Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris siekė išsiaiškinti dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
„Baudžiamojoje byloje aš buvau kaltinamasis. Byla vyko labai ilgai, tačiau teismas nusprendė mane išteisinti. Mano nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, neturint pakankamai įrodymų, kurie rodytų mano kaltę. Ar galiu kreiptis į teismą ir prašyti atlyginti žalą dėl patirtų nepatogumų?“, – klausė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Įstatyme yra numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Tokiu būdu yra įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: 1) neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), 2) šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir 3) priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.
Taigi, asmeniui, kuris siekia tokios rūšies žalos atlyginimo nereikia įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas,o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.
Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę asmens teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Svarbu pažymėti, jog net ir tuo atveju, kai civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, tai neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumo civilinio proceso tvarka. Kartu pabrėžiama, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.
Kiekvienu atskiru atveju sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, yra vertinamos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybes. Taip pat aiškinamasi ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką bei ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės.
