Artėja Vėlinės, kuomet didžioji tautos dalis pagerbdama mirusius artimuosius su gėlėmis ir žvakėmis užplūs kapines. Tačiau kitiems tai yra nuobodžioji „šventės“ dalis – kur kas smagiau krėsti išdaigas, vaidinti vaiduoklius bei skobti moliūgus. Prieštaringai vertinamas Helovinas pamažu savo šaknis įleidžia Lietuvoje, švęsti pasiruošę ir kauniečiai.
Penktadienio popietę „Kas vyksta Kaune” fotografas įamžino Helovino tematika pasipuošusią Laisvės alėją. Šventės simboliai – išskobti moliūgai – kauniečius pasitinka kavinėse, kiemuose ir net mokyklų prieigose.
Helovinas spalio 31 d. švenčiamas daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėja Lietuvoje – atsidaro siaubo parkai, organizuojami kraupūs teminiai vakarėliai. Manoma, kad Helovinas šaknis įleidęs keltiškoje Sauino šventėje. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d., o išvakarėse būdavo rengiamos iškilmės mirties viešpaties Samhaino garbei.
Raižyti moliūgai su degančia žvake viduje keltų tikėjimu turėjo apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Tiesa, keltai naudojo mažesnes daržoves – ropes. Raižyti moliūgai ar ropės kartais yra vadinami „Jack o’Lantern“, – sulietuvinus „Džekas žibintas”.
Viena iš versijų, kodėl Visų šventųjų dieną ir per Vėlines žmonės gamindavo „Džeko žibintus“ yra ta, kad jie simbolizavo skaistykloje įkalintas sielas. Yra manoma, kad atkeliavę į Ameriką būtent, airiai su savimi atsivežė ir „Džeko žibintus“. XIX a. pabaigoje išskobti moliūgai tapo svarbiausiu Helovino atributu.
„Kas vyksta Kaune” primena, kad kauniečiai baisiausią metų naktį švęsti ruošėsi jau nuo vakar, kaip apie 17 val. užfiksavo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas, prie karnavalinių kostiumų nuomos salono ir parduotuvės „Burtė“ Savanorių prospekte rikiavosi apie 50 žmonių.
Šiemet Heloviną trankiai atšventę kauniečiai turės pakankamai laiko atsikvėpti ir atsigręžti į lietuviškąsias mirusiųjų atminimo tradicijas – pirmadienį (lapkričio 1 d.) bus minima Visų šventųjų diena, o antradienį (lapkričio 2 d.) – Vėlinės. Abi dienos Lietuvoje yra išeiginės.
