Stebėdami atnaujinto Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo šventę namuose per televizorių kauniečiai tik aikčiojo iš nuostabos, tačiau apžiūrėti tviskantį statinį gyvai sumanę žmonės susidūrė ir su netikėtumais.
Net nepradėjus rekonstruoti prieškario metais iškilusio stadiono jau buvo aišku, kad užsipildžius tribūnoms, kuriose telpa 15 tūkst. žiūrovų, kils sunkumų dėl statinio pasiekiamumo ir automobilių statymo.
Naujų vietų automobiliams nebuvo įrengta, o galimybes rasti laisvą nišą transporto priemonei šįkart dar apsunkino Radvilėnų plento ir Tunelio gatvės remontas.
Likus maždaug trims valandoms iki stadiono atidarymo šventės Laisvės alėjoje ir jos prieigose vietų automobiliui dar pavykdavo rasti, tačiau prieš pat renginį nevertėjo jų net ieškoti. Vairuotojai dažnai nepaisė net stovėjimą draudžiančių ženklų.
Judėjimą trikdė pavežėjai
„Kartu su Kauno savivaldybės atstovais padarėme daug namų darbų ir daugelio nesklandumų išvengėme“, – kalbėjo Kauno kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos viršininkas Ramūnas Kemzūra.
Jo nuomone, visiškai pasiteisino sprendimas padidinti viešojo transporto srautą, taip pat galimybė bilietus įsigijusiems žiūrovams renginio vietą autobusais ir troleibusais pasiekti nemokamai. Dauguma vairuotojų išgirdo patarimus, kur geriau palikti automobilį, ir per jėgą nesiveržė kuo arčiau šventės vietos.
Pareigūnai ėmėsi kai kurių laikinų eismo pokyčių. Vienas tokių – draudė automobiliams sukti iš K. Petrausko gatvės į Perkūno alėją. Į miesto kvartalą šalia Halės išvis buvo įleidžiami tik vietos gyventojų automobiliai.
„Dalis kauniečių išsigando, kad išvis negalės pasiekti namų“, – pasakojo R. Kemzūra.
Po renginio kai kuriomis kryptimis buvo prailgintos vadinamosios žaliosios šviesoforų bangos, todėl po 20–25 minučių buvo visiškai atkurtas įprastas judėjimas. Pasak R. Kemzūros, tai labai geras rezultatas.
Vis dėlto vieno eismo trikdžio nepavyko iš anksto numatyti. Tai – pavežėjai, kurių šventės pabaigoje susirinko tiesiog gausybė.
„Laukdami klientų ir nenorėdami jų prarasti pavežėjai stodavo bet kur. Nors dažniausiai jie ilgai neužtrukdavo, automobiliai smarkiai trukdė net autobusų ir troleibusų eismui“, – pabrėžė kelių policijos atstovas.
Daugiau šia tema
Nepatyrė didžiosios apgulties
Didelių spūsčių prieš ir po šventės nesusidarė, tačiau eismo trikdžių kildavo, kai vienu metu į stotelę atvykdavo 3–4 autobusai.
Kelių policijos pareigūnai reguliavo ir pėsčiųjų srautus. To atsisakius tikrai susidarytų didelės spūstys, nes pėstieji link stadiono traukė be jokio pertrūkio.
Ar tai reiškia, kad visų didelių renginių metu stadiono prieigose turės dirbti policijos pareigūnai?
R. Kemzūra prisiminė, kad atidarius „Žalgirio“ areną Nemuno saloje pareigūnai taip pat turėjo daug darbo, bandė įvairias schemas. Dabar net po didžiausių renginių arenoje pareigūnai beveik nereikalingi, nes žiūrovai labai greitai išsiskirto ir pagalbos dažniausiai neprireikia.
„Po kelių renginių stadione išryškės geresnis vaizdas, bus galima daryti išvadas ir imtis būtinų pokyčių“, – mano R. Kemzūra.
Jis priminė, kad per koncertus Dariaus ir Girėno stadionas gali talpinti net 30 tūkst. žmonių.
„Jeigu tikrai vienu metu susirinktų tiek žiūrovų, atidarymo šventė būtų tik treniruotė“, – šypsojosi R.Kemzūra.
Nori surasti koncesininką
Daugiausia priekaištų stadione apsilankę kauniečiai žėrė dėl ilgų eilių prie įėjimo, sunkumų nusipirkti maisto ir gėrimų, interneto trikdžių.
„Renginio metu išryškėjusius trūkumus žinome ir pradėjome juos taisyti jau šią savaitę“, – tvirtino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
Pasak jo, keli maisto pardavimo punktai buvo atidaryti tik šiam renginiui, o koncesijos sutartyje numatyta daugybė maitinimo vietų, įskaitant ir restoraną apatiniame aukšte.
Durys į atidarymo šventę stadione buvo atvertos likus maždaug pusantros valandos iki jos pradžios.
„Anksčiau atvykusiems žiūrovams nekilo problemų. Iš anksto apsirūpinę užkandžiais ir gėrimais maitinimo vietose, jie ilgose eilėse nestovėjo. Tokią praktiką renginių metu svečiams rekomenduojame ir ateityje“, – teigė T. Vasiliauskas.
Savivaldybės atstovo nuomone, eilės prie turniketų galėjo susidaryti ir dėl to, kad kai kurie žiūrovai į stadioną norėjo patekti ne per nurodytus sektorius.
T. Vasiliauskas žadėjo, kad atsiradus operatoriui bus išspręsta ir interneto ryšio problema, – ryšio tiekėjai statys papildomus įrenginius, stiprinančius signalą.
Koncesijos konkurso paraiškų priėmimas baigėsi rugsėjo 27 dieną. Neoficialiais duomenimis, norą dalyvauti jame pareiškė trys dalyviai.
Laimėtojas Dariaus ir Girėno stadioną, taip pat greta jo esančią Halę valdys 15 metų.
Mano, kad gyventojai neturėtų kentėti
Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė Žaliakalnio bendruomenės centras „Žaliasis Ąžuolynas“ vadovė:
„Po stadiono atidarymo šventės gyventojų skundai manęs nepasiekė, tačiau nėra abejonių, kad visi dideli renginiai bus iššūkis aplinkiniams gyventojams, mat vietos automobiliams statyti nenumatytos. Ši aplinkybė ateityje atsisuks prieš gyventojus.
Savivaldybės atstovai nori įrengti aikštelę Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtame sklype, dėl jame stovinčių pastatų dabar vyksta teisinis ginčas.
Žaliakalnio gyventojai taip pat nepritaria miesto valdžios planams. Žemės sklypas turėtų grįžti į Ąžuolyno parką ir naudojamas gyventojų reikmėms – jie juk nekalti, kad rekonstruojant stadioną nebuvo išspręsta automobilių statymo problema.“
43 – Tiek milijonų eurų kainavo stadiono atnaujinimas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
