Kauno savivaldybei prieš dvejus metus nutraukus M. K. Čiurlionio tilto prietilčio koncesijos sutartį jai teismuose nepavyksta įrodyti, kad už sutarties nutraukimą turi sumokėti tiltą administruojanti įmonė „Čiurlionio tiltas“ ir paskolą projektui suteikęs SEB bankas. Apeliacinis teismas nusprendė, kad būtent Kauno valdžia liko skolinga, o ne atvirkščiai.
Lietuvos apeliacinis teismas spalio 27 dieną atmetė savivaldybės skundą ir paliko galioti jai nepalankią Kauno apygardos teismo kovą priimtą nutartį, pagal kurią iš dalies buvo patenkinti SEB ir bendrovės „Čiurlionio tiltas“ reikalavimai – savivaldybė pastarajai įmonei turi sumokėti per 115 tūkst. eurų, o SEB bankui – 86 tūkst. eurų, taip pat buvo atmestas beveik 3,7 mln. eurų savivaldybės priešieškinys.
„Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tiek koncesijos sutarties, tiek ir šalių pasirašytų kitų sutarčių nuostatas, todėl iš dalies tenkinęs ieškovių (SEB ir „Čiurlionio tilto“ – BNS) ieškinį dėl koncesijos mokesčio priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei atmetęs atsakovės (savivaldybės – BNS) priešieškinį dėl permokos priteisimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti (…) nėra pagrindo“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Teismas konstatavo, kad visų – koncesijos, reikalavimo perleidimo ir trišalės – sutarčių sąlygos buvo aiškios, nedviprasmiškos ir nekeliančios abejonių, jose šalys aiškiai nustatė fiksuotą kaštų sumą, aiškiai apsibrėžė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes, aptarė mokesčio dalių įskaitymo galimybes, o šių sutarčių sąlygų šalys teisme neginčijo.
Nutraukti koncesijos sutartį Kauno savivaldybė nusprendė 2020 metų gruodį. Kol kas teismai sprendė, kad ji tai padarė teisėtai. Dabar šalys ginčijasi dėl finansinių įsipareigojimų – kokią mokesčio sumą turi teisę gauti bankas, įmonė ar savivaldybė nutraukus sutartį.
Per dvejus metus pastatyti 300 metrų ilgio estakadą virš geležinkelio bėgių, įrengti kelio pylimus ir nuovažas turėjo 2006 metais skelbtą 23,2 mln. eurų vertės konkursą laimėjusi dabar jau likviduojama Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“. Už tai jai buvo leista tiltą naudoti dar 23 metus.
SEB bankas 2006 metų spalį suteikė „Hidrostatybai“ 73 mln. litų (21 mln. eurų) paskolą.
2016 metais „Čiurlionio tiltą“ už neskelbiamą sumą iš „Hidrostatybos“ įsigijo investicijų bendrovė „Lords LB Asset Management“ – tuomet teigta, kad toliau šiame projekte 16 metų dalyvaus fondas, o tilto priežiūra užsiims „Hidrostatyba“, tačiau 2019 metais jos finansinė padėtis pradėjo prastėti, kol ji tais pačiais metais teismo paprašė leisti pradėti restruktūrizavimo procesą.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad kai „Hidrostatybai“ 2019 metais iškilo finansiniai sunkumai, prietiltis jau buvo eksploatuojamas daugiau nei pusę laiko – 12 metų, buvo investuota 92 proc. sutartos sumos – 25,3 mln. eurų.
2020 metų rugpjūtį „Hidrostatybai“ buvo iškelta bankroto byla, o tų pačių metų gruodį Kauno savivaldybė nutraukė koncesijos sutartį.
