Siauroje Žaliakalnio gatvelėje esančiame gyvenamajame name su 8 arų sklypu bandoma sutalpinti 10 butų. Nors statybos leidimas nėra gautas, gyventojai praneša, kad Perkūno alėjoje jau pradėta namo rekonstrukcija. Objekto vystytojas teigia, kad čia atliekamas paprastasis remontas, kuriam leidimo nereikia, o gyventojų būgštavimai dėl gatvę užkišiančių naujakurių automobilių esą nepagrįsti. Tiesa, objektui bandoma gauti ir statybos leidimą savivaldybėje.
Savivaldybė pritarė žemės paskirties keitimui
Tarp Vytauto ir Ąžuolyno parkų įsiterpusioje Perkūno alėjoje vyrauja vienbučiai ar dvibučiai namai, tačiau Kauno savivaldybė pritarė žemės paskirties keitimui, kas sudarė galimybę naujiems žemės savininkams siekti daugiabučio, 10-ies butų namo statybos. Nors statybos leidimas projektui negautas, naujienų portalo žiniomis, objekto dalis jau galima įsigyti.
Kaip nurodoma Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme, išleistame praėjusių metų rugsėjį, atsižvelgus į žemės valdytojo prašymą, žemės paskirtis adresu Perkūno al. 28 pakeista į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Prieš tai buvusi paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Dokumentą pasirašė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, įgaliotas tuomečio administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko. Primename, kad pastarasis šiuo metu savivaldybėje jau nebedirba, V. Šiliauskui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo „Autokaustos” byloje, kai jo namuose rastos šimtatūkstantinės grynųjų sumos.
Kaip situaciją komentavo savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, statybos šiame sklype kol kas negalimos.
„Žemės paskirtis pakeista praėjusių metų rugsėjį, tačiau statybos leidimas pastato paskirties keitimui iki šios dienos neišduotas. Norint pakeisti pastato paskirtį iš vienbučio į daugiabutį gyvenamą namą, būtina gauti statybos leidimą”, – teigė N. Valatkevičius.
Rugsėjo 12 d. Kauno vyriausiasis architektas patikslino, kad statybos leidimas kol kas nėra išduotas, nes prašoma pareiškėjo patikslinti dokumentaciją.
Dalis namo jau parduota
Kaip nurodoma nekilnojamojo turto skelbimų portale aruodas.lt, minėtame sklype iš viso parduodama 10 butų. Jei tikėsime pateikta informacija, keturi butai jau parduoti, vienas – rezervuotas. Skelbime neminimas žodis „butas“, tačiau išplanavimo schemoje matyti, kad trijų aukštų patalpos padalintos į 10 gyvenamųjų erdvių su atskirais įėjimais, sanitariniais mazgais ir virtuvėmis.
Skelbime taip pat nurodoma, kad vieno buto kaina – nuo 89 tūkst. eurų, už kvadratinį metrą prašoma maždaug 2,7 tūkst. eurų. Naujakuriai, susigundę šiuo pasiūlymu, formaliai įsigis ne butus, o dalį namo patalpų. Minėtas skelbimas nekilnojamojo turto pardavimo portale atnaujintas pirmadienį.
„Kas vyksta Kaune” kalbinti nekilnojamojo turto vystytojai aiškino, kad gyvenamiesiems butams yra taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei, tarkime, komercinės paskirties objektams. Gali būti, kad projekto vystytojas dėl itin riboto sklypo ploto, kuris nesiekia 10-ies arų, neįrengs pakankamai parkavimo vietų, o automobilius naujakuriai bus priversti laikyti siauroje gatvelėje.
Gyventojai kyla
Šalia aptariamo sklypo Vaižganto gatvėje įsikūrę „Ąžuolyno namų” gyventojai apie naująjį projektą Perkūno alėjoje sužinojo iš statybinės technikos keliamo triukšmo, vėliau nustebino ir viešai rasta informacija.
„Gretimame sklype, adresu Perkūno al. 28, Kaunas, kuris yra kiek daugiau nei 8 arai, stovi mažesnis nei 430 kv. m vienbutis gyvenamasis namas, šiuo metu jame vykdomi statybos darbai. Esame jauna bendruomenė, dauguma bendrijos narių yra šeimos, turinčios vieną ar daugiau vaikų. Su minimu sklypu ribojasi mūsų bendrijos teritorijoje esanti vaikų žaidimų aikštelė. Nustebino, jog dėl vykdomų darbų, keliamo triukšmo bei dulkių nebuvome informuoti, galbūt teisės aktai to nenumato, bet visgi mums, kaip bendruomenei, tai atrodytų sąžininga ir žmogiška”, – teigė daugiabučių namų „Ąžuolyno namai” bendrijos pirmininkė Marija Matulaitienė.
Anot jos, „Ąžuolyno namų” bendruomenei kyla klausimų, ar gyvenamąją vietą išsirinkę kaimynai domėjosi projektu, Žaliakalnio gyventojai taip pat spėlioja, ar statybos yra legalios.
„Pradėję domėtis apie vykdomus darbus pastebėjome skelbimus viename iš nekilnojamojo turto portalų, kurie mums sukėlė lengvą šoką. Dar kartą pasikartosiu, jog tai vienbutis namas, kuris pagal pateiktas skelbimo nuotraukas atrodo kaip daugiabutis namas ar bent jau kotedžas, kiek daugiau nei 8 arų sklype. Žinome, kad daugiabutis namas yra nuo trijų butų, kuriam keliami tam tikri reikalavimai, kaip automobilių stovėjimo vietos, administratorius ar konteinerių pastatymo vieta. Pažymime, jog skelbime matome 10 butų dalimis.
Iš tiesų kaip bendrija nesame statytojai ir apie konkrečius reikalavimus nežinome, tačiau tai, kas matoma plika akimi, mums yra nesuprantama. Šioje situacijoje tik galime numanyti, kiek asmenų gyvens tame plote, kokia bus jų kaita. Mus tai verčia susimąstyti ar taip galima apeiti įstatymus? Ar tokios statybos yra teisėtos? Šie klausimai tik retorika, tačiau kaip bendruomenė siekiame gyventi saugioje bei ramioje kaimynystėje”, – dėstė M. Matulaitienė.
Tikina, kad leidimo nereikia
Registrų centro duomenimis, daugiau nei pusė Perkūno al. 28 žemės sklypo ir daugiau nei pusė gyvenamojo pastato priklauso UAB „Zebas“, vadovaujamai Mariaus Kizelevičiaus. Paskambinus nekilnojamojo turto pardavėjui, atsiliepęs vyras nepaneigė esantis minėtas asmuo ir pažymėjo, kad namas parduodamas dalimis, tai įvardijama skelbime.
Pasiteiravus, ar patalpas įsigiję žmonės turės patys pasirūpinti, kad jos būtų įteisintos kaip atskiri butai, pašnekovas paaiškino, kad naudoti dalį namo niekas netrukdo, ar tai yra butas, ar ne butas. Nors pagal daikto paskirtį namas vienbutis, visą gyvenimą jis esą buvo naudojamas kaip 13-os butų – šiuo metu parduodama ne 13, bet 10 atskirų namo dalių.
„Ten vykdoma ne rekonstrukcija, o remontas. Jo metu keičiami langai, keičiamas vidinis patalpų išplanavimas nekeičiant pastato tūrio. Paprastam remontui nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų statybos leidimo nereikia. Pirkdami šias patalpas žmonės tikrai žino, ką įsigyja. <…> Jokių kliūčių čia gyventi naujakuriams nebus, pusė Žaliakalnio namų yra parduota dalimis, taip pat pusė Palangos, turbūt, ir Vilniuje, ir Kaune dar yra visokių bokštų ir visa kita“, – dėstė galbūt M. Kizelevičius.
Jis pridūrė, kad vien namo garaže telpa keturi automobiliai, o sklype pakanka vietos įrengti papildomas parkavimo vietas. Net jei pastate bus butai, stovėjimo vietų gyventojams esą užteks.
Visuomenei žinomas objekto statytojas
M. Kizelevičius yra žinomas kaip išskirtinių, sunkiai įgyvendinamų projektų autorius, o vienas iš jų – milžiniškame plote šalia Kauno planuotas vystyti parkas pavadinimu „Funlandas”. Jį ketinta statyti susidomėjusių investuotojų lėšomis.
„50 hektarų plotas, kuriame laksto palaidi gyvūnai, o juos galima stebėti iš specialiai įrengtų visureigių. Kanalais plaukiančios gondolos. Visai tai vos keliolika kilometrų nuo Kauno centro jau šiemet”, – taip buvo pristatytas projektas.
Tiesa, parko idėja taip ir netapo realybe – interneto tinklapyje nurodoma, kad žemės sklypas parduodamas, o „Funlando” projektas stabdomas, nes žymus Lietuvos tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas sužlugdė šį verslo planą, kuriam per dvejus metus nepavyko pritraukti investuotojų. Dėl to 100 ha ploto žemei ieškomas patikimas pirkėjas.
Prieš porą metų M. Kizelevičius nuskambėjo žiniasklaidoje, kai buvo pranešta, kad kauniečiui pavogė itin prabangų „BMW”, kurio vertė, vyro teigimu, siekė 110 tūkst. eurų. Palangoje pavogtas automobilis netrukus buvo surastas apardytas netoli Klaipėdos. Įmonės, kuriai priklausė automobilis, savininkas tuomet vylėsi, jog nuostolius dėl pavogto ir išardyto automobilio padengs draudimo bendrovė.
Registrų centro duomenimis, M. Kizelevičius vadovauja dešimčiai visoje Lietuvoje registruotų įmonių ir yra vienos iš jų akcininkas. Šios bendrovės teikia įvairias paslaugas nuo konsultavimo ir tarpininkavimo iki patalpų, automobilių nuomos, prekybos kompiuteriais ir internetinių svetainių kūrimo.
