Vyriausybei svarstant atsisakyti privalomų COVID-19 testų kompensavimo, darbdaviai teigia, kad už tai turėtų susimokėti darbuotojai. Tačiau pastarieji sako, kad tai būtų pavojingas precedentas, nes saugią darbo aplinką turi užtikrinti darbdavys.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, svarstoma, jog už darbuotojų testus dėl COVID-19 galėtų mokėti darbdaviai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog situacijai nesikeičiant ir skiepijimo tempams nespartėjant, galbūt testavimo kaštus turėtų prisiimti darbuotojai arba darbdaviai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė neabejojanti, kad tokia našta būtų permetama darbuotojams. Anot jos, reikalavimas susimokėti už privalomus testus sukurtų pavojingą precedentą.
„Darbo vietai saugą apsprendžia Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kuris įpareigoja darbdavį apsirūpinti saugia aplinka ir apmokėti už tai. Tai reiškia, kad privalomą sveikatos tikrinimą organizuoja ir apmoka darbdavys. Čia jokių diskusijų negali būti“, – BNS sakė I. Ruginienė.
Anot jos, reikia atskirti „gpasą” ir laisvalaikio pramogas bei darbo aplinką. Ji taip pat kalbėjo, jog toks sprendimas dar daugiau darbuotojų paskatintų palikti darbą.
„Dar blogesnis variantas, kai įvedamas neapibrėžtumas – darbuotojas arba darbdavys. Darbdaviai savo retoriką dėlioja taip, kad jie nesiruošia mokėti, tik darbuotojas turi susimokėti, tai čia labai jautrus klausimas. Kita vertus, galime priimti sprendimus, kokius norime, bet realybė gali būti skaudesnė, jau dabar darbdaviai neranda darbuotojų“, – sakė I. Ruginienė.
„Galime griežtinti visus reikalavimus iki begalybės, kol prieisime iki tokio lūžio taško, kai nebus kas dirba įmonėse“, – pridūrė ji.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad privalomas testavimas yra santykis tarp darbuotojo ir valstybės, o jei valstybė nebenori kompensuoti testų, tuomet mokėti už tai turi darbuotojai.
„Jeigu tai būtų permetimas atsakomybės darbdaviui, kad jis privalėtų testuoti, tai nieko nepakeistų, o tik apsunkintų darbdavį. Yra klausimas, kiek šiame etape efektyvi šita priemonė, ir atsakomybės permetimas nuo valstybės darbdaviui. Mes kategoriškai prieš bet kokią prievolę darbdaviui užtikrinti testavimą“, – BNS sakė A. Romanovskis.
Pasak jo, saugią aplinką darbe užtikrina nemokama vakcina, o jei valstybė suranda kompromisinį variantą ir siūlo privalomą testavimą, tai už tai turi mokėti vakcinos nenorintys darbuotojai.
„Vienintelis saugus sprendimas, patvirtintas visame pasaulyje, yra vakcina. Testas yra priemonė užkardyti, bet jis buvo efektyvi priemonė, kai nebuvo vakcinų. Jeigu būtų paklausta darbdavio, ką jis darytų, darbdavys pasakytų, kad efektyvi priemonė yra vakcina, bet valstybė šituo klausimu žiūri lanksčiau“, – sakė A. Romanovskis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, jog norint padidinti besiskiepijančių skaičių, mokėti už testus turi darbuotojai.
„Jeigu pagrindinė intencija yra padidini besiskiepijančių skaičių ir jeigu dar yra alternatyva testuotis už valstybės pinigus, tai nieko nepasieksime. Žmonės nesiskiepys. (…) Aš už alternatyvą, kad testuotis, bet visi turi už savo pinigus. Jeigu jie nenori už valstybės pinigus vakcinuotis, tai tada jie turi už savo pinigus testuotis“, – BNS sakė D. Arlauskas.
Jo manymu, mokslininkai ir ekspertai turėtų išaiškinti, kiek apskritai gali trukti testavimo procesas.
Privalomas gamybos įmonių darbuotojų, kurie nėra persirgę koronavirusu ar nepasiskiepiję, testavimas kas 7–10 dienų įsigaliojo rugsėjo viduryje.
