Paskelbus, kad per eglutės įžiebimą Rotušės aikštė bus užverta, o uždarą renginį visai Lietuvai transliuos viena pagrindinių komercinių televizijų, „Kas vyksta Kaune“ nusprendė pasidomėti, kiek miestui kainuos vienas brangiausių renginių. Tiesa, įžiebimo dieną jokios pirkimo sutartys paviešintos nebuvo, ir dabar duomenys pateikiami saikingai. Nors Kauno miesto savivaldybės apie šventės kaštus buvo užklausta pirmiausia, ši informacija portalą pasiekė paskiausiai, kai suplaukė atsakymai iš kitų didžiųjų miestų, kurie šioms Kalėdoms išleis daugiau kaip 1 mln. eurų.
Atlikėjų honorarams – 25 tūkstančiai
Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė naujienų portalui pateiktame komentare nurodė, kad Kalėdų eglutės įžiebimo šventei surengti organizuota daug atskirų viešųjų pirkimų, kuriuos vykdė Kauno kultūros centras (KKC). Bendra renginio sąmata su režisūriniais sprendimais, scenos technine įranga ir TV transliacijos filmavimu, anot A. Augonės, neturėtų viršyti 120 tūkst. eurų. Koncertinės dalies atlikėjų honorarų suma siekia apie 25 tūkst. eurų, jų atlygiai pateiktuose atsakymuose nedetalizuojami.
„Vertinant tai, kad koncerte dalyvavo virš dešimties muzikantų, atlikėjų ir grupių, renginys buvo filmuojamas dviejose skirtingose lokacijose ir sulaukė itin didelio susidomėjimo, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šiųmečiai kaštai neviršijo kitų miestų rengtų transliacijų kainų lygio“, – dėstė A. Augonė.
Kauno eglutės įžiebimo koncerte pasirodė Neda, violončelininkas Justinas Kulikauskas, pianistas Paulius Zdanavičius, Leon Somov, Ieva Zasimauskaitė, Iglė, Saulius Prūsaitis, Rafailas Karpis, Linas Adomaitis, „Biplan“, Egidijus Dragūnas-SEL ir kiti atlikėjai, bet šio žvaigždyno honorarams teko tik maždaug penktadalis renginiui skirtos sumos. Reikia suprasti, apie 100 tūkst. eurų kainavo režisūriniai ir techniniai sprendimai, bet kol kas neskelbiamos jokios sutartys, kurios detalizuotų šių viešų pinigų panaudojimą.
Šventinis koncertas Rotušės aikštėje
„Be to, renginys šeštadienio vakarą pelnė išskirtines televizijos žiūrovų simpatijas, kurias objektyviai atspindi ir naujausi TV reitingai. Tiesiogiai per TV3 įžiebimą stebėjo apie 400 tūkst. žiūrovų, taip pat transliacijos vaizdo įrašas gausiai peržiūrėtas internete“, – nepigaus renginio pasisekimą grindė A. Augonė.
Paviešinta viena sutartis
Kaip jau minėta, šių metų eglutės įžiebimą tradiciškai organizavo KKC, tačiau ši biudžetinė savivaldybės įstaiga, pasak A. Augonės, koncertui vykdė ne vieną viešąjį pirkimą – atskirai pirktos atlikėjų, meninės bei techninės renginio dalies paslaugos. Su tokiu iš pažiūros gremėzdišku skaidymu gal ir būtų viskas gerai, jei tą sutarčių daugybę galėtų pamatyti kiekvienas kaunietis, o dar geriau, kad visi pirkimų skelbimai būtų viešinami iš anksto.
Visgi trečiadienio vakarą Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) tebuvo paviešinta viena KKC sutartis su UAB „Lietuvis“, kuria bendrovė įsipareigoja „suteikti Kauno miesto Kalėdų eglutės įžiebimo renginio organizavimo paslaugas“ plačiąja prasme. Sutarties, kuri pasirašyta spalio 25 d., o paviešinta tik po įžiebimo, lapkričio 29 d., vertė – vos daugiau nei 12 tūkst. eurų. Kodėl šventės organizavimas buvo patikėtas būtent prabangiais asmeniniais ir verslo renginiais užsiimančiai „Lietuvio“ komandai?
„Kadangi epidemiologinė padėtis šalyje vis dar sudėtinga, stengtasi nustatyti tokias konkurso sąlygas, kad būtų atrinktas paslaugos teikėjas, kuris operatyviai prisitaikytų prie kintančios situacijos ir kokybiškai įgyvendintų renginio idėjas net ir sugriežtinus apribojimus ar šalyje vėl įvedus karantiną, apie kurį ne kartą buvo užsiminęs Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas ir sveikatos apsaugos ministras.
Paslaugos teikėjas taip pat turėjo užtikrinti renginio transliaciją per vieną iš nacionalinių televizijų kanalų. Dar vienas reikalavimas – gebėti šventinio koncerto programą lygiaverčiai organizuoti tiek atviroje, tiek ir uždaroje erdvėje. Laimėtojas išrinktas vadovaujantis mažiausios kainos pasiūlymu“, – paaiškino A. Augonė.
Deja, bet kuris interesantas su visomis konkurso sąlygomis susipažinti negali, nes skelbimas apie pirkimą nebuvo viešintas. Apskritai, paskutinis KKC įkeltas skelbimas yra beveik dvejų metų senumo – 2019 m. gruodžio 31 d. pranešta apie planuojamą mobilios scenos su garso ir apšvietimo įranga pirkimą. Beje, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, apie pirkimo sutartį privaloma paskelbti CVPP ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos sudarymo arba iki pirmojo mokėjimo – KKC su eglutės įžiebimu gerokai pavėlavo, o visi duomenys akivaizdžiai nepateikti ir dabar.
Savivaldybės teigimu, sutarčių sukėlimą stabdo neaiškūs trikdžiai KKC, tačiau bus paviešintos visos iki paskutinės. Laikinoji įstaigos direktorė Rasa Dereškevičienė „Kas vyksta Kaune“ žadėjo patikslinti, kodėl sutartis viešinti vėluojama ir kada būtent jos bus sukeltos viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Įžiebta Kauno Kalėdų eglutė
A. Augonė praėjusią savaitę vykusiame pristatyme minėjo, kad eglutės ir Rotušės aikštės papuošimui šiemet skirta iki 160 tūkst. eurų, dar apie 100 tūkst. eurų kainuos šventinės dekoracijos ir kalėdinis apšvietimas kitose miesto vietose.
Sostinė apsisuko dvigubai pigiau
Kalėdinės eglės įžiebimo koncertą, lapkričio 27-osios vakarą rodytą per LRT, turėjo ir Vilnius. Tiesa, atlikėjų pasirodymai jam buvo nufilmuoti iš anksto, renginys transliuotas ne tiesiogiai. Analogiška sostinės įstaiga Vilniaus kultūros centras visas šio koncerto įgyvendinimo paslaugas pagal lapkričio 9 d. sudarytą ir lapkričio 15 d. CVPP paskelbtą sutartį įsigijo už beveik 56 tūkst. eurų.
Paslaugas suteikti įsipareigojo UAB „Creative Industries“, pasiūliusi du įžiebimo variantus: su žiūrovais Katedros aikštėje (51 062 Eur) ir be žiūrovų TV eteryje (55 902 Eur).
Sostinei nereikėjo montuoti scenos, ekranų, įgarsinti renginio realiu laiku ir samdyti komandos, kuri duotų tiesioginį signalą televizijai, bet įrašytus pasirodymus taip pat atliko žvaigždės, kurių dalis pasirodė ir Kaune: Jazzu, „The Roop“, Jessica Shy ir Rokas, Donatas Montvydas, Vidas Bareikis, Jeronimas Milius ir Karina Krysko, Jurga ir „Biplan“, Inga Jankauskaitė, Iglė ir Tadas, Dainotas Varnas, FC Baseball, Dominykas Vaitiekūnas ir Monika Pundziūtė-Moniqué.
Verta paminėti, kad 13 pasirodymų per 8 dienas buvo įamžinti skirtingose vietose, kas filmavimo komandai metė nemenką iššūkį. Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas „Kas vyksta Kaune“ pirmadienį atsiųstame komentare taip pat nurodė, kad Kalėdų eglė sostinei kainavo beveik 89 tūkst. eurų, o viso miesto papuošimas – apie 179 tūkst. eurų. Pagal CVPP pateikiamus duomenis, Vilnius už dar vieną kalėdinę eglę Rotušės aikštėje sumokėjo papildomai 16 tūkst. eurų.
Taupo eglei, bet ne viešosioms erdvėms
Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė naujienų portalą informavo, kad uostamiestis kalėdinių bei naujametinių paslaugų programai įgyvendinti, kaip ir pernai, yra suplanavęs išleisti iki 90 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina eglutės Teatro aikštėje pastatymas ir papuošimas, įžiebimo renginio organizavimas, išskirtinio kalėdinio objekto sukūrimas ir pastatymas, naujametinis fejerverkas ir programos viešinimas. Paslaugas pagal dar pernai gruodį sudarytą sutartį teikia VšĮ „Klaipėdos šventės“.
Kaip anksčiau skelbė Klaipėdos savivaldybė, uostamiestis šiemet kratosi gigantomanijos ir puošia mažiausią Lietuvoje 55 cm aukščio eglutę. Ją padabins 28 sidabrinės raidės, sudarančios šių metų kalėdinio laikotarpio moto „maža didelio miesto Kalėdų verta“. Šiam „eksponatui“ bus pagamintas 2 m aukščio 150 kg svorio stiklinis gaubtas, eglutė stos ant 150 cm aukščio postamento. Minėtus dekoracijos elementus miestui dovanos įvairūs verslai.
Tuo metu Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pridūrė, kad uostamiesčio viešųjų erdvių papuošimams šiemet numatyta skirti 197 117 eurų. Iš jų už 47 970 eurų bus įsigyta naujų dekoracijų Tiltų gatvei ir M. Mažvydo alėjai, o papuošimų pakabinimas ir nukabinimas preliminariai kainuos 147 147 eurus.
Mažesni sutilpo į 100 tūkstančių
Toliau pagal gyventojų skaičių besirikiuojantys šalies miestai šventiniam periodui numatę kur kas kuklesnes sumas. Taupiausios Kalėdos bus Šiauliuose – savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis „Kas vyksta Kaune“ įvardijo, kad kalėdinės eglės ir jos prieigų puošyba miestui kainuos 33 849 eurus, iš kurių pati žaliaskarė atsieis 23 927 eurus, o tūriniai objektai prie eglutės – 9922 eurus.
„Muzikinės pasakos „Kalėdų berniukas“ ir grupės „Lemon Joy“ koncertas – 7550 Eur. Kitų trijų eglučių mieste pastatymas, papuošimas ir nupuošimas kainuos 5850 Eur“, – nurodė Šiaulių savivaldybės atstovas.
Kiek labiau išlaidaus Panevėžys – anot savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistės Aistės Pranculienės, papuošti miestą UAB „Lumidėja“ pasiūlė už 96 694 eurus, kurių 38 678 eurai bus skirti eglei, o 58 017 eurų – aikštei ir gatvėms dekoruoti. Sutarties vertė su PVM – 117 tūkst. eurų.
Kokią naudą gavo Kaunas?
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune” komentavo viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius, Kauno šventines išlaidas reikėtų nagrinėti pagal tai, kas yra naudos gavėjas.
„Jeigu šventė pavyko, buvo kokybiška, didelė ir joje dalyvavo daug žiūrovų, galima tik pasveikinti. Miestas savo miestiečiams padarė šventę – tokia miesto funkcija. Tačiau jeigu tai buvo uždaras vakarėlis su neaiškia kaštų struktūra, šitoje vietoje klausimas yra, ar šventė verta išlaidų”, – teigė jis.
L. Ulevičius neatmetė galimybės, kad po renginių organizavimu gali būti paslepiamos kitos išlaidos, pavyzdžiui, eglutės pastatymas ir papuošimas: „Kai kuriais atvejais tos išlaidos pasiteisina. Pavyzdžiui, Vilniaus situacija. Praeitais ir užpraeitais metais eglučių statymas buvo nepigus, bet miestas sulaukė tarptautinio dėmesio ir miestiečiai žavėjosi.”
Visgi, pasak L. Ulevičiaus, kategoriškai teigti, kad šventiniams papuošimams ar koncertui skirta suma per didelė ar per maža – dar per anksti.
„Tiesiog reikia matyti visą kaštų eilutę ir tada spręsti, ar reikėjo kokio nors stebuklingo atlikėjo, ar šviesų spektaklio ir kokią tai naudą davė. Jeigu tai davė naudą apčiuopiamą, jeigu didžioji dalis patenkinti ir laimingi, tada reikia paploti miestui. Tačiau jeigu tai buvo vienkartinis veiksmas, kuris „suvalgė“ atliekamo biudžeto dalį ir didžioji dalis miestiečių tuo nei pasidžiaugė, nei kažkokią kitokią naudą gavo, tada kyla pagrįstas klausimas, kad tokios išlaidos ant ribos”, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.
Priminus, kad Kauno eglutės įžiebimo šventiniame koncerte dalyvavo rinktinė publika, o uždara šventė buvo transliuojama per televiziją ir skirta ne tik kauniečiams, L. Ulevičiaus iškėlė klausimą, ar toks Kauno ėjimas miestui bus naudingas.
„Čia išeina skaičiavimas sudėtingesnis. Ar iš tiesų tas renginys pritrauks svečių dėmesį, ar į Kauną plūstelės gyventojų iš Zarasų, Akmenės ar iš Marijampolės? Ir ar jie grąžins miestui kažkokią naudą? Teoriškai toks variantas įmanomas, tačiau mes puikiai suvokiame, kad dabartinėje situacijoje vargu, ar labai didelė Lietuvos gyventojų masė svečiuosis Kaune”, – komentavo L. Ulevičius.
