Linkuvos dvaro Šilainiuose laukia permainos: „atėmė fermas, atims ir butus“ – Kas vyksta Kaune

Linkuvos dvaro Šilainiuose laukia permainos: „atėmė fermas, atims ir butus“

Linkuvos dvaras
Linkuvos dvaras / R. Tenio nuotr.

Antradienį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą pradėti Linkuvos dvaro sodybos teritorijos ir fragmentų perėmimą visuomenės poreikiams. Nuosavybę dvaro teritorijoje turintis verslininkas įsitikinęs, kad toks jo privataus turto nusavinimas – tik pradžia, su laiku taip nutiks ir šiuo metu dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms.

16 ha viduryje miesto – nesimėto

Linkuvos dvaro sodybos fragmentai yra įrašyti į LR Kultūros vertybių registrą, o net 16 ha užimanti dvaro teritorija plyti šiaurės vakarinėje Kauno dalyje ir priklauso Šilainių seniūnijai. Teritorija tęsiasi abipus Mosėdžio gatvės, iš vienos pusės ją riboja vakarinis „Via Baltica“ aplinkkelis, iš kitos – 9-ojo forto g.

„Manęs visai nestebina, kad Kauno miesto merą itin sudomino tokio dydžio teritorija mieste. Pradžiai skambiai įvardinus, kad tai poėmis visuomenės poreikiams, vėliau reikalai gali pasisukti ir kita linkme. Aš galiu tiesiai į akis pasakyti, kad Visvaldas Matijošaitis yra melagis, todėl netikiu nei vienu jo žodžiu ir geru ketinimu“, – drąsiai sako verslininkas Gintaras Aleknavičius, kurio valdomos bendrovės turtui dvaro teritorijoje iškilo nusavinimo grėsmė.

Kultūros vertybių registre pateiktame teritorijos ribų plane nurodoma, kad Linkuvos dvaro sodybos fragmentų komplekse yra beveik pusšimtis objektų, iš kurių 16-ka – pastatai. Be dvaro rūmų, paminkliniam kompleksui priklauso klojimo liekanos, parko fragmentai, Šv. Jono Krikštytojo koplyčia, Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija, skulptūrinė grupė „Poilsis”, du fontanai. Visus juos saugo Kultūros paveldo vertybių apsauga.

Tačiau dvaro teritorijoje yra keletas pastatų, kurie čia išdygo sovietmečiu, kai 1951 m. teritoriją pavesta tvarkyti Lietuvos veterinarijos akademijai. Tuo metu dvaro sodyboje buvo įkurtas akademijos mokomojo ūkio „Bolševikas“ gamybinis centras. Ūkiniuose pastatuose įrengtos kiaulidės, pristatyta naujų ūkinės paskirties pastatų, sunyko netvarkomas sodas, smarkiai apgadinta Šv. Jono koplytėlė.

Linkuvos dvaras
Linkuvos dvaras / R. Tenio nuotr.

Prieš 20 metų iš Valstybės Turto banko bendrovė „Fudo“ įsigijo šį apleistų ūkinių pastatų kompleksą ir, pasak G. Aleknavičiaus jau mažiausiai dešimtį metų juos bando sutvarkyti, tačiau visos jų pastangos atsimuša į biurokratinius trukdžius ir valdininkų godumą.

„Norėjome šiuos pastatus pritaikyti senelių namų poreikiams, pats buvau atsivežęs senyvą mamą, klausiau, ar jai patiktų gyventi tokioje vietoje, ji sakė, kad taip – labai gražu“, – pasakoja G. Aleknavičius. Tačiau mama šios sūnaus vizijos mirė taip ir neišvydusi, o dabar ir pati vizija, panašu, žlunga galutinai.

Kas slypi po visuomenės poreikiu

Iki pat šių dienų nei Lietuvos valstybė, nei Kauno arkivyskupija nerado lėšų Linkuvos dvaro sodybos ir jos teritorijos tvarkymui, tačiau dabar to imtis nusprendė Kauno miestas, vasario 2-ąją dieną miesto taryboje patvirtinęs sprendimą perimti teritoriją visuomenės poreikiams.

Dvaro rūmuose šiuo metu gyvena gyventojai, kuriems, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo leista privatizuoti butus, kuriuose gyveno nuo sovietmečio. Žadama, kad miestas užsimojo tvarkyti tik teritoriją bei nykstančius dvaro sodybos fragmentus, todėl tai niekaip neigiamai neatsilieps čia gyvenančių kelių dešimčių gyventojų gerovei. Tačiau visai kitaip meras nusiteikęs čia pastatus valdančios bendrovės atžvilgiu.

„Labai svarbu suprasti, kad šiuo atveju kalbame būtent apie parko teritoriją ir griuvėsiais virtusius ūkinius pastatus – gyvenamojo namo, kur šiuo metu įsikūrę gyventojai, tai tikrai neliečia“, – prieš miesto tarybai priimant sprendimą dėl dvaro teritorijos nusavinimo aiškino Kauno meras V. Matijošaitis.

Linkuvos dvaras
Linkuvos dvaras / R. Tenio nuotr.

Tačiau jau patyręs V. Matijošaičio apgavystę G. Aleknavičius mano visai kitaip. „Prieš pusantrų metų ir man sakė, kad pradėkite tvarkyti savo pastatus, sutvarkykit reikalingus dokumentus, mes imsimės tvarkyti teritoriją, pasirašysime susitarimą, kaip ja visi naudojamės ir nebus jokių problemų“, – sako bendrovės „Fudo“ valdybos pirmininkas.

Kaip teigia verslininkas, namų darbus jie padarė: savo lėšomis sutvarkė dalį dokumentų, pradėjo tvarkyti savo pastatus, pakeitė stogus, išvalė griuvenas, pradėjo tvarkyti augmeniją aplink pastatą. Tada, pasak G. Aleknavičiaus įvyko dar vienas susitikimas su Kauno meru, kuris jam tiesiai į akis pasakė, kad viskas pasikeitė ir jam priklausančiuose pastatuose nieko nebeleis daryti.

„Sakyčiau, V. Matijošaičio asmenyje grįžo sovietmetis. Jis tiesiog nusprendė atimti iš manęs nuosavybę. Tačiau mes gyvename Lietuvos Respublikoje, kur žmogaus teisę į nuosavybę gina LR Konstitucija, todėl savo teises ginsimės teisiniu keliu“, – nusileisti neketina G. Aleknavičius.

Jis sako, siūlęs miestui išpirkti iš jo valdomos bendrovės pastatus. „Man tiesiai atsakė: kam pirkti, jei mes galim atimti?“,– istorijos į vatą nevynioja verslininkas. Pasak jo, jie jau dabar gauna raštus, kad jiems draudžiama dvaro teritorijoje vykdyti veiksmus, nes neturi leidimų. O leidimų neturi, nes jų netvirtina savivaldybė.

„Toks jų planas – „išėsti“ mus iš pačių mūsų nuosavybės“, – sako G. Aleknavičius. Pasak jo, Kauno mieste tokių istorijų jau ne viena.

Gražiais žodžiais apipintas tikslas

„Vizija labai paprasta – apleistą teritoriją sutvarkyti ir paversti jaukia erdve, į kurią nebus gėda ateiti ir leisti laiką ne tik Šilainių gyventojams, bet ir visiems miestiečiams. Dvaro parkas yra vaizdingoje vietoje – Veršvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Tačiau didžiuliame plote išsibarstę statiniai apaugę brūzgynais, apleisti ir nykstantys. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, ši vaizdinga vieta gali tapti viena patrauklesnių visame Kaune“, – apie savo viziją, kas bus atlikta dvaro teritorijoje, savivaldybės pranešime spaudai pasakoja Kauno meras.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, ūkinių pastatų komplekso savininko ne kartą buvo prašyta teritoriją sutvarkyti. Dėl to jis buvo įspėtas, o apleistiems statiniams taikytas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Tačiau apčiuopiamų rezultatų nesulaukta. „Deja, nėra jokio teigiamo poslinkio, todėl buvo priimtas sprendimas nykstančią dvaro teritoriją perimti visuomenės poreikiams. Kultūros paveldui priskiriami saugotini pastatai turės būti sutvarkyti ir prikelti naujam gyvenimui“, – savo bosui antrina V. Šiliauskas.

Kas bus su Kultūros paveldui nepriklausančiais nesaugotinais pastatais, kurie priklauso bendrovei „Fudo“, V. Šiliauskas pranešime nekomentuoja. G. Aleknavičius sako, paskutinio susitikimo metu išgirdęs, kad miestas siekia juos nugriauti.

Linkuvos dvaras
Linkuvos dvaras / R. Tenio nuotr.

V. Matijošaitis jau anksčiau pagarsėjo pomėgiu griauti, jo vertinimu, nevertingus pastatus. Tiesa, valstybei Kauno mero jam nuosavybes teise priklausančio kito dvaro – Kačiūniškių – teritorijoje be leidimų nugriauti tvarto ir svirno pastatai nepasirodė tokie jau nevertingi – Kultūros paveldo departamento sudaryta komisija tuomet nusprendė, kad valstybė dėl suniokoto turto patyrė daugiau, kaip 30 tūkst. eurų žalą.

Neoficialiai įvardijama, kad Linkuvos dvaro ūkinius pastatus bendrovė „Todas“ miesto savivaldybei siūlė įsigyti už 0,5 mln. eurų, tačiau to G. Aleknavičius portalui „Kas vyksta Kaune“ nenorėjo įvardinti. „Toks susitarimas yra derybų tema, tačiau jo Kauno savivaldybė net nesvarsto“, – sako jis.

Daug vertingų objektų

Linkuvos dvaro sodybos teritorijos vertinimą atlikę Kauno savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai teigia, kad saugomose teritorijose kultūros paveldas vertingas ne tik kaip kultūros turtas, bet ir kaip kraštotvarkiniai ištekliai. Šiuo atveju parke yra vertingų želdinių ir jų grupių: liepų eilė į šiaurės rytus nuo rūmų, klevų alėjos atkarpa parko šiaurės vakarinėje dalyje, mažalapių liepų ratas.

„Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyse taip pat yra lapuočių medžių masyvai: mažalapės liepos, paprastieji ąžuolai. Tai viso regiono mastu reikšmingas kompleksinis objektas. Dėl to šį parką siūlome perimti visuomenės poreikiams. Taip būtų užtikrinta vertybių profesionali priežiūra ir išsaugojimas“, – teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo manymu, atnaujintas parkas galėtų tarnauti kaip rekreacinė vieta poilsiui, kultūrai ir sveikatingumui.

„Būtų galima kompleksiškai sutvarkyti parko želdinius, takus, vandens telkinius, restauruoti fontanus ir unikalias tarpukario laikotarpio skulptūras bei koplyčią, kurios šiuo metu yra bešeimininkės ir nykstančios“, – patikino S. Rimas.

Dar daugiau erdvės Linkuvos dvaro teritorijoje atsivertų pašalinus nuo sovietmečio čia užsilikusias ir su paveldu nieko bendra neturinčias apleistas fermas, ketinimų griauti nuosavybes teise privačiai bendrovei priklausančius statinius sausio 26 d. pranešime spaudai neslėpė ir Kauno miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyrius.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA