Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.
„Jokių mokesčių su (2022 metų – BNS) biudžetu, be neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių, jos vyks, manau, ilguoju laikotarpiu“, – pristatydama 2022 metų biudžeto projektą žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Gintarė Skaistė.
Ji pabrėžė, jog buvo „apsispręsta, kad pandemijos laikotarpiu yra netikslingas mokesčių keitimas“. Pasak jos, visi sprendimai dėl mokesčių, kokie tik bus siūlomi, turės sulaukti „platesnio visuomenės ir politinių partijų palaikymo“.
„Kokie konkretūs sprendimai galėtų būti teikiami 2023-iems metams, mes tikrai turėsime dar laiko padiskutuoti ir Seimas taip pat galės savo indėlį įdėti“, – tvirtino ministrė.
NPD nuo 2022 metų ketinama didinti 60 eurų iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos į rankas padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems NPD nesikeistų.
Pajamos kitąmet augs 11,4 proc.
Valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų), o išlaidos – 8,3 proc. (1,238 mlrd. eurų), pranešė finansų ministrė G. Skaistė pirmadienį Vyriausybei neformaliame pasitarime aptarus biudžeto projektą.
Valstybės pajamos be Europos Sąjungos (ES) lėšų kitąmet, planuojama, augs 14,9 proc. (1,434 mlrd. eurų), o išlaidos – 9,3 proc. (1,097 mlrd. eurų).
Pasak G. Skaistės, ženklesnis postūmis numatomas keturiose esminėse kryptyse.
„Manome, kad biudžetas turėtų prisidėti prie to, kad Lietuva būtų saugi valstybė, todėl skiriamas papildomas dėmesys susitarimo įgyvendinimui dėl krašto apsaugos finansavimo ateinantiems laikotarpiams, tiek kovido pandemijos suvaldymui, Astravo atominės elektrinės saugumo poreikiams ir fizinio barjero su Baltarusija statybai ir migrantų situacijai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministrė.
Jos teigimu, išnaudojant Europos Sąjungos paramą ir ekonomikos augimą reikia investuoti į švietimą, žaliąją aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Vienas prioritetų, anot ministrės, yra žmonių pajamų ir paskatų dirbti didinimas.
„Dėl to kalbame apie MMA pokyčius nuo ateinančių metų ir NPD pokyčius ir taip pat viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo sprendimus – tiek horizontalius tiek ir sektorinius“, – sakė G. Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad prioritetas skiriamas ir skurdo rizikos mažinimui, todėl didės senjorų ir neįgaliųjų pajamos.
Pasak G. Skaistės, labiausiai 2022 metų išlaidos augs tose srityse, kurios „imliausios biudžeto išlaidoms“, – socialinei apsaugai, tačiau procentiškai daugiau jos auga švietimo, sveikatos ir aplinkos srityse.
Socialinei apsaugai asignavimai 2022 metais turėtų siekti 7,858 mlrd. eurų – 759,5 mln. eurų daugiau negu šiemet, sveikatos apsaugai – 3,337 mlrd. eurų (379,6 mln. eurų daugiau), švietimui – 2,789 mlrd. eurų (344 mln. eurų daugiau).
Komentuodama minimalios algos didinimą iki 730 eurų, ministrė sakė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų algoms valstybės biudžete numatyta 30,8 mln. eurų.
Be to, numatoma 4 eurais iki 181 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių atlyginimas susietas su baziniu dydžiu. Tam biudžete numatyta 86,1 ml. eurų.
„Sodros“ pajamos kitąmet, numatoma, didės 9,5 proc. (504,7 mln. eurų), išlaidos – 8,8 proc. (446,7 mln. eurų).
Pasak G. Skaistės, į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) ketinama surinkti 203 mln. eurų (7,9 proc.) daugiau nei šiemet, o išlaidos augs 12,1 proc. (300,7 mln. eurų).
„Skirtumas susidaro todėl, kad šiemet buvo dedama 97,7 mln. eurų į PSDF rezervą, ko šiais metais (2022 metais) – BNS) nėra daroma“,– teigė ministrė.
Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7 proc. (514,5 mln. eurų), o išlaidos didės 13,5 proc. (512,8 mln. eurų).
Koronaviruso pandemijos suvaldymui kitiems metams numatyta per 300 mln. eurų Vyriausybės rezerve, taip pat ketinama nuo sausio 6 proc. kelti atlyginimus medikams.
Tai pristatydami 2022 metų biudžetų projektus pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Papildomos lėšos dėl COVID-19
Finansų ministrė G. Skaistė informavo, kad COVID-19 pandemijos suvaldymui Vyriausybės rezerve yra numatyta 304,2 mln. eurų.
„Tai yra skirta vakcinoms, vakcinavimui, medikų, kurie dirba tiesiogiai su COVID-19, darbo užmokesčio priedams, testavimui ir panašiems dalykams, ir bus panaudota pagal faktą“, – sakė finansų ministrė.
Sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad „tiek šiems metams, tiek kitiems metams Vyriausybė yra pilnai numačiusi visus išteklius tieks testams, tiek vakcinoms, tiek COVID-19 priedams“.
Jis teigė besitikintis, kad numatytos 304 mln. eurų sumos pakaks.
„Šita suma yra numatyta iš tam tikros patirties, mes dar šių metų neužbaigėme, dar visi galai nesuvesti, jau žinome, kokie sunkūs šie metai, bet panašu, kad tos sumos tikrai turėtų užtekti, o gal ir atvirkščiai, mes tą pandemiją įveiksime ir nebus tiek daug išbandymų“, – apie lėšas kitų metų rezerve sakė A. Dulkys.
Kitų metų valstybės ir PSDF biudžetus dar tvirtins Vyriausybė, vėliau juos turėtų priimti Seimas.
