšimtį objektų, iš jų 16 – pastatų. Teritorija Šilainiuose užima apie 161 tūkst. kv. metrų. Ji tęsiasi abipus Mosėdžio gatvės ir ribojasi su 9-ojo forto gatve bei Vakariniu aplinkkeliu. Miesto tarybos posėdžio išvakarėse Kauno savivaldybės administracija paskelbė apie siekius „paversti Linkuvos dvaro parką pavyzdine rekreacine erdve, kadangi ši teritorija su apleistais ūkiniais pastatais iki šiol nesulaukdavo didesnio privačių savininkų dėmesio”.
Portalas „Kas vyksta Kaune”, baigiantis 2022-iesiems, kalbindamas savivaldybės padalinių vadovus pasidomėjo, kiek pastatų (ir kokiomis sąlygomis) savivaldybė rengiasi perimti iš jų savininkų ir koks planuojamas Linkuvos dvaro parko plotas bei kiek preliminariai viso projekto įgyvendinimas gali kainuoti. Deja, tai sužinoti viešojoje įstaigoje, disponuojančioje viešaisiais finansais – mokesčių mokėtojų sudėtais pinigais, šiais laikais tuos mokėtojus (skaitytojus) informuojančiai žiniasklaidai nėra lengva.
„Detalusis planas dar nebaigtas, tai negaliu žinoti, kokį turtą savivaldybė numato perimti”, – lakoniškai atsakė savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
„Linkuvos dvarą imam visuomenės poreikiams. Savivaldybė inicijavo ir užsakė teritorijos detalaus plano parengimą. Jį rengia (ir jau pabaigė) savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi Vilniaus bendrovė „PlentProjektas”. Sąlygas išdavė Kultūros paveldo departamentas. Mes viską padarėm, kaip priklauso. Nunešėm departamentui, ir išgirdome: „ne”,”- tokį trumpą komentarą šią savaitę pateikė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus.
Linkuvos dvaras
Kas tame detaliajame plane paveldo sergėtojams netinka?” – atsakyti į šį klausimą žurnalistė paprašė jau ne savivaldybės tarnautojų, bet Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovą Svaigedą Stoškų. O šis lakoniškai sako: „Lai jie tarpusavyje išsisprendžia, užsakovas ir detalaus plano rengėjai, kas kam ten stringa. Man tai viskas gerai…”
Tolesnis mėginimas išsiaiškinti, „kas kam stringa” kuriant šiandieninę Linkuvos dvaro istoriją, nebuvo vaisingas. Telefonu kalbintas 16-us metus veikiančios, 28 darbuotojus turinčios UAB „PlentProjektas” vadovas Andrius Sirtautas iš viso nieko nekomentavo. Tik prasitarė, kad yra pateikęs Kauno miesto savivaldybės užsakytą darbą jai ir laukia pastabų.
Internetu pavyko susirasti minimos bendrovės laimėtų viešųjų pirkimų sąrašą. Jame – 15 „PlentProjekto” viešųjų pirkimų, dėl kurių 2018 – 2022 m. (liepos mėn.) laikotarpiu „tiekėjas sudarė sutartis su viešojo sektoriaus įmonėmis”. Sąraše minimos viešųjų pirkimų sumos bei užsakovai – Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, taip pat -Vilniaus, Klaipėdos, Prienų, Kauno rajono savivaldybės. Tačiau tarp pastarųjų užsakovių Kauno miesto savivaldybės nėra, tad nenurodyta, kiek ji projekto rengėjams skiria biudžeto lėšų už Linkuvos dvaro teritorijos detalaus plano parengimą.
Prieš sovietmetį dvaras priklausė Kauno arkivyskupui
Portale „pamatyklietuvoje.lt” teigiama, jog Linkuvos dvaro ištakos siekia XVI amžiaus pirmąją pusę, – tuomet jis priklausė bajorui Jonui Vydrai. XVII a. dvarą valdė Mlodzianovskių giminė. 1660-aisiais jėzuitas Andrius Mlodzianovskis dalį dvaro padovanojo Kauno jėzuitų kolegijai. 1773 metais dvaras atiteko valstybės iždui. XVIII a. kurį laiką šį turtą valdė pavieto iždininkas Mykolas Končius, vėliau dvarą įsigijo bajoras Juozapas Fergisas. Nuo 1797-ųjų dvaro valdytojas buvo Anupras Zabiela. Yra žinoma, jog XX a. pradžioje dvarą valdė Strumilų šeima. Per Pirmąjį pasaulinį karą mediniai dvaro statiniai sudegė, kurį laiką dvare veikė vokiečių įrengta belaisvių stovyklą.
Kitų šaltinių teigimu, nuo 1922-ųjų dvaru rūpinosi Kauno arkivyskupija, bet po ketverių metų dvaras išparceliuotas, – dalį žemių gavo valstiečiai. Paskutinis dvaro savininkas tarpukariu buvo Kauno arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas. Jis rekonstravo rūmus, pastatė naują koplyčią, arklides, įkūrė parką su retais medžiais, fontanais ir skulptūromis, vynuogyną bei sodą.
Praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje dvare šeimininkavo Lietuvos veterinarijos akademija, pristačiusi parke ūkinės paskirties pastatų, tarp jų – gamybinį cechą, kiaulides. Beje, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Linkuvos dvaro vardas įrašytas į grąžintinų objektų sąrašą. Kadangi tinkamai pasirūpinti apleistu dvaro turtu pasirodė per brangu ir Bažnyčiai, ir valstybei, dvare tuo metu gyvenusiems žmonėms leista privatizuoti jų užimamus butus.
„Vizija labai paprasta – apleistą teritoriją sutvarkyti ir paversti jaukia erdve, į kurią nebus gėda ateiti ir leisti laiką ne tik Šilainių gyventojams, bet ir visiems miestiečiams. Dvaro parkas yra vaizdingoje vietoje – Veršvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Tačiau didžiuliame plote išsibarstę statiniai apaugę brūzgynais, apleisti ir nykstantys. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, ši vaizdinga vieta gali tapti viena patrauklesnių visame Kaune. Labai svarbu suprasti, kad šiuo atveju kalbame būtent apie parko teritoriją ir griuvėsiais virtusius ūkinius pastatus. Gyvenamojo namo, kur šiuo metu įsikūrę gyventojai, tai tikrai neliečia”, – 2021-ųjų vasarį Kauno miesto savivaldybės meras V. Matijošaitis.
Tarybos sprendimo projektą politikams pristatęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pasakė, kad sprendimas leis pradėti teritorijos planavimą. „O parengus detalųjį planą, bus siūloma savivaldybės tarybai balsuoti dėl dvaro perėmimo”.
Daugiau šia tema
Ar Kaunui pritrūko parkų?
Praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje Linkuvos dvaro teritorijoje įkurtas tuometinės veterinarijos akademijos mokomojo ūkio gamybinis centras, iškilo ūkiniai pastatai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dvaro statinius perėmė Valstybės turto fondas. Jis organizavo NT privatizavimo procesus, tad UAB „Fudo” teisėtai įgijo apleistus ūkinius pastatus, tarp kurių nėra nė vieno istorinio tvartelio ar svirno – saugotinos vertybės, kurias nugriovus Kauno mero asmeniniame dvare (Kauno rajone), susilaukta nemalonumų „per valdiškus namus”.
Linkuvos dvaro teritorijoje jau du dešimtmečius nuosavybę turintys verslininkai puoselėjo planus vietoj ūkinių statinių įrengti senelių globos įstaigą, rekreacinės paskirties bei kitokias patalpas. Bet šiemet planams pavirsti realybe, trukdoma. Kodėl? Tai išsiaiškinti mėgino ir kai kurie Kauno savivaldybės politikai, atkreipę dėmesį į „Fudo” valdybos pirmininko, dvaro teritorijoje esančio NT savininko Gintaro Aleknavičiaus teiginius, kad savivaldybė neleidžia turto tvarkyti, o paskui pati priekaištauja verslininkams, kad šis – apleistas. Galiausiai Linkuvos dvaro 16 ha teritoriją dabar kai kam parūpo perimti.
Ilgametės Kauno miesto tarybos narės, opozicinės frakcijos vadovės Editos Gudišauskienės nuomone, visais atvejais prieš ką nors nusprendžiant, būtina žinoti rezultatą, ir kam iš tikrųjų to reikia, ką tai duos miestui. „Ar Kaunui pritrūko parkų, ar jau visi be išimties Kauno parkai, skverai sutvarkyti, kad nebaigus pradėtų darbų, prireikė nusitaikyti į visą 16 hektarų dydžio Linkuvos dvaro teritoriją, nepaisant turto savininkų teisių?” – politikės iš opozicijos klausimai taip ir liko be pozicijos atsakymų.
Pasirodo, Linkuvos dvaras miesto valdžiai rūpi jau ne vienerius metus. Ypač dėmesys jam ir pastangos „paimti” suaktyvėjo po to, kai Kauno rajono savivaldybės rūpesčiu, padedant ES fondams, buvo renovuotas Raudondvario dvaro kompleksas, tapęs viso regiono prestižiniu traukos centru. Kaip bebūtų kažkam pavydu, bet čia su džiaugsmu dažnai lankosi gausybė Kauno miesto gyventojų. Yra netgi tokių, kurie pirmiausia traukia „pažiūrėti Kalėdų” į Raudondvarį, tik po to – į Kauno senamiestį, Rotušės aikštę, kur auksu šįmet tviska šventinė eglė. Jei atvirai, tai šventės Raudondvaryje būna įspūdingos, ten mažiau komercijos, ir automobilių aikštelės erdvios (ne taip kaip prie Kauno pilies, kur reikia mokėti už mašinos pastatymą, netgi atvykus tik pasivaikščioti po Santakos parką).
Dvare NT turinčios įmonės vadovas: mes – už teritorijos sutvarkymą, bet ne už turto nusavinimą
„Pradėtas naujų Kauno miesto parkų (Linkuvos dvaro parko, Sargėnų dvaro parko ir Vytauto parko) detaliųjų planų rengimas”, – sakinys iš Kauno miesto savivaldybės buvusio administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko ataskaitos apie 2021-ųjų veiklą.
Beveik prieš 26 metus įsteigtos ir šiandien 78 darbuotojus turinčios bendrovės „Fudo” generalinis direktorius Mantas Bernotavičius žurnalistei priminė, jog diskusijos su Kauno miesto vadovais dėl galimos Linkuvos dvaro teritorijos sutvarkymo vyksta nuo pat „Vieningojo Kauno” atėjimo į miesto valdžią.
„Mes – tikrai niekada neprieštaravom tokiai perspektyvai, tačiau su meru V. Matijošaičiu mūsų valdybos pirmininkas G. Aleknavičius buvo sutaręs, kad bendrai įgyvendinsime projektą, kaip vieni iš nekilnojamojo turto Linkuvos dvaro parke savininkų. Tai buvo prieš 8 metus, merui pradėjus savo pirmąją kadenciją. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad į teritoriją įeina ir miško dalis. O kai tą dalį savivaldybė „išmiškino”, tai visi geri jos norai, anksčiau deklaruotas bendradarbiavimas baigėsi, – valdžia nusprendė mūsų teisių nepaisyti.
Ir su savo turtu mes nieko negalime kapitaliai daryti, nes sklypai prie mūsų pastatų nesuformuoti, – savivaldybė neleidžia, atseit, paveldo teritorija turi būti vientisa. Mus ragina tvarkytis ir patys viską stabdo. Bet užtai jau apie dešimt metų mūsų NT savivaldybė apmokestino maksimaliu, apleisto turto atvejais Kaune taikomu mokesčiu. Ir esame priversti mokėti. Dabar jau kalbama apie dvaro perėmimą visuomenės reikmėms. Tačiau mes – irgi visuomenės dalis, o teritorija – didelė, čia gali išsitekti ir visuomenė, ir mokesčius uždirbantis verslas”, – įsitikinęs „Fudo” generalinis direktorius.
„Parkas – tai ne autostrada ar geležinkelio vėžė, ko visuomenei būtinai prireiktų. Linkuvos dvaro parke tokių grandiozinių projektų niekas nenumato. Juo labiau, kad yra išlikę istoriniai dvaro rūmai, tai savivaldybė turėtų padėti juos renovuoti nuo sovietmečio čia įrengtuose butuose gyvenantiems žmonėms. Juk jie – ne kokie milijonieriai, viešbučių, biurų ar fabrikų savininkai, kurie nepasidrovi iš savivaldybės biudžeto paimti po keliasdešimt tūkstančių savo komercinių pastatų fasadų tvarkymui.
Apleistuose Linkuvos dvaro rūmuose gyvenantiems daugiausia senyvo amžiaus žmonėms sutvarkyti tokius rūmus – tikrai nepakeliama našta. Todėl savivaldybė, kalbanti apie gražiai sutvarkytą parką, neturėtų nusisukti nuo gražumą seniai praradusio istorinio dvaro pagrindinio pastato sutvarkymo. O toje teritorijoje esančio kito NT savininkams reikėtų leisti patiems tvarkytis”, – savo nuomonę dėstė miesto politikė E. Gudišauskienė.
„Kas vyksta Kaune” paklaustas, kokie bus tolesni NT savininkų žingsniai, vengiant Linkuvos dvaro teritorijoje esančios nuosavybės galimo nusavinimo (perėmimo), vienas iš „Fudo” vadovų šią savaitę patikino, jog tokiu atveju verslininkams bus sunku išvengti bylinėjimosi su savivaldybe.
„Tuos žingsnius jau senokai aptarinėjame su advokatu. Žinome, kad detalusis planas šiuo metu sustabdytas. Laukiame jo sprendinių patikslinimo ir spręsime, ar jis nepažeidžia mūsų teisių. Jei taip,– teiksime ieškinį teismui”, – sakė M. Bernotavičius.
